darbas

Antradienį  Vyriausybės rūmuose vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas susitarimas dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, dialogas tarp socialinių partnerių vyksta konstruktyviai. „Trišalės tarybos diskusijos, nors ir karštos, yra konstruktyvios. Iš esmės sutarta dėl pirmųjų dviejų susitarimo dalių, kuriose kalbama apie makroekonominio šalies stabilumo užtikrinimą bei bedarbystės mažinimą.

Naujas tyrimas atskleidė, kad ilgus metus trukusi nelygybė baigėsi – dabar jaunos išsilavinusios Britanijos moterys uždirba daugiau nei vyrai, skelbia „The Independent“. Tiesa, uždarbio skirtumas kol kas yra labai nedidelis, o moterys lenkia vyrus tik 22-29 metų amžiaus grupėje. Šiuos duomenis paskelbusi mokslininkė Mary Curnock Cook teigia, kad vidutiniškas valandinis jaunų moterų atlygis yra kiek didesnis už 10 svarų. Vyrų – kiek mažesnis nei 10 svarų.

Ar ir jums kasdien tenka bendradarbiauti su kolega, kuris apie 2 valandas užtrunka pietaudamas, nuolat šnekučiuojasi telefonu su bičiuliais ir draugais arba snūduriuoja savo darbo kėdėje? O galbūt jis kas 20 minučių kursuoja į tualetą arba visą dieną naršo internete, kol jūs bandote suspėti atlikti visus jums pavestus darbus? Nors tai ir nėra labai įprastas reiškinys, susigyventi su tingiu kolega yra ne vienas efektyvus būdas. „Forbes.com“  siūlo 10 tokių būdų.

Darbo kodekso pakeitimo projekte siūloma, kad darbuotojams, uždirbantiems daugiau kaip 6500 litų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), nebūtų taikoma Darbo kodekso kai kurių straipsnių apsauga - dėl atleidimo iš darbo pagrindų; dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino; dėl išeitinės kompensacijos dydžio; dėl darbo laiko; dėl poilsio ir atostogų laiko. Šias sąlygas darbuotojas su darbdaviu turės susiderėti atskiru susitarimu, kurio neribos Darbo kodeksas.

Paroda „Expo Aukštaitija 2011“ tradiciškai sutraukė daug lengvosios, maisto pramonės, smulkiųjų prekybininkų, statybų, bankų, turizmo paslaugų sektorių atstovų. Tačiau joje šiemet daugiausia buvo kalbama apie švietimą ir inovacines energetikos technologijas.

Net 14 proc. ukrainiečių dirba ne Tėvynėje. Kaip skelbia lenta.ru, daug Ukrainiečių dirba užsienio valstybėse. Dažniausiai ukrainiečiai vyksta dirbti į Rusiją, JAV, Izraelį, Čekiją, Vengriją, Lenkiją. Analitikų teigimu, daugumu išvykusių dirbti į užsienį tai daro dėl socioekonominės situacijos šalyje. Pastaruoju meto Ukrainos ekonomiką krečia ne tik ekonominė suirutė, bet ir politiniai korupcijos skandalų akcentai. Ukrainos ekonomika pasiskirstė regionais.

Netoli Trakų įsikūrusioje amatų mokykloje tradicinių amatų mokosi moksleiviai, kuriems sunkiau sekasi bendrojo lavinimo mokyklose ir kurie po mokslų nori iškart įsilieti į darbo rinką. Pasak direktorės, visi baigusieji mokyklą randa darbą, ir netgi prestižinėse darbovietėse. Netoli Trakų, gamtos prieglobstyje prisiglaudusi profesinio mokymo įstaiga – pirmoji Lietuvoje ėmusi mokyti dualiniu metodu, didesnį dėmesį skirianti praktiniams, o ne teoriniams užsiėmimams.

Studijų pradžia dažnam pirmakursiui tampa ir savarankiško gyvenimo išbandymu. Tenka pasirūpinti ir išlaidomis, dėl kurių anksčiau nereikėjo sukti galvos, sumąstyti, iš kur gauti papildomų pajamų, jei nenori gyventi vien tik iš tėvų kišenės. Supažindiname su pagrindiniais studentų pajamų šaltiniais. Stipendijos Studentiškiausios pajamos, deja, dažnai tik simbolinės ir pasiekiamos tik mažajai daliai. Visos aukštosios mokyklos skiria kelių rūšių stipendijas.

