cukrus

Per didelis vieno produkto kiekis kasdienėje mityboje gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių nei vien svorio augimas. Naujausi tyrimai rodo, kad jis keičia žarnyno mikrobiomą ir silpnina natūralius organizmo apsauginius mechanizmus nuo medžiagų apykaitos sutrikimų. Mokslininkų teigimu, kalbama apie cukrų, kurio perteklinis vartojimas gali neigiamai paveikti ne tik kūno svorį, bet ir žarnyno bei viso organizmo sveikatą, rašo fakt.pl.

Cukrinis diabetas dažnai vystosi tyliai – be aiškių simptomų, todėl apie ligą žmogus gali ilgai nė neįtarti. Vis dėlto troškulys, silpnumas, dažnesnės infekcijos ar kiti organizmo siunčiami signalai gali reikšti, kad gliukozės kiekis kraujyje jau pavojingai aukštas. Laiku atlikti tyrimai gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Ar tikrai verta laukti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno klinikų gydytoja endokrinologe Džilda Veličkienė.

Gydytoja atskleidė sąrašą maisto produktų, kurių pataria kiek įmanoma vengti, nes jie, kaip teigiama, didina cukraus kiekį kraujyje – pasitikrinkite, ar nevalgote jų itin dažnai. Daugiau nei 1,2 mln. peržiūrų sulaukusiame įraše gydytoja Midge, kurios tikrasis vardas ir pavardė yra daktarė Mijin Brown, paaiškino, kokių maisto produktų turėtume vengti, nes jie gali padidinti cukraus kiekį kraujyje.

Ribojantiems cukraus ir kalorijų vartojimą dirbtiniai saldikliai atrodo kaip išsigelbėjimas. Vis dėlto dietistė Vaida Kurpienė perspėja – saldikliai nėra geriausia alternatyva cukrui. Pasak jos, daugėja tyrimų, kad jie ne tik gali sukelti gliukozės „duobes“, bet ir turėti kitų neigiamų pasekmių. Net jei galvojate, kad be cukraus ir medaus nevartojate jokių saldiklių, dietistė siūlė dar sykį perkratyti savo maisto racioną.

Svajojantys apie tankią, sodriai žalią veją šią vasarą gali nustebti sužinoję, kad tam nebūtina išleisti didelių sumų brangioms trąšoms. Sodininkystės ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį į priemonę, kurią daugelis jau turi savo virtuvėje – paprastą baltąjį cukrų. Pasak specialistų, tinkamai ir saikingai naudojamas jis gali pagerinti dirvožemio būklę, paskatinti vejos augimą ir net padėti kovoti su piktžolėmis.

Šalčininkų rajone, Eišiškėse gyvenanti Dorota Verseckienė prieš kelis metus ryžosi jos gyvenimą pakeitusiam eksperimentui. Nestabiliu svoriu, akne ir emocinėmis problemomis besiskundusi moteris iki minimumo sumažino cukraus vartojimą ir dabar jaučiasi geriau nei bet kada anksčiau. Dorota naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atvirai papasakojo apie savo cukraus detoksikacijos kelią. Ji nurodė, kad šis eksperimentas padėjo pakeisti mitybą iš esmės, o tai atnešė džiugių rezultatų.

Dažnai girdime, kad suvalgę saldumynų galime greitai pasijausti geriau. Tačiau laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas tikino, jog toks įpročių susiformavimas atsiranda dėl išorinių veiksnių ir nebūtinai yra teisingas. Vyras atskleidė, kodėl per PMS norisi saldumynų ir kaip su saldėsiais palaikyti sveiką santykį. E. Grišinas sutiko, kad dalis potraukio griebtis ledų ar šokolado per PMS yra suformuota išorinių veiksnių.

