dainius dundulis

Turtingiausias Lietuvoje žmogus yra VP grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius, o jo turtas vertinamas 1,2 mlrd. eurų, arba 200 mln. eurų mažiau nei prieš metus, rašo portalas alfa.lt, remdamasis turtingiausių šalies žmonių sąrašą sudarančiu žurnalu „Top“. Žurnalo skaičiavimais, N. Numavičius turtu gerokai lenkia visus kitus, esančius sąraše.

Jau kitąmet Lietuvos gyventojams už miltus ir jų gaminius bei pieno ir mėsos produktus teks mokėti daugiau. Viena to priežasčių – itin brangstančios grūdų kainos, teigė tv3.lt studijoje viešėjęs prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis. Su Lenkija lyginti nenori „Miltai, mano nuomone, žiūrint į grūdų kainas, turėtų brangti 8–10 proc. Na, o dėl to brangs ne tik duona ir kiti gaminiai iš miltų, bet ir mėsa – vištiena, kiauliena. Taip pat brangsta ir žaliavinis pienas.

Pastaroji savaitė prekybininkams buvo gausi naujienų. Apie prekybininkams aktualius klausimus trečiadienį tv3.lt studijoje – pokalbis su verslininku, prekybos tinklo „Norfa“ savininku Dainiumi Dunduliu. Vyriausybė paskelbė apie planus įvesti kuponus būtiniausiems maisto produktams, taip pat viešumoje pasirodė idėja įpareigoti valstybines įstaigas maistą pirkti tik iš vietos gamintojų.

Vyriausybei kuriant planą, kaip skatinti smulkius ir vidutinius prekybininkus bei stabilizuoti maisto kainas, prekybininkai sako, kad valdžios kišimasis iškreips rinką. Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad valdžia turi sukurti taisykles, kurios būtų vienodos visiems rinkos dalyviams. Anot jo, skirtingos taisyklės iškreips rinką. „Verslas pats yra labai lankstus, sugeba ir per krizes išgyventi, vienintelis dalykas, ko reikia – netrukdyti.

Tiek didieji, tiek mažieji „Norfos“ prekybos centrai sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešime spaudai rašoma, kad nuo lapkričio mėnesio, didesnieji XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos centrai sekmadieniais dirbs 2 valandom trumpiau, nuo 10.00 iki 20.00 val. (šiuo metu dirba nuo 9.00 iki 21.00 val.), ne ilgiau nei 10 valandų per dieną. Mažesniųjų, S ir L formato parduotuvių, kurių yra 18 iš 141 dabar veikiančių „Norfų“, darbo laikas sutrumpės valanda: jos dirbs nuo 10.00 iki 16.00 val.

„Norfos“ savininkai prognozuoja algų kilimą prekybos sektoriuje. Metų eigoje, „Norfos“ grupės įmonėse, darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti daugiau kaip 10 proc. UAB „Rivona“, kuri užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma ir sandėliavimu, darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, turėtų viršyti 1000 Eur, o pačios „Norfos“ darbuotojai gautų virš 800 Eur.

Šiandien išplatintame pranešime spaudai „Norfos mažmena“ pareiškė, kad jau kelintą kartą yra priversta atsisakyti bendradarbiauti su bendrovės Coca-Cola vietos padaliniu ir kompanijos gėrimų gamybos bei tiekimo partneriu mūsų šalyje UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ . „Norfos“ bendradarbiavimas su Coca-Cola HBC Lietuva nutrūkęs jau beveik dvejus metus. Coca-Cola už savo produkciją Lietuvoje iš prekybininkų reikalauja maždaug 10 proc. didesnės kainos, nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse.

Alkoholio pardavimo apribojimai nepraėjo be pasekmių. Prekybos tinklas „Norfa“ pranešė keičiantis darbo laiką, tuo tarpu kiti prekybos tinklai analizuoja pirkėjų srautus.  Po šv. Velykų, nuo balandžio mėn. 8-osios, didesnieji, XL, XXL ir „Hyper“ formato „Norfa“ prekybos centrai sekmadieniais dirbs 2–3 valandom trumpiau, nuo 9.00 iki 21.00 val. (šiuo metu dirba nuo 7.00 ar 8.00 iki 22.00 val.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo sausio mėn. 1 d. didės 15 procentų. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų. Pvz.

Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies milijardieriui, turtingiausiųjų trejetuke – naujas veidas. Šiandieną prekyboje pasirodęs žurnalas „TOP 500” atskleidžia, kas gi tie Lietuvos turtingiausieji. Trisdešimtuke galima išvysti ne vieną pažįstamą pavardę.

Jau kelis metus iš eilės, tik nedidelė dalis „Norfa“ prekybos centrų veikdavo per didžiąsias šventes sutrumpintu darbo laiku. Šįmet per šv. Velykas „Norfa“ apskritai nedirbo. „Norfos mažmenos“ vadovai priėmė sprendimą, kad šiais metais „Norfa“ parduotuvės pirmąją šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną iš viso nedirbs. Be to, gruodžio 24 d. visos „Norfos“ dirbs 2 val., o gruodžio 31 d. - 1 val. trumpiau. „Nusprendėme, kad tikrai nedirbsime pirmąją ateinančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną.

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“, bendrovės „Rimi Lietuva“ įsipareigojimas parduoti ar kitaip perleisti 17 iš 287 parduotuvių kol kas apgaubtas migla. Mažmeninės rinkos dalyviai turi mažai informacijos apie ketinamas perleisti parduotuves, o nekilnojamojo turto (NT) ekspertas svarsto, jog bendrovė rinkai tikriausiai pasiūlys mažesnės apyvartos arba tarpusavyje konkuruojančias parduotuves.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių atstovai nevienodai vertina Vyriausybės ir Seimo siūlymus sutrumpinti alkoholinių gėrimų prekybos laiką ir leidimą alkoholį įsigyti tik nuo 20 metų amžiaus. „Dėl laiko - mes tikrai suprantame rytinio laiko trumpinimą. Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir visiems esame patvirtinę, kad tame matome logikos, nes tai priemonė, ribojanti tą probleminį vartojimą.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis norėtų parduoti verslą Baltarusijoje, kur jo valdomai maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonei „Rivona“ priklauso 50 proc. mažmeninės prekybos tinklo „Mart Inn“ akcijų paketas. D.Dundulis sako, kad verslą parduotų ne pigiau nei už 8 mln. eurų. „Parduočiau su sąlyga, kad neprarasčiau to, ką esu įdėjęs, tai būtų apie 8 mln. eurų.

Suomijos mažmeninės prekybos įmonei „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) trečiadienį pranešus apie jos valdomo prekybos tinklo „Prisma“ pasitraukimą iš Lietuvos, analitikai ir rinkos dalyviai sako, kad Suomijos mažmenininkas neatlaikė didelės konkurencijos, kurią itin paaštrino pernai atėjęs Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“. Vilniaus „Ozo“ prekybos centro, kuriame veikia „Prisma“, vadovė Inga Navickaitė sako, kad dėl parduotuvės ploto jau vyksta derybos su kitais potencialiais nuomininkai...

Prekybos tinklas „Norfa“ skaičiuodamas pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus pastebėjo, kad šalies gyventojų mažėjimas itin neigiamai atsiliepia apyvartai. Šaltinių uždirbti daugiau reikia ieškoti kitur.  „Norfos mažmenos“ prekių ir paslaugų apyvarta 2017 metų sausio – kovo mėnesiais siekė 120,393 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 1,08 proc. daugiau negu 2016 metų pirmąjį ketvirtį, kai įmonės pardavimai sudarė 119,102 mln. eurų. Be PVM apyvarta išaugo 1,28 proc.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Naujienų portalas tv3.lt ir žurnalas TOP 500 pristato išskirtinį projektą - Lietuvos turtingiausiųjų žmonių sąrašą. Jį pradedame nuo daugiausiai turto susikrovusių ir didžiausius verslus turinčių lietuvių dvidešimtuko. Pažvelgę į pirmąjį sąrašą dvidešimtuką pamatytume įvairių verslo šakų atstovus - nuo žemės ūkio ar nekilnojamojo turto iki mažmeninės prekybos.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį atleido Antaną Zabulį iš savo visuomeninio konsultanto pareigų po to, kai teisėsauga pareiškė jam įtarimus prekyba poveikiu. „Premjeras ryte pasirašė dokumentus dėl A.Zabulio atleidimo“, - BNS sakė ministro pirmininko patarėja Auksė Kontrimienė.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ vienam iš akcininkų ir vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Jam skirta ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. LRT laidoje „Dėmesio centre“ paklaustas, kaip jaučiasi, G. Vainauskas pirmiausiai parodė, kad tikrai neprarado humoro jausmo. „Manau, kad jaučiuosi taip pat, kaip ir Holivudo akorius Leonardo DiCaprio pirmą kartą gavęs apdovanojimą.

