dalia bikauskaitė

Jeigu būtų nuspręsta burlaivį "Meridianas" suremontuoti taip, kad jis galėtų ir plaukioti, tai būtų vienintelis pasaulyje tokio tipo ir dydžio medinis plaukiojantis laivas. Tačiau tai kainuotų milijonus litų. Jeigu visgi lietuviai nuspręstų, kad jiems to laivo apskritai nebereikia, jį pirktų suomiai, prieš 60 metų pastatę šį burlaivį.

Detektyvai Uosto direkcijoje nesibaigia. Nors neįtikėtina, bet akivaizdu - nerandama galų, kaip atsitiko, kad numatytai investicinei programai įgyvendinti trūksta 40 mln. Lt. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas antradienį vykusiame įmonės valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras, įpareigotas išsiaiškinti, kaip vietoj techniniame pirso statybos projekte numatytų 80 mln.

Vakar Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo nuspręsta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir su juo susijusios infrastruktūros projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu objektu. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, Lietuva siekia ir turi visas galimybes būti svarbia atkarpa plėtojant Rytų ir Vakarų transporto koridorių, kuris prasidėtų nuo Kinijos ir per Lietuvą eitų toliau į Europą. Šiame koridoriuje Klaipėdos uostas esą užims ypač svarbią vietą.

Uostamiesčio bendrovėms "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir "Smiltynės perkėla" atsidūrus Vyriausybės sudarytame preliminariame penkiasdešimties galimų privatizuoti valstybinių įmonių sąraše, pirmajai, matyt, jau teks taikytis su nauju likimu, tuo metu dėl "kelio į Neringą" susisiekimo ministerija dar žada pakovoti.

Pastarosiomis dienomis dėl stiprių štorminių vėjų kiek sutriko AB DFDS LISCO keltų darbas. Bene didžiausią nuotykį ketvirtadienio naktį patyrė laivo "LISCO Maxima" keleiviai - bangos buvo tokios stiprios, kad išstūmė restorano iliuminatorius, į laivą pateko vandens. Keleiviai tik išsigando, bet nenukentėjo. Pasak AB DFDS LISCO Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, "LISCO Maxima", kursuojantis tarp Klaipėdos ir Kylio, spalio 15-osios naktį pateko į uraganą Baltijos jūroje.

"Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys kategoriškai nesutinka su unikalaus objekto - pasukamojo tiltelio suniokojimu, nesutinka, kad jo vietoje būtų statomas naujas tiltas, reikalauja, kad senasis tiltelis būtų restauruotas taip, kaip numatyta suderintame projekte, kad jis būtų atstatytas į savo seną vietą ir toliau, rankomis sukiojamas, džiugintų miestiečius bei turistus", - tokį raštą vakar išplatino minėto padalinio vadovas Naglis Puteikis.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, sušaukęs spaudos konferenciją, pareiškė, kad uostas yra žlugdomas, nes greitai gali tekti mažinti leistiną laivų įplaukimo grimzlę, jeigu jis nebus valomas ir gilinamas. Pasak E. Gentvilo, uosto laivybos kanalas yra užnešamas, jis senka, siaurėja ruožas, kuriuo gali praplaukti laivai. Tai gali lemti ir avarines situacijas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, jeigu socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtins poįstatyminio akto "Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo" projektą, Lietuvos laivų savininkai turės galimybę atleisti iš darbo vieną trečdalį Lietuvos laivuose dirbančių jūrininkų ir pakeisti juos trečiųjų šalių piliečiais. Anksčiau iš trečiųjų šalių užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvos laivuose, buvo reikalaujama leidimų dirbti.

AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Algirdas Žukauskas vakar informavo, jog sulaukus skundų vėl ketinama į bendrovės keltus priimti šunis ir be antsnukio. „Vakarų eksprese“ jau rašėme, kad po to, kai į keltą Smiltynėje iš pliažo atbėgo moteris prašyti pagalbos - jai pitbulis perkando ranką, kuri smarkiai kraujavo, - buvo nuspręsta šunų be antsnukių į keltus neįleisti.