Dažnas žino, ką reiškia dirbti „už dyką“. Tačiau šį kartą – ne apie tuos, kurie dirbo  bankrutuojančioje įmonėje, bet atlygio taip ir nesulaukė... Šiandien apie tuos, kurie nedirbs už dyką, nes buvo įpratę uždirbti... normaliai. Ir dar apie tuos, kurie verčiau nenori dirbti, nes jiems pasiūloma minimali alga. Nes jam geriau susitvarkyti dokumentus ir gauti socialines išmokas, nei visą darbo dieną plėšytis už dyką.

Daugelis moksleivių ir studentų vasaros atostogas iškeičia į darbą užsienyje. Tikėdamiesi uždirbti naujiems mokslo metams jaunimas renkasi Lietuvos emigrantų pamėgtas Jungtinę Karalystę ar Airiją, kai kurie – ir Skandinavijos valstybes. Aš nutariau aplankyti giminaičius Islandijoje. Tai buvo ne pirma išvyka į šią šalį, todėl nebuvo jokio jaudulio. Buvau galutinai apsisprendusi išnaudoti vasaros atostogas prasmingai: užsidirbti pinigų, susirasti naujų draugų bei aplankyti išties unikalią šalį.

Šiandien užregistravau Konkurencijos įstatymo pakeitimą, suteikiantį teisę fiziniam asmeniui reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų tyrimą pagal jo pateiktą  skundą. Dabar galiojanti tvarka teisę reikalauti pradėti tyrimą dėl nusižengimų konkurencijos srityje suteikia tik ūkio, viešojo administravimo subjektams bei sąjungoms ar asociacijoms.

Jūs net nenutuokiate kokių klausimų galite tikėtis eidami į pokalbį dėl darbo „Google“, „Goldman Sachs“ ar „Apple“. Neretai aukštos pareigos reikalauja stipraus intelektinio pasirengimo, tai žino kiekvienas bandantis pasiekti karjeros aukštumas. Tačiau kartais realybė viršija lūkesčius. Jūsų dėmesiui „Bussines Insider“ parengė labiausiai intriguojančių klausimų sąrašą su kuriais galite susidurti pokalbio dėl darbo metu.

Graikijoje tęsiasi streikai prieš vyriausybės taupymo politiką. Trečiadienį Atėnuose prie streikuotojų prisijungė visuomeninio transporto sistemos darbuotojai. Taip pat nedirbo Finansų ministerijos valdininkai. 48 valandų visuotinį streiką pradėjo taksistai. Atėnuose kilo transporto chaosas. Tūkstančiai žmonių darbą mėgino pasiekti savo automobiliais. Transporto darbuotojai protestuoja prieš atleidimus viešojoje tarnyboje. Finansų ministerijos valdininkai priešinasi algos mažinimui.

Vyriausybė minimalią mėnesinę algą didintų 50 litų – iki 850 litų. Profsąjungos tai prilygina pasityčiojimui. Vakar minimalios algos didinimo varžytuvės persikėlė ir į Seimą. Seimas minimalią algą augintų iki 1000 litų. Bedarbiai, likę be jokios algos, svajoja apie algą nuo 1000 iki 3000 litų. Numestų grašius Jeigu Trišalė taryba pritartų Vyriausybės iniciatyvai, nuo 2012 metų liepos minimali alga didėtų iki 850 litų, o į rankas ją gaunantiems daugiau nubyrėtų po 37 litus.

„Nors bendras nedarbo lygis (...) mažėjo, jaunimo užimtumo ir inte­gracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis“, – tai citata iš socialinių mokslų daktarų L. Okunevičiūtės Neverauskienės ir Arūno Pociaus darbo „Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos“, parašyto dar 2008 m. Suprantama, šiandien skaičia...