„Norfos“ parduotuvių tinklą valdančios įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis buvo apklaustas specialiuoju liudytoju byloje dėl prekybos poveikiu. „Taip, specialusis liudytojas“, - pirmadienį BNS sakė D.Dundulis. Specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.

 Jeigu prekybos centrai bus uždaryti, tai ir nebeis žmonės. Negali būti prekybos centrai ekskursijų ir pramogos, kultūros centrai, „Žinių radijui“ sakė Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.

Nerijus Mačiulis (Swedbank) nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio buvo cituotas beveik 600 kartų ir yra labiausiai cituojamas nuomonės lyderis Lietuvoje per pirmąjį metų pusmetį. Kitas, daugiausiai cituotas bankų sektoriaus atstovas, Gitanas Nausėda (SEB), užima trečiąją vietą. Šį pusmetį suaktyvėjo ir kiti ekspertai, atstovaujantys verslo organizacijas arba viešąjį sektorių. Vitas Vasiliauskas (LB) ir Stasys Kropas (LBA) dažniausiai minimų asmenų tope užima antrą ir ketvirtą vietas.

Paslaptingai tyliai šių metų birželio 25 d. Seime priimtas ir Prezidentės pasirašytas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas įeis į istoriją kaip paradoksaliausias įstatymas. Paradoksalu, kad žodžiai apie prekiaujančiųjų pieno gaminiais nesąžiningų veiksmų draudimą išliko tik įstatymo pavadinime, o skyrius apie prekybininkų kontrolę po lobistų invazijos Seime tiesiog išgaravo.

Šių žmonių pavardės puikiai žinomos net tiems, kurie per daug nesidomi verslu. Nors daugelis jų vengia viešumos, tačiau mažiausiai kartą metuose jų pavardės plačiai nuskamba per visą Lietuvą. O priežastis – itin paprasta. Jie turtingiausi Lietuvos žmonės. Susipažinkite, su didžiausius turtus valdančiais Lietuvos žmonėmis, kuriuos paskelbė žurnalas „IQ Top“. Turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtukas: 1. Nerijus Numavičius, VP grupės valdybos pirmininkas – 1,3 mlrd.

Viešojoje erdvėje vykstančių konfliktų laimėti neįmanoma, mat rezultatu suinteresuotos ne tik konfliktuojančios pusės, bet ir begalė kitų žmonių. Šiems konfliktinė situacija atneša ir nemenką finansinę naudą. Konfliktuojančios pusės patiria neretai milžiniškų nuostolių, o kova anksčiau ar vėliau baigiasi taikos sudarymu.

Ką tik iš užsienio parsivežti nauji garsių dizainerių modeliuoti kostiumai, prašmatnios vakarinės suknios, iš tolo lenkiamos galvos pasisveikinant, damų šypsniai ir padėkos išgirdus, kaip jos „šauniai ir jaunai“ atrodo, bokalų skambesys – tai eilinis verslo elito vakarėlių vaizdas. Tačiau išsivadėjus šampanui neretai atsitinka taip, kad dar vakar vienas kitam draugiškai per petį tapšnoję verslininkai suremia ietis ir ilgam, o neretai ir visam laikui tampa aršiais priešininkais.

