biudžetas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „biudžetas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „biudžetas“.
Mokytojai apie kitų metų biudžetą: vargu, ar kas pasikeis algas padidinus 150 eurų „į rankas"
Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą.
Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.
Neramumai rojuje: užbuksavusi „Barcelona“ rizikuoja prarasti milžiniškas lėšas
Ant prarajos ribos UEFA Čempionų lygoje balansuojantis „Barcelonos“ klubas jau skaičiuoja galimus nuostolius.
Goal.com ir „Mundo Deportivo“ duomenimis, jeigu katalonai nesugebės prasibrauti į Čempionų lygos atkrintamąsias varžybas, klube biudžetas praras planuotus 20 mln. eurų pajamų.
Įdomu tai, kad šių prarastų lėšų kompensuotų net triumfas Europos lygoje, į kurią katalonai persikeltų Čempionų lygos grupėje užėmė 3 vietą.
Prezidentas įvertino kitų metų biudžetą: „Gerai padirbėta“
Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje.
Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.
Kelių remontui – papildomi 15,4 mln. eurų
Vyriausybė trečiadienį perskirstė 15,77 mln. eurų šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, iš kurių didžioji dalis – 15,37 mln. – eurų skiriama valstybininių kelių dangoms taisyti.
Anot Susisiekimo ministerijos, šiuos kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“ reikia didesnio finansavimo, nes padidėjo darbų įkainiai, pasikeitė reikalavimai kelių dangos priežiūrai žiemą, be to, bendrovė tapo atsakinga už pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse.
Svarbi žinia švietimo darbuotojams: alyginimų kėlimui skirta apie 300 mln. eurų
Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet numatyta skirti 430 mln. eurų daugiau negu šiemet, daugiau kaip pusė šių lėšų teks švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų.
Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc.
Kitų metų biudžetą vadina „pinigų lietumi“: Vyriausybė nori būti gera visiems, o ne tiems, kam labiausiai reikia?
Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.
Seimui pateiktas perteklinis „Sodros“ 2023 metų biudžetas
2023 metais į „Sodros“ biudžetą planuoja surinkti 9 proc. daugiau pajamų negu šiemet, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak jos, vertinant šių metų „Sodros“ pajamas, kitais metais planuojamų įplaukų surinkimas turėtų būti sklandus.
„Pagal aštuonių šių metų mėnesių „Sodros“ įplaukas matyti, kad ir 2022 metais turėsime pakankamai ženklų pajamų augimą“, – Seimui antradienį pristatydama perteklinį „Sodros“ 2023 metų biudžetą teigė ministrė.
DĖMESIO CENTRE. Kokios būklės Lietuvos ekonomika žengia į įtemptą žiemą?
2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.
„Toks įspūdis, kad ši Vyriausybė ilgiau neplanuoja dirbti“ – liejasi opozicijos kritika
Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seimui antradienį pateikus 2023 metų valstybės biudžetą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai teigia jame pasigendantys ilgalaikių sprendimų, galinčių užtikrinti tvarias pajamas. Jie taip pat bado pirštais į valstybės biudžeto deficitą, atsidūrusį prie „raudonos linijos“, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų.
Seime – mūšis dėl kitų metų pinigų: pradedamas kitų metų biudžeto svarstymas
Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas.
2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.
Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
REKLAMA
REKLAMA
Saulius Skvernelis: priartėjome prie raudonos ribos, kalbant apie valstybės skolą
Seimas antradienį imasi kitų metų valstybės biudžeto projekto. Demokratų „Vardan Lietuvos“ Saulius Skvernelis sako, kad daugiausiai nerimo jam kelia valstybės skola. Anot jo, valdančiųjų sprendimai tik gilina valstybės įsiskolinimą, blogina šalies ateities finansines perspektyvas, o pati valstybės skola pasiekė jau pavojingą ribą.
„Dėl biudžeto, reikia atmesti visus politikavimus ir pažiūrėti labai racionaliai.
Seimui teikiamas 2023 metų valstybės biudžeto projektas
Seimui antradienį teikiamas 2023 metų valstybės biudžeto projektas, kuriam praėjusį penktadienį pritarė Vyriausybė.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, jog norima, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip augs žmonių pajamos ir ar keisis mokesčiai.
Majauskas apie biudžeto deficitą: artėjame prie pavojingos ribos
2023 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 4,9 proc. deficitas yra netoli pavojingos ribos, kai gali brangti skolinimasis tarptautinėse rinkose, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Anot jo, deficitui viršijus 5 proc. ribą valstybei gali tekti mokėti didesnes palūkanas ne tik už naujas, bet ir dabartines skolas.