Visi žinome, ką sako geri vadovai. Jeigu susidursi su problemomis, duok žinią ir aš tau padėsiu susidoroti. Tu toks nusiplūkęs, kodėl gi nepasiėmus laisvadienio. Blogi vadovai taip tikrai nekalba. Skatinančios, drąsinančios ar padedančios frazės ir žodžiai ne jų sritis, rašo businessweek.com. Prasti viršininkai kalba visiškai priešingai. Jūsų malonumui išrinkome dešimt pačių niekšiškiausių frazių, kurias galite išgirsti iš savo vadovo.

Ieškodami darbuotojo, nemažai darbdavių nedaug dėmesio skiria kandidato turimam išsilavinimui. Didžiausią reikšmę turi darbuotojo darbo patirtis bei asmeninės savybės. Būtent darbo patirtis daro daugiausia įtakos siūlomo atlyginimo dydžiui bei įdarbinimui, netgi jei kandidato išsilavinimas galbūt visiškai neatitinka keliamų reikalavimų. Tam tikrų veiklos sričių darbo patirties turintys darbuotojai uždirba daugiau, kitų sričių patirties turintieji – mažiau. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Paradoksas – per kelerius pastaruosius metus Klaipėdoje gerokai išaugo gyvenamųjų pastatų skaičius, tačiau sparčiai mažėjo gyventojų. Todėl ne tik apleisti, bet naujausi namai primena vaiduoklius. Vis dėlto niekas nenori pripažinti, jog miestas tuštėja. Remiantis oficialia statistika, Klaipėdą per penkmetį paliko apie 9 tūkst. nuolatinių gyventojų. Šių metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, uostamiestyje gyveno 161,3 tūkst., o prieš dešimtmetį – beveik 193 tūkst. klaipėdiečių.

Pastaruoju metu padaugėjo nelaimingų atsitikimų darbe, per kuriuos sunkiai sužalojami arba mirtinai sužeidžiami darbuotojai. Vis dėlto darbo sauga pasirūpinti suskumba ne visi. Pavojingiausia – statybose „Ir vienas žuvęs darbe yra daug, o Lietuvoje kasmet darbo vietoje sunkiai susižaloja ir žūsta toli gražu ne vienas ir net ne keli darbuotojai“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Naujalis.

Vietoje to, kad skambintumėte klientui, naršote internete ir skaitote šį straipsnį – tikėtina, kad jis jums padės ar bent jau privers susimąstyti. Patikėkite, ne jums vienam sunku sutelkti visą dėmesį į darbą. Pasak Survey.com, didžioji dalis darbuotojų per 8 val. darbo dieną bent dvi valandas išeikvoja neproduktyviai. Prisipažinkite, kad net dalyvaudamas konferencijoje ar darbo susirinkime tuo pačiu metu galite internetu užsisakyti kelionę į Turkiją.

Beveik visi kelionių vadovai pasakodami apie kretą akcentuoja itin vertingą šios salos istorinį palikimą ir tik nedaugelis išsamiau užsimena apie gamtos stebuklus, kuriuos būtina savo akimis išvysti viešint šioje šalyje. Tinklalapis west-crete.com pateikia Kretos gamtos stebuklų sąrašą, kuriais privalote pasigrožėti viešėdami Olimpo valdovo Dzeuso gimtinėje. 1. Samarijos tarpeklis yra viena iš turistų labiausiai pamėgtų vietų Kretoje. Kasmet jį aplanko daugiau nei 250 tūkst.

Darbuotojus atleisti yra savotiškas menas. Daryti tai telefonu nėra geras pasirinkimas. Tokiu būdu neseniai iš „Yahoo“ generalinio direktoriaus pareigų buvo atleista Carol Bartz. Ji savo laiške buvusiems kolegoms kompanijoje apgailestavo, kad iš darbo atleista tuomet, kai apie tai telefonu jai pranešė kompanijos valdybos pirmininkas.

