Šiandien Susisiekimo ministerijos komisija turėtų susipažinti su pretendentų į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą pateiktomis uosto vizijos programomis.
Šeštadienį Klaipėdoje viešėjęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prisipažino, kad tris kandidatus pažįsta, o ketvirto - ne. Pasak jo, šiandien, ministerijoje turėtų vykti susitikimas su pretendentais, vėliau juos tikrins specialiosios tarnybos, paskui bus nagrinėjamos pretenzijos, jeigu tokių atsiras. Anot ministro, jeigu viskas vyks sklandžiai, sprendimas dėl konkurso nugalėtojo galėtų būti priimtas per dvi savaites.
"Vakarų eksprese" jau rašyta apie tris kandidatus - Eugenijų Gentvilą, Benediktą Petrauską ir Naglį Puteikį. Ketvirtasis kandidatas yra Kęstutis Kravcovas, AB DFDS LISCO linijos Klaipėda-Zasnicas (Vokietija) ir Baltijskas (Rusija)-Zasnicas vyriausiasis vadybininkas.
K. Kravcovas pradėjo dirbti Rygos uoste 1964 m. talmanu. 1968 metais baigė Odesos jūrų laivyno institutą. Lietuva tada siųsdavo savo žmones jame mokytis, egzaminus reikėdavo laikyti Kaune. Ten jis įgijo jūrų laivyno eksploatavimo inžinieriaus, galinčio dirbti arba uoste, arba laivybos kompanijoje, specialybę. Baigęs Odesos institutą, K. Kravcovas Klaipėdos uoste pusę metų dirbo vyr. stividoriumi. O paskui AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" išdirbo 40 metų, eidamas įvairias pareigas nuo dispečerio iki laivininkystės prezidento Antano Anilionio pirmojo pavaduotojo. Kandidatas į uosto vadovus yra buvęs ir UAB "Krantas Shipping" generaliniu direktoriumi, dirbo Vokietijoje: buvo vokiečių firmos Kylyje vykdantysis direktorius, matė, kaip vystomas šis uostas.
Paklaustas, kodėl nusprendė kandidatuoti į Klaipėdos uosto vadovo postą, K. Kravcovas atsakė: "Noriu, kad uostas pritrauktų kuo daugiau laivybos linijų. Vien tik DFDS linijų nepakanka. Reikia stengtis palaikyti neblogus santykius su Rusija. Rusams neretai trukdo politiniai dalykai. Statomas Ust Lugos uostas kraus per metus mažiausiai 60 mln. t, o ateityje - gal ir 120 mln. t krovinių. Rusai stengsis krovinius nutraukti į savo pusę. Vokiečiai irgi rengiasi atidaryti liniją Ust Luga-Zasnicas. Vadinasi, kroviniai gali nueiti į kitą pusę. O mums reikia stengtis, kad dalis jų eitų per Lietuvą. Mūsų padėtis geresnė, nes tai pats trumpiausias kelias į Vakarus, neskaitant Kaliningrado."
Pasak K. Kravcovo, vadinamasis giliavandenis uostas Klaipėdai reikalingas, tačiau reikia galvoti, koks jis turi būti. Japonų atlikta studija jam ne prie širdies. Giliavandeniame uoste būtų kraunami arba birūs kroviniai, arba konteineriai. Jo manymu, galima būtų prie LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalo naudojamų krantinių padaryti didesnį gylį, ir tie kroviniai ten galėtų būti kraunami.
Suskystintų dujų terminalą, pasak K. Kravcovo, reikėtų statyti, bet tai geriau būtų daryti Būtingėje, nes būtų mažiau pavojinga. Problema - nuo kranto tik už kelių mylių prasideda normalus gylis - galėtų būti sprendžiama pastatant pirsą, kuris ir kainuotų pigiau.
Dalia BIKAUSKAITĖ