„Labai svarbu, kad deficitas neperliptų 5 proc., dabar jis yra 4,9 proc.
DIENOS PJŪVIS. Kaip 2023-aisiais bus padedama gyventojams ir verslui įveikti kainų šuolį? Interviu su ministre Gintare Skaiste
Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė deficitinį kitų metų biudžetą. Pagal jį nuo kitų metų elektra ir dujos gyventojams brangs toliau, tačiau tarifai toliau bus kompensuojami iš biudžeto, o dalį elektros tarifų Vyriausybė kompensuos ir verslui. Bet ar to pakaks? Kaip dar Vyriausybė padės gyventojams ir verslui įveikti kainų šuolį?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Nausėda apie 2023-ųjų biudžetą: tai „geras žingsnis į priekį“, bet tobulinti dar yra ką
Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas, prezidento Gitano Nausėdos vertinimu, yra „geras žingsnis į priekį“. Tačiau jame jis teigia pasigendantis taiklesnių priemonių itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms. G. Nausėda tikisi, kad biudžetą svarstant Seime tai bus patobulinta, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.
Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka įvertino kitų metų biudžeto projektą: „Jis yra labai rizikingas“
Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę ekspertai teigė, kad šis biudžetas parengtas pagal visų poreikius, tačiau tai – labai rizikingas žingsnis. Tokią nuomonę išsakė finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
DIENOS PJŪVIS. Kitų metų biudžetas: ką gelbėjame, o ką paliekame ant „ledo“?
Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis.
Apie kitų metų biudžetą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos kitąmet augs 9,3 proc.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,721 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams
Tai numatoma atnaujintame PSDF 2023 metų biudžeto projekte, jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.
Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.
„Sodros“ biudžeto perteklius kitąmet turėtų siekti beveik 235,8 mln. eurų
„Sodros“ biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos ir išlaidos pirmą kartą perkops 6 mlrd. eurų ir sieks atitinkamai – 6,652 mlrd. eurų ir 6,416 mlrd. eurų.
Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžeto projekte. Jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.
Vyriausybė svarstys 2023 metų biudžeto projektą
Vyriausybė penktadienį svarstys 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus.
Biudžeto projektus vėliau tvirtins Seimas, su juo susijusių įstatymų pateikimas parlamente numatytas ateinantį pirmadienį. Jie, išskyrus PSDF biudžeto projektą, kol kas nėra registruoti.
Numatoma, jog valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 procento.
Gintarė Skaistė: „Esminis prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas“
Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad 2023 metų valstybės biudžeto deficitas bus arčiau 5 proc. ribos.
„Sutarėm, kad esminis prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas, sušvelninimas ir priemonės, nukreiptos į žmonių perkamosios galios išsaugojimą situacijos strabilizavimą.
Valdantieji: 2023 metų biudžetas solidus, stipriai subalansuotas ir suspaustas
Valdantieji sako, kad 2023 metų biudžetas dėl geopolitinės krizės, energetikos ir kitų iššūkių bei galimos recesijos yra su trūkumais, suspaustas, bet solidus ir stipriai subalansuotas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigimu, svarbiausias šalies pajamų ir išlaidų planas yra socialiai jautrus.
„Tai yra geras ir solidus biudžetas.
Mykolas Majauskas: energijos kainų kompensavimui biudžete numatytas milijardas eurų
Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.
Policijos profesinės sąjungos vadovė: „Jei nepavyks susitarti su Bilotaite – policija spalį užbaigs protestais“
Policijos pareigūnų trūkumas pasiekė tokį lygį, kad nebėra kam dirbti ekipažuose ir tenka kamšyti spragas policijos rėmėjais bei šauliais. Policijos atstovai turi rimtų pastabų ir klausimų vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei.
Policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad jeigu su ministre susitarti nepavyks, policija šį mėnesį užbaigs protestais.
Nuogąstavimai nepasiteisino: JK ekonomika II ketvirtį ūgtelėjo 0,2 proc.
Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo, o ne traukėsi, kaip buvo manyta anksčiau, parodė penktadienį paskelbti duomenys, šiek tiek susilpninę nuogąstavimus dėl nuosmukio, kuriuos paskatino vyriausybės pristatytas sumažintų mokesčių biudžetas.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais padidėjo 0,2 proc. (pirminiai duomenys rodė 0,1 proc.
Premjerė: 2023-ųjų biudžeto projektą Vyriausybė tvirtins kitą penktadienį
2023 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina svarstyti ir tvirtinti kitą penktadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.
Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.