 Šią prezidento rinkimų kampaniją dauguma verslininkų įvardija kaip išskirtinai nykią ir sako pasigedę aiškios kiekvieno kandidato į prezidentus pozicijos tiek verslui aktualiais, tiek kitais svarbiais klausimais.

Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais bei užmiršti sąstingio metus. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Tikimės, kad apyvarta augs. Bendrai visa mažmeninė prekyba augs maždaug 3 proc. Žaidėjų mažmeninės prekybos rinkoje daugėja, bet konkurencijos stipriai nejaučiame.

„Metai bus geresni, tikimės augti“, – tarsi sutarę kartoja šalies verslininkai, paklausti, kokius metus prognozuoja savo vadovaujamoms įmonėms. Šalies verslininkų, įmonių vadovų žodžiai bent iš dalies paneigia neseniai vykdyto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad Lietuvos pramonės lūkesčiai baigiantis metams buvo patys blogiausi nuo pat 2009-ųjų sunkmečio. Panašu, kad naujus metus Lietuvos verslas pasitiks trykšdamas optimizmu ir užsibrėžęs didelių tikslų. Savaitraštis „Ekonomika.

Patvirtinus ministrų sąrašą, darbą pradės XVI-oji Vyriausybė. Ši deklaruoja sieksianti palankesnių sąlygų verslui, gerinti investicinį klimatą, kursianti svarbią energetikos, Lietuvos konkurencingumo tarptautinėje arenoje strategiją. Savaitraštis „Ekonomika.

Lietuvos verslo elito atstovai negimė ant pinigų maišų – šiandien turimus turtus jie uždirbo savo ryžtu, drąsiomis idėjomis, o galbūt kartais ir padedami likimo. Vieni savo tikslo siekė kryptingai, kitiems teko suklupti ir vėl atsitiesti, tačiau galiausiai visi jie tapo sėkmingais verslininkais. Siūlome pažvelgti į kelių iškiliausių Lietuvos verslininkų sėkmės istorijas ir sužinoti, nuo ko prasidėjo jų karjera. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupė Bendras turtas – apie 800 mln.

Apie tokias dideles įmones, kokios šiandien yra „Norfos mažmena“ ir „Rivona“, verslininkas Dainius Dundulis sako nė nesvajojęs. „Verslas atsirado iš to, kad reikėjo kažkaip išgyventi“, – sako jis. Kuklus ir paprastas – tokį įspūdį sudaro verslininkas, vadovaujantis trečiam pagal dydį šalyje mažmeninių parduotuvių tinklui „Norfos mažmena“, logistika, tarptautiniais vežimais ir patalpų nuoma besiverčiančiai „Rivona“ ir visai „Norfos“ įmonių grupei.

Dėl nepakankamo gyventojų pajamų didėjimo bei prasidėjusio šildymo sezono mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ operatorė „Norfos mažmena“ spartesnio augimo nesitiki. „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio teigimu, prekyboje – štilis. Artimiausiu metu niekas nesikeis. Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ operatorės „Norfos mažmenos“ apyvarta sausio-rugsėjo mėn. siekė 943,539 mln. litų (be PVM) - 1,17 proc.

Lietuvos darbdaviai labai abejoja, ar priimtų į darbą neperrinktus į Seimą parlamentarus. Didelė dalis kadenciją baigiančių ir neperrinktų Seimo narių taps bedarbiais, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios kabinetus turės palikti netgi tokios garsenybės kaip ministrai Artūras Paulauskas, Kazimira Prunskienė ar Vytas Navickas. Štai žemės ūkio ministrė turi minčių pasukti į konsultacijų verslą.

Pasaulinė finansų krizė ir lėtėjanti Lietuvos ekonomika įkvepia gandų kūrėjus. Vienus gandus diktuoja baimė, kitus - noras manipuliuoti lengvatikiais, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Milda Augustinaitytė. Gandai pražūtingiausi bankininkystės verslui. Prieš penkerius metus dėl jų itin nemalonias pasekmes patyrė SEB bankas, o dabar gandais aplipo ką tik pavadinimą į „Swedbank“ pakeitęs „Hansabankas“. Tik šį kartą gandai platinami rafinuočiau ir kitais kanalais, daugiausia per internetą.