Užsienio atlikėja ir dviejų atžalų mama Britney Spears šokiruota, kad Beyonce neketina nutraukti muzikinės veiklos nėštumo metu. Patirti su vaikais turinti garsenybė patarė būti atsargiai ir gerai apgalvoti savo sprendimą. B. Spears įsitikinusi, kad po gimdymo nevertėtų skubėti atgal į darbus ar muzikinę veiklą. Moters nuomone, pirmos akimirkos su kūdikiu yra svarbiausios, nes būtent tada matai, kaip jis ištaria pirmą žodį, kaip keičiasi, kaip atpažįsta žmones ir daiktus.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Į tolimąją Aliaską turistus traukia ne tik šį kraštą garsinantys lokiai ar kiekvieno užkietėjusio žvejo svajonė – didelės lašišos, daugybė smalsuolių kasmet apsilanko Aliaskoje norėdami pamatyti banginius. Turizmo kompanijos siūlo daugybę įvairios trukmės kruizų ar vienadienių išvykų laivais į vietas, kur gyvena šie didingi žinduoliai. Tinklalapis great-vacation-in-alaska.com siūlo net ir trumpam užsukusiems į Aliaską išbandyti išbandyti šią pramogą.

Artėjant Šiaulių socialdemokratų konferencijai vis daugiau partiečių kalba apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos. Žibalo į ugnį įpylė platūs socdemų mero Justino Sartausko užmojai uždarinėti mokyklas ir sumanymas atleisti iš darbo apie tūkstantį žmonių. Nes tarp neteksiančiųjų darbo – ir daugybė partiečių, dirbančių švietimo įstaigose ar joms vadovaujančių. Partiečiai šiaušiasi Socdemų partijos Šiaulių skyriaus tarybos nariai jau senokai piktinasi susidariusia situacija.

Sakoma, kad klysti yra žmogiška ir klysta visi, tačiau vadovas, ką tik išbaręs pavaldinę ir tuoj pat kartojantis jos klaidas, gali pasirodyti išties komiškai. Na, o jei ta klaida – ne tik dar žioplesnė, bet ir apskrieja visus įmonės klientus?... Balsas.lt skaitytojas pasidalijo nukopijuotu elektroniniu laišku, kuriame vadovas pavaldinei aiškina, jog negalima verslo pasiūlymų siųsti bendru laišku visiems turimiems el. pašto kontaktams.

Kiekvienais metais, atėjus rugsėjui, nuo troleibusų ir autobusų įvairovės pirmakursiams apsisuka galva. Pateikiame trumpą instrukciją apie viešojo transporto sistemą Lietuvos miestuose. Dažnai keliaujantiems – elektroninis bilietas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje galimi du variantai apmokėti už kelionę viešuoju transportu: vienkartinis arba elektroninis bilietas. Dieninio skyriaus studentai gauna 50 proc. nuolaidą vienkartiniams važiavimo bilietams, o elektroniniam bilietui suteikiama 80 proc.

Jei norite padaryti sėkmingą karjerą darbe, niekada neleiskite darbdaviams suabejoti jūsų pasitikėjimu savimi. Niekada nerėkite. Nesiginčykite. Ir kad ir kas benutiktų, niekada nepradėkite žliumbti. Kitaip tariant, visada pasistenkite išlikti malonus ir šaltakraujiškas. Pasak „CareerBuilder“ atlikto tyrimo duomenų, net 71 proc.

Šiaulių rajono gyventoja „Šiaulių kraštui“ atskleidė darbo sutartimis pridengtą samdomų darbininkų išnaudojimo planą. Pašnekovė žinanti: darbininkus taip dabar mulkina ne vienas darbdavys. Apie tai, kad oficialiai įdarbinti žmonės patys moka ne tik mokesčius, bet ir už darbo priemones bei patalpų šildymą, tvirtina nežinoję netgi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai. Ūkio išlaidoms – iš algos Moteriai – 27-eri. Ji save vadina darbo įkaite.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Rugsėjо 20 d. Vilniuje vyks Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiama konferencija, kurioje Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkai kalbės apie aukštųjų mokyklų autonomijos sampratą, jos taikymo praktinius aspektus. Šiai temai išskirtinį aktualumą suteikė socialinės ir ekonominės situacijos Lietuvoje pasikeitimas – aukštojo mokslo masiškumas, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų atsiradimas, privataus aukštųjų mokyklų tinklo plėtra, paties aukštojo mokslo komercializacija.