„AS Monaco“ biudžetas – didžiausias Prancūzijos krepšinio istorijoje
Naujajam Eurolygos sezonui besirengiantis Monako „AS Monaco“ klubas disponuoja biudžetu, kokio dar niekuomet neturėjo jokia Prancūzijos lygos komanda.
Praėjusiais metais tarp 8 stipriausių Eurolygos klubų patekusi Donato Motiejūno ekipa šįmet startuoja su daugiau nei 20,7 mln. eurų, kai pernai klubo biudžetas siekė 14,1 mln.
Antroje vietoje kita Eurolygoje besivaržanti komanda – Vilerbano ASVEL.
Majauskas: kitų metų biudžetą planuojama priimti anksčiau nei įprasta – lapkričio 22-ąją
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog kitų metų valstybės biudžetą numatoma priimti lapkričio 22 dieną – anksčiau nei įprastai.
„Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.
Ekonomistas: Rusijai bus vis sunkiau finansuoti karą – biudžetas sparčiai mažėja
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.
Vyriausybė kitų metų biudžetą žada pateikti spalio 11-ąją
2023 metų valstybės biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti spalio 11-ąją – beveik savaite anksčiau nei įprastai.
Tai trečiadienį pranešė pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Dėl to Seimo valdyba pakoregavo posėdžių grafiką.
„Vyriausybė anksčiau negu priklauso pateiks biudžeto projektą, tas pateikimas spalio 11 dieną numatytas“, – trečiadienį per valdybos posėdį sakė J. Razma.
Nyderlanduose minios žmonių susirinko pasiklausyti karaliaus kalbos ir biudžeto pristatymo
Karalius Willemas-Alexanderis antradienį atidarė Nyderlandų parlamentą, kur paskelbė apie 18 mlrd. eurų paramos paketą piliečiams, susiduriantiems su sparčiai augančiomis energijos kainomis.
Tradiciškai trečiąjį rugsėjo antradienį rengiamame atidaryme pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 metais žmonėms buvo leista išsirikiuoti palei vaizdingą maršrutą nuo karaliaus rūmų ir Karališkojo teatro Hagoje.
Nemalonumai rojuje: „Real“ klubas priverstas mažinti savo biudžetą
Madrido „Real“ komanda planuoja veržtis diržus ir ateinantį sezoną mažins biudžetą.
Karališkasis klubas negalės pasiekti praėjusio sezono biudžeto, kuris siekė 41 mln. eurų. Madrido ekipos planuose – atlyginimų mažinimas. Juos tikimasi apkarpyti per 22 procentus.
Ateinantį sezoną „Real“ komanda tikisi surinkti 32 mln. eurų biudžetą. Ateinantį sezoną planuojama gauti 18 mln. eurų pajamų ir 23,6 mln. eurų nuostolių.
Lauke šalta, bet Seime ne: laukia mūšiai dėl biudžeto, reformų ir civilinės sąjungos
Prasideda karštas politinis ruduo. Į Seimo salę sugrįžę politikai spręs, kaip suvaldyti energetikos kainų šoką ir jo poveikį gyventojams bei verslui, virs diskusijos kaip paskirstyti milijardinį valstybės biudžetą. Šį rudenį laukia ir ne viena reforma, o karštas diskusijas iššauks į darbotvarkę grįžtantys civilinės sąjungos ir narkotikų dekriminalizavimo klausimai.
Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausius darbus ir įstatymų projektus, kurių šią rudens sesiją imsis Seimas.
Italijos ekonomika II ketvirtį augo sparčiau, nei rodė pradinis įvertis
Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, ūgtelėjo 1,1 proc., ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra „Istat“.
Šis skaičius, palyginti su 1 proc. liepos pabaigoje paskelbtu įverčiu, reiškia pagerėjusią padėtį, nes sausį–kovą augimas siekė vos 0,1 procento.
Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos augimą lėmė pramonės ir paslaugų plėtra, tuo metu žemės ūkio gamybos apimtys sumažėjo.
Valstybės biudžeto pajamos šiemet augo 21,9 proc.
Šiemet sausį–liepą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 9,2 mlrd. eurų pajamų – 23,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tai sudarė 63,5 proc. metinio pajamų plano.
Vien į valstybės biudžetą gauta 7,5 mlrd. eurų – 21,9 proc. daugiau, pranešė Finansų ministerija.
Iš mokesčių gauta 7 mlrd. eurų – 22,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą, iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 3,4 mlrd. eurų – 22,9 proc. daugiau.