Parduotuvėse galima pamatyti prekes, kuriose vietoje cukraus naudojami saldikliai. Gazuoti gėrimai, įvairūs batonėliai žymimi „zero sugar“ (liet. – be cukraus) ženklais, teigiama, kad jie – sveikesnė alternatyva. Vis tik, ar tikrai šie produktai sveikesni už mums įprastus? Naujienų portalui tv3.lt apie saldiklius ir jų poveikį organizmui papasakojo mitybos specialistas Mantas Liekis. Jis nurodė, kad ypatingai svarbu prabilti apie saldiklių poveikį kepenims.

Cukrus slypi beveik visur – net ir produktuose, kuriuose jo visai nesitikėtume. Tad ar įmanoma jo visiškai atsisakyti ir ką tai daro organizmui? Žurnalistė Melissa Hogenboom nusprendė tai išbandyti pati – ir po šešių savaičių pokyčiai buvo kur kas didesni nei tikėjosi. „Nors paprastai maitinuosi gana sveikai ir daug gaminu namuose, turiu silpnybę saldumynams ir kasdien suvalgau bent vieną ar du šokoladinius saldainius.

Cukrus yra beveik visur – ne tik saldumynuose, bet ir kasdieniuose produktuose, kurie dažnai laikomi sveikais. Daugelis žmonių net nesusimąsto, kiek jo iš tiesų suvartoja per dieną. Vis dėlto viena žurnalistė nusprendė atlikti eksperimentą ir visiškai atsisakyti cukraus net šešioms savaitėms. Tai, kas nutiko vos po kelių dienų, ją maloniai nustebino, o galutinis rezultatas pakeitė požiūrį į mitybą.

Sunoko pirmieji cukraus mokesčio vaisiai – į valstybės biudžetą per du mėnesius jau įkrito 6 mln. eurų. Jei tempas nesumažės, tai gali pranokti valdžios prognozes metų pabaigoje surinkti 25 mln. eurų ir juos skirti gynybai. Nors kainos gerokai šoktelėjo – sirupas pabrango du kartus, o gazuoti gėrimai – ketvirtadaliu – kai kurie prekybos tinklai skaičiuoja, kad gyventojai limonadų nupirko net daugiau nei pernai. Šiaulietė Vida parduotuvėje sukiojosi tarp gaiviųjų gėrimų lentynų.

Maisto produktuose ir gėrimuose, kurių galbūt nelaikote saldžiais, galima atrasti daug pridėtinio cukraus. Tad pasižymėkite 9 maisto produktus ir gėrimus, kuriuose tikra galybė cukraus. Per didelis cukraus kiekis gali stipriai pakenkti jūsų sveikatai. Tai susiję su padidėjusia daugelio ligų, įskaitant nutukimą, širdies ligas, 2 tipo diabetą ir vėžį, rizika.

Vaisiniai jogurtai jau daugelį metų laikomi lengvu ir sveiku užkandžiu, kurį noriai renkasi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Spalvingos pakuotės ir pažadas apie tyrą vaisių skonį sukuria įspūdį, kad produktas yra vertingas. Vis tik tyrimai rodo, kad daugelyje tokių jogurtų yra daug cukraus ir stebėtinai mažai vaisių. Saldus skonis, platus pasirinkimas ir patogi forma lemia, kad vaisiniai jogurtai išlieka labai populiarūs.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis cukraus mokestis. Už cukrumi saldintus nealkoholinius gėrimus pradėtas taikyti papildomas akcizas, todėl dalis produktų parduotuvėse pabrango. Valdžia tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones rinktis sveikesnius gėrimus ir mažinti cukraus vartojimą.

Žmonės nuolatos ieško būdų, kaip tapti sveikesniais, numesti vieną kitą nereikalingą kilogramą, išsivaduoti iš jau varginančių sveikatos bėdų. Pastaruoju metu „ant bangos“ – angliavandenių maiste reguliavimas ir gliukozės šuolių matavimas.

Viename sostinės kavinių tinkle, norint išgerti kavos ar arbatos su cukrumi, už jį teks papildomai sumokėti. Šį netikėtą mokestį pastebėjo kavinės lankytojai. Tiesa, kol kas cukraus mokestis yra taikomas tik šioje vienoje vietoje. Kurioje kavinėje reikia susimokėti už cukrų? Apie tai pranešė vartotojai socialiniuose tinkluose.