Žemės ūkio ministrė, siekdama sumažinti įtampą rinkoje, toliau siūlo lengvatinį pridėtinės vertės mokestį pienui ir jo produktams. Anot Kazimieros Prunskienės, iki 5 proc. sumažintas PVM ne tik pagelbėtų pienininkams, bet ir 5-6 proc. mažintų kainas. Tačiau pasiūlymo nauda abejoja ne tik Finansų ministerija, Prezidentas, bet ir tie, kurie iš lengvatos turėtų naudos, praneša LTV naujienų tarnyba.

Lietuvos prekybos tinkluose „Iki“ ir „Rimi“ pirmą kartą istorijoje susikūrus profsąjungoms, jau neabejojama - tik laiko klausimas, kada jų susilauks ir kiti du prekybos verslo banginiai - „Maxima LT“ ir „Norfa“. Galvas keliančios profsąjungos verslininkus trikdo ir verčia susimąstyti, kaip elgtis - bandyti jas užgniaužti ar ieškoti būdų susitarti ir menamą priešą paversti jei ne draugu, tai bent partneriu, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Minima keletas priežasčių, kodėl profsąjunginis judėji...

Pernai veiklą nutraukusios kreipiamųjų sistemų gamybos įmonės „Vilniaus vingis“ teritorijoje šeimininkaus mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ įmonių grupės savininkų valdoma logistikos, tarptautinių pervežimų, nekilnojamo turto nuomos bendrovė „Rivona“. 7,8 hektaro teritorijoje „Rivona“ ketina statyti naujus nekilnojamojo turto objektus, tačiau konkrečių planų kol kas neatskleidžia. „Rivona“ Konkurencijos tarybai pateikė prašymą įsigyti ir valdyti po 50 proc.

Mažmeninės prekybos tinklas "Norfa" neketina apsiriboti plėtra Lietuvoje - bendrovė Latvijos Daugpilio mieste jau gavo leidimą statyti 26 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos pastatą, tačiau krentant statybų kainoms kol kas projekto įgyvendinti neskuba.

Netolimoje ateityje sutikti kasininkę Lietuvos prekybos centruose gali tapti retenybe, mat prekybininkai užsimojo semtis Vakarų patirties ir automatizuoti kasos aparatus, praneša "Vz.lt". Tokias tendencijas skatina brangstanti darbo jėga ir prekybininkų noras taupyti, trečiadienį rašo "Verslo žinios". Automatizuotų kasos aparatų esmė yra ta, kad pirkėjo produktų krepšelį nuskaito ir kainą įvertina kompiuteris. Tam tereikia produktus sudėti ant konvejerio.

"Norfos" prekybos tinklui priklausanti įmonė "Rivona" įsigijo alaus bendrovės "Brauer" (buvęs "Mažeikių lokys") akcijų. Kol kas abi pusės apie sandorį kalbėti atsisako."Norfos mažmenos" savininkų valdoma logistikos, tarptautinių vežimų, nekilnojamo turto nuoma ir kita veikla užsiimanti bendrovė "Rivona" įsigijo maždaug 50 proc. "Brauer" akcijų, rašo dienraštis "Verslo žinios", remdamasis neįvardytais šaltiniais.

Vienas iš didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų "Norfos mažmena", įsigydamas Alytaus pieninę, pasielgė priešingai, nei konkurentai, manantys, kad toks pirkinys iškreipia santykius tarp prekybininko ir gamintojo.

Lietuvos mažmenininkai žengia į Rusiją - pirmoji šiam žingsniui ryžosi "Norfa", o po jos gali sekti ir "Vilniaus prekyba". Rusų dienraščio "Vedomosti" (http://www.vedomosti.ru/stories/2003/03/27-56-03.html), ketvirtadienio (03.27) numeryje teigiama, kad užsienio mažmenininkų plėtra į Rusiją tęsiasi. Tačiau, priešingai gausybei prognozių, rimtas vaidmuo šioje plėtroje gali atitekti ne pasaulio masto bendrovėms, o tinklams iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų.