Pagal konteinerių krovos apimtį antrame Europoje ir devintame pasaulyje Vokietijos Hamburgo uoste, turinčiame keturis įspūdingus konteinerių terminalus, statomas penktas ir planuojamas šeštas. Iki 2015 metų į šio uosto plėtrą ketinama investuoti 3 milijardus eurų. Čia ruošiamasi priimtidvigubai didesnį konteinerių srautą, tačiau prognozuojama, jog Hamburgas neišliks didžiausių pasaulio konteinerinių uostų dešimtuke.
Beje, vienas Hamburgo konteinerių terminalas, kurio plotas - 250 ha, yra didesnis kaip pusė Klaipėdos uosto. Iki 2016 metų šiame Vokietijos uoste ketinama pradėti apdoroti daugiau kaip 18 milijonų TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus, t. y. per 10 metų padvigubinti krovos apimtį.
2007 m. duomenimis, Hamburgo uostas ir aplinkinės žemės, įskaičiuojant ir indikuotas darbo vietas, davė darbo 170 tūkst. žmonių. Klaipėdos uostas, neskaičiuojant indikuotų vietų, - 23 tūkst. žmonių.
Nepaisant tokių planų, pasak Hamburgo uosto direkcijos atstovo Ingo Fehrs, Hamburgas neišliks didžiausių pasaulio konteinerinių uostų dešimtuke, nes konteinerių krova dar sparčiau auga didžiuosiuose Azijos uostuose. Tačiau, jo manymu, artimiausius 10 metų konteinerių dar užteks visiems Europos uostams ir netgi tiems, kurie rengiasi padvigubinti savo pajėgumą.
Dominuoja konteineriai
Hamburgas, vadinamas miestu valstybe, turi per 1,7 mln. gyventojų. Jo uoste pernai krauta daugiau kaip 140 mln. tonų krovinių. Iš jų 42 mln. t sudarė vadinamieji masiniai kroviniai, o 99 mln. t - generaliniai kroviniai, daugiausia konteineriai. Pernai buvo apdorota 9,8 mln. TEU, o 2015 m. planuojama jau turėti 18 mln. TEU.
Vokiečiai ruošiasi sukurti sąlygas dar didesniam konteinerių kiekiui apdoroti. Vien tik į geležinkelius, nes apie 70-75 proc. konteinerių išvežama geležinkeliais, žadama investuoti 500-600 milijonų eurų.
Beje, gana daug konteinerių vežama ir autotransporto priemonėmis bei plukdoma baržomis. Vienas trečdalis konteinerių iš Hamburgo uosto keliauja po paties Hamburgo regioną, antras - į kitas valstybes ir dar vienas trečdalis - į Baltijos šalis. Pasak Ingo Fehrs, Baltijos valstybių rinka vokiečiams yra įdomi.
Statomas penktas konteinerių terminalas kainuos apie 200 mln. eurų. Iš pradžių jo pajėgumas bus 1 mln. TEU per metus, o vėliau - 3-4 mln. TEU. Kitą dešimtmetį hamburgiečiai ketina turėti dar ir 6 terminalą. 2016 m. uosto konteinerių terminalų pajėgumas turėtų būti 20,2 mln. TEU per metus.
Ruošiasi priimti gigantus
Vokiečiai jau šiandien rengiasi prie savo krantinių priimti tokius konteinervežius, kurie dar tik planuojami, t. y. galinčius gabenti po daugiau kaip 14 tūkst. TEU 400 m ilgio laivus. Jiems rengiami 600 m pločio apsisukimo rajonai.
Hamburgiečiai stato naujus terminalus supildami vandenyje maždaug 35 m išsikišusias teritorijas, kad nereikėtų jų atimti iš turimų terminalų. Naujų terminalų statybai naudojamas neužterštas gruntas, iškastas atliekant valymo ir gilinimo darbus.
Be to, vokiečiai didina turimų terminalų našumą: jiems statomos naujos krantinės, įsigyjama pažangesnė technika. Pavyzdžiui, vieno terminalo 2,6 mln. TEU pajėgumą žadama padvigubinti jį automatizuojant, įsigyjant kranus, galinčius krauti konteinerius į didesnį aukštį. Beje, statomos vadinamosios kiauros krantinės, ant polių. Vokiečiai sako, kad taip sumažinamos statybos ir krantinių eksploatavimo išlaidos.
Pasak Hamburgo uosto direkcijos atstovo, keturi konteinerių terminalai konkuruoja tarpusavyje, o direkcija turi jiems statyti naujas krantines, tačiau kranai - privatininkų reikalas.
Dėl konteinerių terminalų plėtros ketinama susitarti su savininkais iškelti naftos, metalo laužo krovos terminalus, tačiau kol kas dar nenuspręsta, kur būtų galima juos įkurdinti. Dėl šalia uosto esančių gyventojų problemų nekyla, nes įstatymu numatyta 20 metų į priekį, jog uostui prireikus teritorijos už naujus statinius jiems nebus kompensuojama.
Beje, Hamburge yra moderniausias pasaulyje konteinerių terminalas, kuriame, išskyrus kranininkus, daugiau žmonių nėra, konteineriai išvežami be jų pagalbos, nes viskas yra automatizuota. Vienas kranas iškrauna konteinerius iš laivo ir deda juos ant automatizuotos platformos, kitas juo paima nuo platformos. Kad krova neužimtų daug laiko, taikomas vadinamasis dvigubinis iškrovimas.
Finansuoja ir miestas
Hamburgo uostas - municipalinis. Uosto direkcija nuo 2005 m. yra viešoji institucija. Joje dirba 1700 žmonių, tarp jų - 300 inžinierių. Uosto priežiūros tarybą sudaro 6 miesto valdžios ir tik 3 Uosto direkcijos atstovai. Direkcija, siekianti tapti nepriklausoma nuo politikų, yra žemės, krantinių, geležinkelių, kelių ir tiltų savininkė, jai suteikta pirmumo teisė įsigyti žemės. Tai, kas yra ant žemės, kranai, netgi trinkelių danga - privačių kompanijų nuosavybė.
Dideliems investiciniams projektams Uosto direkcijos pajamų, gaunamų iš jos veiklos, neužtenka, jų duoda ir miestas. Kasmet į uosto infrastruktūrą jis investuoja apie 100 mln., o Uosto direkcija, be kitų dalykų, dar prižiūrinti 147 tiltus, - irgi apie 100 mln. eurų. 50 proc. direkcijos pajamų sudaro žemės, krantinių, infrastruktūros nuoma, kitą 50 proc. - uosto rinkliavos.
Kiekviena didesnė investicija yra derinama su miesto valdžia. Todėl Uosto direkcijai yra paprasčiau valymo darbams nuomoti žemsiurbes iš olandų, t. y. pirkti paslaugą, mokant už 1 kub. m nuo 6 iki 2 eurų, nei pačiai įsigyti žemsiurbę. Dėl tokio pirkinio jai reikėtų gauti municipaliteto pritarimą. Tačiau ateityje žemsiurbę ketinama įsigyti, nes turima jau yra šimto metų senumo.
Nuo 1860 metų pietinėje Elbės upės dalyje esantis uostas plėtojamas vakarų pusės link. Natūralus gylis upėje 13-14 m, gilinama iki 14-15 m, kai dėl potvynių vanduo pakyla, turimas 18 m gylis. Apie didžiulius projektus modernizuojant senąją šiaurinę uosto dalį, kurioje Uosto direkcija tik valo kanalus, bet plėsti uosto neturi galimybės, "Vakarų eksprese" jau rašyta.
Dalia Bikauskaitė