Įspėjimai ir net gąsdinimai iš įvairių specialistų lūpų apie tai, kaip reikia riboti perteklinį cukraus vartojimą, sklinda jau netrumpą laiką. Šiandien kaip niekada garsiai kalbama apie vadinamąją gliukozės revoliuciją, kai netinkamai pasirinkę maistą „įkrentame“ į energetines „duobes“, persivalgymo ir lėtinių ligų rizika stipriai išauga.

Aukštas cukraus kiekis kraujyje dažnai nesukelia staigių ar labai aiškių simptomų – bent jau pradžioje. Būtent todėl daugelis žmonių ilgą laiką nė neįtaria, kad jų organizme vyksta pavojingi pokyčiai. Diabetu serga milijonai žmonių, o dalis jų apie ligą sužino tik tada, kai išryškėja komplikacijos. Specialistai pabrėžia: svarbu atkreipti dėmesį į kasdienius signalus, kurie gali atrodyti visai nekalti.

Cukrus – vienas dažniausiai vartojamų, bet kartu ir labiausiai kritikuojamu produktų. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas paaiškino, ką iš tiesų reiškia didelis saldumynų poreikis, kokią žalą gali sukelti per dažnas cukraus vartojimas ir ar pagrįstai jis vadinamas „baltąja mirtimi“. Apie visa tai jis pasakojo tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. Kaip atskirti, ar tai priklausomybė cukrui, ar įprotis? Gydytojas teigė, kad potraukis cukrui gali būti siejamas su hormono leptino lygiu, kuris atsakin...

TV3 televizijos projekte „IKI šefų kovos. Desertai“ svečiuojasi internete puikiai žinomos žvaigždės. Konditerijos šefei Astai Petrus šį kartą desertą gaminti padėjo baleto meistras Jurijus Smoriginas. Konditerei Kotrynai Ubai į pagalbą atvyko socialinių tinklų žvaigždė Agnė Kulitaitė. Konditerių pagalbininkai suremė pečius, negailėjo vienas kitam kritikos ir kandžių žodžių. Šią savaitę „IKI šefų kovos.

Turbūt daugelis pažįsta žmogų, kuris nuolat nori kažko saldaus, su savimi visada nešiojasi saldainį ir kiekvieną valgį palydi desertu. Ar nuolatinį saldumynų poreikį galima laikyti priklausomybe? Apie tai, koks turėtų būti sveikas santykis su cukrumi, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Laidos svečias sako, kad į jo paties požiūris į mitybą yra „liberalus“. Anot dietologo, cukraus ir angliavandenių jo paties mityboje yra.

Nors pasimėgauti gardžiais pyragėliais ar saldainiais visuomet malonu, neretai pamirštame, kad juose slypi didelis kiekis cukraus. Nedideli jo kiekiai organizmui yra reikalingi, tačiau dažnas lietuvis cukraus suvartoja gerokai per daug. Siekiant, kad mityba būtų palankesnė sveikatai, naujienų portalui tv3.lt apie daugiausiai cukraus turinčius produktus papasakojo mitybos specialistas Mantas Liekis.

Sintetiniai saldikliai dažnai pateikiami kaip sveikesnė alternatyva cukrui bei būdas numesti svorio, tačiau ar tai tikrai yra tiesa? Mitybos ekspertas, biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta įspėja – nepaisant jų populiarumo, apie sintetinius saldiklius žinome mažiau nei reikėtų. „Kai šiais laikais žmonės šneka, kad saldikliai yra geriau negu cukrus – tiesa yra tokia, kad mes iš tikrųjų nežinome, kiek geriau jie yra, ypač kai vartojami didelėmis dozėmis“, – teigia ekspertas.

Druska, cukrus, riebalai – produktai, kurie skoniui suteikia daugiau malonumo, bet, pasak gydytojos dietologės Gertrudos Babravičienės, būtent jie dažniausiai ir tampa nepastebimomis grėsmėmis mūsų sveikatai. Net maistas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltas – kaip jogurtas ar varškės sūrelis – gali slėpti milžiniškus cukraus ir riebalų kiekius.

Belaukiant didžiųjų žiemos švenčių ant stalų neretai pagausėja kepinių, saldžių desertų, įvairių gėrimų ir kitų gardumynų, tačiau jų poveikį sveikatai dažnas nuvertina. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė pastebi, kad būtent kalėdiniu laikotarpiu žmonės nesusimąsto apie galimą cukraus perteklių ir suvartoja jo daugiau nei įprasta. Deja, anot jos, visa tai gali atsiliepti ne tik energijos lygio svyravimams, bet ir miegui, nuotaikai ir net imunitetui.

Kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje gali padėti tai, ką randame gamtoje ar savo namų spintelėse – pavyzdžiui, padėti gali miškinė pokštenė, baltasis šilkmedis, kininis cinamonas ir arbatinė inkstažolė. Plačiau apie šių produktų ir žolelių savybes socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Lietuvos fitoterapijos asociacija.

Kai žmonės nori stebėti savo cukraus kiekį kraujyje, jie dažnai vengia desertų, gazuotų gėrimų ir saldainių. Vis tik ne tik šie maisto produktai gali sukelti cukraus kiekio šuolį. Amerikos medicinos asociacija (AMA) išskiria keletą įprastų maisto produktų, kurie, nors daug kas net neįtaria, gali turėti neigiamos įtakos cukraus kiekiui kraujyje, rašoma theexpress.com.

Cukrinis diabetas – viena sparčiausiai plintančių lėtinių ligų pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu ja serga daugiau nei 160 tūkst. žmonių, iš kurių apie 90 proc. sudaro antrojo tipo diabetas. Sergamumo rodikliai kasmet auga, o liga diagnozuojama vis jaunesniems. Specialistus neramina, kad daugelis žmonių pirmuosius simptomus painioja su pervargimu ar stresu ir nesitikrina laiku – manoma, kad beveik trečdalis sergančiųjų nežino, jog jau serga.

Medus nuo senų senovės Lietuvoje vadinamas tikru gamtos vaistu – juo gydomas gerklės skausmas, stiprinamas imunitetas. Tačiau kiek ši šlovė pagrįsta mokslu, o kiek – vien liaudies išmintimi? Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė pasakoja, kad medus tikrai vertingas, tačiau stebuklų iš jo tikėtis nereikėtų. Taip pat – adresuoja kelis paplitusius mitus apie medaus vartojimą. Natūrali pagalba imunitetui „Natūralus medus turi priešuždegiminių, antibakterinių ir antioksidacinių savybių.

Medus turi antioksidantų, mineralų ir gali mažinti „blogojo“ cholesterolio lygį. Ekspertai paaiškino, kodėl jis yra sveikesnė alternatyva cukrui. Sveikesnė cukraus alternatyva Medus laikomas sveikesne cukraus alternatyva – jis teigiamai veikia širdies darbą, turi antibakterinių savybių ir turi antioksidantų, galinčių lėtinti senėjimo procesus. Mitybos ekspertai aiškina, kad tiek medus, tiek cukrus yra saldikliai, kuriuos galima keisti vienu kitu.

Dėl klimato kaitos kylant oro temperatūrai, žmonės, kurie šiltesnėmis dienomis vartoja daugiau saldžių gėrimų ir ledų, ypač turintys mažiau pinigų, gali smarkiau pakenkti savo sveikatai, įspėjama naujame pirmadienį paskelbtame tyrime. Cukrus yra pagrindinė rimtų sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, diabetas ir širdies ligos, priežastis, vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šio saldaus maisto priedo suvartojimas visame pasaulyje išaugo.

Ko gero visi žino, jog maisto produktai, turintys daug cukraus savo sudėtyje, nėra sveiki. Tačiau tikriausiai nustebsite sužinoję, kad net ir produktuose bei gėrimuose, kurių visiškai nelaikote saldžiais, galima atrasti daug pridėtinio cukraus.  Per didelis cukraus kiekis gali stipriai pakenkti jūsų sveikatai. Tai susiję su padidėjusia daugelio ligų, įskaitant nutukimą, širdies ligas, 2 tipo diabetą ir vėžį, rizika.

Iki 2027-ųjų sausio siūloma atidėti nuo kitų metų įsigaliosiantį vadinamąjį cukraus mokestį.  Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščionių šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Rimas Jonas Jankūnas įregistravo tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas.  Jo teigimu, jei cukrus dėl akcizų nulemtų ekonominių priežasčių būtų pakeistas pavojingesniais sveikatai saldikliais, tai galėtų sukelti didelę žalą.

Kiek cukraus reikia 1 kg uogų uogienei gaminti? Dažniausiai rekomendacijose, kiek cukraus dėti uogienei iš uogų ar vaisių gaminti, daugiausia dėmesio skiriama tam, koks saldus yra produktas. Jei, pavyzdžiui, uogos saldžios, patariama dėti 400-500 g cukraus, o jei rūgščios – dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, vienam kilogramui vyšnių pridėti 1 kg cukraus.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščionių šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Rimas Jonas Jankūnas siūlys iki 2027-ųjų sausio atidėti nuo kitų metų įsigaliosiantį vadinamą cukraus mokestį.  „Manau, kad įstatymas dėl akcizo saldiesiems gėrimams buvo priimtas paskubomis, neįvertinus dirbtinių saldiklių keliamos rizikos sveikatai. Šis pakeitimas skatins saldžių gėrimų gamintojus dėl finansinių motyvų cukrų keisti saldikliais, kurie gali sukelti vėžį“, – Eltai sakė R. J. Jankūnas.

Cukrus – tai ne tik saldus pagardas, bet ir rimtas pavojus sveikatai, kuris slypi mūsų visų kasdienėje mityboje. „Žmonės dažnai net nesusimąsto, kiek daug cukraus suvartoja per dieną – ir kokią žalą tai daro jų sveikatai“, – sako vaistininkas Rimvydas Blynas. Jis papasakojo apie tikrąjį cukraus poveikį mūsų organizmui, jo ryšį su priklausomybėmis ir pasidalijo patarimais, kaip sėkmingai atsisakyti  pridėtinio cukraus iš savo mitybos, net jei tai atrodo sudėtinga.

Gaiviųjų gėrimų milžinė „Coca-Cola“ sutiko naudoti tikrą cukranendrių cukrų savo gaminiuose JAV, trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbė šalies prezidentas Donaldas Trumpas.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie tai, kad cukrus dar kitaip yra vadinamas „baltąja mirtimi“. Tokie produkto apibūdinimai lemia tai, kad ne vienas siekia sumažinti šios medžiagos vartojimą kasdienybėje. Apie tai, kokiuose produktuose yra daugiausiai cukraus, sutiko papasakoti mitybos specialistas Paulius Paulauskas. Jis pasakojo, kad žmonės, mąstydami apie cukrų, dažnai pagalvoja apie pyragus, saldainius ar limonadus, tačiau paaiškino, kad jo turi kur kas daugiau produktų nei numanoma.

Ar sveika mityba skirta tik tiems, kurie skaičiuoja kalorijas ir vengia cukraus? Visai ne – šiuolaikinis požiūris į maistą keičiasi: natūralūs ingredientai ir balansas lėkštėje vis dažniau tampa pasirinkimu dėl skonio, o ne vien dėl taisyklių. Apie tai, kaip galima valgyti sveikai ir skaniai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Laura Šimkūnaitė – prekės ženklo „eatamins" įkūrėja ir socialinių tinklų turinio kūrėja.

Nuo 2026 metų akcizu būtų apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas: už balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 12 , o 30 susilaikė.  Socialdemokratas Laurynas Šedvydis pabrėžė, kad pridėtinio cukraus yra ne tik gaiviuosiuose gėrimuose, tačiau, pasak jo, įstatymas turi tam tikrą ambiciją – stebėti, ar visuomenė sureaguos ir ims mažiau vartoti sveikatai kenkiančių gėrimų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tęsdama tyrimą dėl  UAB „Medaus pirkliai“ neautentiško medaus, nustatė naujus atvejus, kai į rinką buvo tiektas galimai suklastotas medus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad įmonė turėjo ir platino dar didesnius kiekius neautentiško medaus, nei buvo nustatyta anksčiau, rašoma pranešime spaudai.

„Tuščios kalorijos“ ir kitais panašiais epitetais linksniuojamas ne kas kitas, o bene kiekvienam gerai pažįstamas cukrus. Vieni jo suvartojamo kiekio neskaičiuoja, kiti ginasi, jog cukrų jau seniai išbraukė iš savo mitybos.

Seimui svarstant mokesčių pertvarkos paketą, kuriuo numatoma įvesti vadinamąjį cukraus mokestį, Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad šiuo metu šalyje suvartojamas cukraus kiekis yra dukart didesnis nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tuo metu gaiviųjų gėrimų gamintojai teigia, kad Lietuvoje suvartojama 30 proc. mažiau saldžiųjų gėrimų nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad cukrus neigiamai veikia žmogaus sveikatą, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad ir becukriai saldikliai, dažnai siūlomi kaip „sveikesnė“ alternatyva, iš tiesų nėra draugiškas sveikatai pasirinkimas.

Turbūt ne vienas nuėjęs į parduotuvę susidomi vis dažniau pasirodančiais becukriais gėrimais, užkandžių batonėliais ar kitu maistu, kuriame cukrus yra pakeistas saldikliais. Šios alternatyvos sparčiai populiarėja siekiančių numesti svorį arba sergančių cukriniu diabetu rate. Vis tik, ar tikrai saldikliai yra saugesnė alternatyva už cukrų? Į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko atsakyti mitybos specialistas Paulius Paulauskas.

Garsiai kalbama apie cukraus neigiamą poveikį organizmui – perteklinis jo vartojimas gali sukelti nemalonius simptomus. Todėl Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia jungtis į iššūkį – mėnesiui atsisakyti cukraus.  Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ primena Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, pridėtinio cukraus, perdirbto maisto ir pieno produktų vartojimas gali sukelti tokius simptomus kaip nuovargis, energijos trūkumas ir kitus.

Nors parduotuvių lentynose galima rasti tiek rudojo, tiek baltojo cukraus, mokslininkė įspėja nepasimauti ant kabliuko. Pasirodo, rudasis cukrus tegali būti „imitacija“ – tas pats baltasis cukrus su pridėtine melasa. Portalas tv3.lt primena, kad valdžios kalbos apie cukraus mokesčio įvedimą paskatino ir diskusijas apie dirbtinius saldiklius – ar išties tai galėtų būti sveikesnė alternatyva cukrui.

Kiaušiniai – vieni maistingiausių produktų, tačiau netinkamai juos derinant su kitais maisto produktais, galima pakenkti organizmui. Pasak specialistų, kai kurie produktų deriniai gali sutrikdyti virškinimą, sukelti nuovargį, pykinimą ar net žarnyno ligas. Nors daugelis įpratę valgyti kiaušinius įvairiais pavidalais – vienus, su mėsa ar pieno produktais, kai kurie deriniai gali būti pavojingi.

Vykstant diskusijoms dėl cukraus mokesčio įvedimo Lietuvoje aktualizuojamas ir klausimas, ar saldikliai galėtų būti sveikesnė alternatyva jam. Priminusi, kad šie produktai buvo išrasti tam tikroms žmonių grupėms, mokslininkė Ina Jasutienė geriau siūlė apskritai sumažinti saldinto maisto vartojimą.  Tarp valdžios svarstomų sprendimų, kaip padidinti gynybos finansavimą, įvardijamas cukraus mokesčio įvedimas, kuriuo ruošiamasi apmokestinti saldintus gėrimus ir ne tik.