Aukštosios mokyklos, jau vykdančios panašios krypties studijas, galės greičiau ir paprasčiau įregistruoti naujas programas. Švietimo ir mokslo ministerija pakoregavo studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką. „Mažiname biurokratinius trukdžius naujoms studijų programoms atsirasti. Palengvinta tvarka taikoma tuomet, kai aukštoji mokykla jau vykdo panašias studijas.

Įvairiausi moksliniai tyrimai skelbia, kad vis daugėja žmonių, nepatenkintų darbu. Teigiama, kad net 20 proc. darbuotojų nėra patenkinti tuo darbu, kurį jie dirba. Taigi, tikrai nesunku rasti žmonių, kuriems jų darbas yra greičiau rutina ar net kančia nei malonumas. Keisčiausia, kad dauguma nemėgstamiausių darbų yra aukšto lygio.

Dažnai tiksliai nežinoma, kaip pagal etiketą reikėtų elgtis, kada po prabangių pietų ar vakarienės padavėjas pagaliau atneša sąskaitą. Kam pridera apmokėti sąskaitą už maistą bei gėrimus? Pagal etiketą moka tas kas kviečia, o gal vis tik mandagu dalintis? Galiausiai, kiek arbatpinigių palikti? Vilniuje veikiančio restorano „Sonnets“ direktorius Linas Žemaitis teigia, kad visais šiais klausimais kiekviena situacija yra skirtinga ir negali būti vieno visuotinai priimto sprendimo, tačiau tam tikros...

Stebint kartų pokyčius, sunku neatkreipti dėmesio į kitokį jaunesnių darbuotojų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir šeimą. Didelėse įmonėse vis dažniau dirba labai jauni žmonės, tampantys vadovais tų, kurie jiems tinka į tėvus. Jie nelinkę ilgai užsibūti vienoje kompanijoje, jie nemėgsta ilgai užsiimti ta pačia veikla, tačiau siekia greitos sėkmės, gerų pareigų ir atlygio.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai be sa­vo tie­sio­gi­nių už­duo­čių nuo šiol pri­vers­ti at­lik­ti pa­pil­do­mą – smul­kiai ap­ra­šy­ti, ką jie vei­kia dar­be. Fik­suo­ti ten­ka ne tik nu­veik­tus dar­bus, bet ir kiek­vie­ną iš­ger­tą ka­vos puo­de­lį bei ap­si­lan­ky­mus tu­a­le­te. To­kia pa­tik­ra vyks dau­giau kaip mė­ne­sį. Nuo šio pir­ma­die­nio vyk­do­mos pa­tik­ros ini­cia­to­rius – ra­jo­no vi­ce­me­ras Re­gi­man­tas Ba­ra­vy­kas.

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas atėjo apie 19,7 tūkst. būsimųjų amato meistrų – keturiais šimtais daugiau negu planuota. Šie jaunuoliai sieks darbo rinkai reikalingų profesinių kvalifikacijų. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus. „Džiaugiamės, kad jaunimas suvokia praktinio išsilavinimo vertę.

Praėjusioje dalyje pasakojau, kaip atvykome į vieną didžiausių Maroko miestų – Marakešą, kaip nusigavome iš oro uosto iki viešbučio ir susiruošėme pavalgyti, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt,  dabar apie maistą Marakeše ir kaip sekėsi praustis po šaltu dušu. Beje, jokių pusryčių negavome, nes tai nebuvo numatyta. Išvykstame iš viešbučio ir patraukiame link taksi stovėjimo aikštelės.

Vieniems saulėlydis, kitiems saulėtekis - būtent taip galima pavadinti situaciją, kurioje dabar yra atsidūrę pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojai. Nors ne visi mokytojai yra linkę skųstis arba džiaugtis savo dabartine padėtimi, visgi pagrindinėse mokyklose pagrindinė problema yra ne tik mažėjantis darbo krūvis. Drastiškai mažėja mokinių, norinčių mokytis papildomai. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys: mokinių mažėjimas ir tėvų finansinė padėtis.

Stebint kartų pokyčius, sunku neatkreipti dėmesio į kitokį jaunesnių darbuotojų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir šeimą. Didelėse įmonėse vis dažniau dirba labai jauni žmonės, tampantys vadovais tų, kurie jiems tinka į tėvus. Jie nelinkę ilgai užsibūti vienoje kompanijoje, jie nemėgsta ilgai užsiimti ta pačia veikla, tačiau siekia greitos sėkmės, gerų pareigų ir atlygio.

Laikraščiai ir interneto portalai pilni įvairiausių pamokymų, patarimų ir konsultacijų apie tai, kaip reiktų tvarkyti savo finansus, kad netektų gyventi „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, jaudintis, kad kas rytą gali paskambinti kas nors, kam esate skolingas ar banko sąskaitos išklotinė įvarys infarktą. Eilinio vartojo auklėjime noriai dalyvauja ir televizijos, siūlydamos vieną už kitą ekstremalesnius lietuvišką vartotojo kasdienybę atspindinčius eksperimentus.

Kiekviena didelė kompanija kadaise yra buvusi maža. Puikūs pavyzdžiai –  garažuose gimę technologijų gigantų „Microsoft“ ir „Apple“ verslai. „Tam, ką darai, turi jausti nepaprastą aistrą, kitaip – bus labai sunku, - yra sakęs „Apple“ buvęs vadovas Steve Jobs. – Be aistros, bet koks racionalus žmogus pasiduotų“. „Business Insider“ pateikia 15 faktų apie mažus verslus JAV, kurių jūs galbūt nežinojote. 1. JAV gyvuoja 28 mln.

Laikraščiai ir interneto portalai pilni įvairiausių pamokymų, patarimų ir konsultacijų apie tai, kaip reiktų tvarkyti savo finansus, kad netektų gyventi „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, jaudintis, kad kas rytą gali paskambinti kas nors, kam esate skolingas ar banko sąskaitos išklotinė įvarys infarktą. Eilinio vartotojo auklėjime noriai dalyvauja ir televizijos, siūlydamos vieną už kitą ekstremalesnius lietuvišką vartotojo kasdienybę atspindinčius eksperimentus.

Darbas užsienyje neretai vilioja galimybe daugiau uždirbti, pagyventi kitoje šalyje, susirasti draugų kitataučių, galbūt netgi pažinti kitokią kultūrą. Lietuvoje neradus darbo arba esant nemotyvuojančioms darbo sąlygoms, nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių emigruoja ir renkasi darbą svečiose šalyse. Nors kas antras dirbantysis teigia nenorįs dirbti užsienyje, tačiau beveik 40 proc.

Nors dabar diena darbe be interneto praktiškai neįsivaizduojama, anksčiau, prieš pasirodant šiam technologiniam stebuklui, žmonės darbe rasdavo ir kitų būdų, kaip paįvairinti kasdienines darbo valandas. „Business Insider“, remdamasis „Reddit“, pateikia populiariausius laiko darbe praleidimo būdus: 1. Darbe sugalvoti ir žaidžiami žaidimai.

Šalyje jau kurį laiką kalbama apie būtinybę panaikinti 40 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandų. Panevėžio rajono tai kol kas nepaliestų, tačiau tikimybė, kad ir toliau lėšų nerandant viena komanda galėtų būti naikinama, yra. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau kurį laiką kalba apie būtinybę mažinti dalį trečiojo lygmens ugniagesių gelbėtojų komandų.

Vilniaus savivaldybė šeštąjį kartą skelbia tradicinį projektą jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti. Paraiškas dalyvauti projekte gali teikti 18-29 metų vilniečiai, gyvenantys, besimokantys ar dirbantys sostinėje. Dešimčiai geriausių atrinktų idėjų bus skirta 20 tūkst. litų verslo įkūrimui ir plėtrai.

Jeigu jau taip nutiko, kad gavote darbo pasiūlymą tuomet visų pirma turėtumėte stabtelėti ir pasidžiaugti sėkme. (Jeigu dar negirdėjote, tai žinokite, kad darbas šiuo metu yra retenybė.) Praėjus trumpos euforijos etapui metas pradėti derybas dėl būsimojo atlyginimo. Pareikalaukite nepadoriai didelės sumos.