Šimonytė pripažino: dėl elektros laukia nemažai iššūkių, „nuo sausio situacija keisis“
Premjerė Ingrida Šimonytė šiandien pripažino, kad ateinančios Seimo sesijos svarbiausias klausimas bus elektros kainos, kompensacijos ir tai, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą. Ji patvirtino, kad laukia nemažai iššūkių, bet taip pat pastebėjo, kad iki naujųjų metų dėl užkilusios elektros kainos didžiojo dauguma vartotojų drebėti neturėtų.
Algirdas Sysas apie valdančiųjų rudens sesijos planus: „Muzika yra, bet reikia palaukti atlikimo“
Artėja naujas rudens politinis sezonas. Gyventojams nerimaujant dėl augančių kainų, valdantieji žada sutelkti dėmesį jų kompensavimui tiems, kurie gauna mažesnes pajamas.
Valstybės biudžeto pajamos padidėjo ketvirtadaliu iki 6,5 mlrd. eurų
Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,495 mlrd. eurų – 24,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.
Jos duomenimis, šiemet sausį-birželį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 7,995 mlrd. pajamų – 25,8 proc. daugiau. Tai sudarė 55 proc. patvirtinto metinio pajamų plano.
Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 6,086 mlrd. eurų – 25,4 proc. daugiau.
Latvijos biudžeto įplaukos pirmąjį pusmetį padidėjo 13 proc., sumažėjo deficitas
Latvijos valstybės konsoliduoto biudžeto deficitas šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 227,1 mln. eurų ir buvo 726,5 mln. eurų mažesnis negu tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė finansų ministerija, remdamasi iždo duomenimis.
Biudžeto įplaukos sausio–birželio mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 773,1 mln. eurų, arba 12,9 proc., iki 6,8 mlrd. eurų.
Tuo tarpu biudžeto išlaidos tuo pat laikotarpiu paaugo 46,6 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 7 mlrd. eurų.
Šimonytė sako, kad mokesčių mažinti neplanuoja: sumažinti infliaciją tokiomis aplinkybėmis – nerealu
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.
„Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.
JAV biudžeto deficitas susitraukė 1,7 trln. JAV dolerių
JAV biudžeto deficitas per pirmuosius devynis šių finansinių metų mėnesius susitraukė 77 proc., kai ekonomikai atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos padarinių, padidėjo mokesčių įplaukos ir sumažėjo viešosios išlaidos.
JAV Iždo departamentas pranešė, kad biudžeto atotrūkis spalio–birželio mėnesiais sumažėjo 1,7 trln. JAV dolerių iki 515 mlrd. trln. JAV dolerių.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet augo 26,6 proc.
Šiemet sausį-gegužę valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 6,241 mlrd. eurų pajamų – 26,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai.
Pajamos per penkis mėnesius sudarė 43 proc. metinio pajamų plano, pranešė Finansų ministerija.
Į valstybės biudžetą gauta 5 mlrd. eurų – 25,5 proc. daugiau nei pernai. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 4,6 mlrd. eurų – 26,1 proc. daugiau.
Partija „Kartu su Vyčiu“ turės į biudžetą grąžinti 6,5 tūkst. eurų nario mokesčio
Partija „Kartu su Vyčiu“, anksčiau veikusi pavadinimu Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, turės į valstybės biudžetą grąžinti surinktą dalį nario mokesčio.
Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį pranešė atmetęs skundą, kuriuo partija siekė panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą dėl 6,5 tūkst. eurų grąžinimo į biudžetą.
Gintarė Skaistė: iš prezidento laukčiau konkretesnių pastabų dėl biudžeto
Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl mokesčių politikos, finansų ministrė Gintarė Skaistė pasigedo konkretumo, kaip derinti didinamas išlaidas ir biudžeto galimybes.
Prezidento metiniame pranešime išsakytas pastabas ministrė vertino kaip pernelyg abstrakčias ir prieštaraujančias viena kitai.
Seimo nariai lankysis įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai trečiadienį lankysis medicinos ir mokslui skirtą įrangą gaminančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“.
BFK dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad susitikimas su įmonės vadovybe leis komitetui susidaryti geresnį vaizdą apie verslo aplinką.
Karas Ukrainoje atsilieps ir Ignalinos atominei elektrinei: gali pakoreguoti darbų kainas ir terminus
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje šiais metais keisis nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektų terminai ir biudžetai, sako valstybės įmonės valdybos pirmininkas.
„Išoriniai geopolitiniai įvykiai, ypatingai prasidėję karo veiksmai Ukrainoje, 2022 metais neišvengiamai veiks projektų įgyvendinimo terminus ir biudžetus“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė Darius Jasinskis.
Už vestuves lietuviams šiemet pakloti teks daugiau: sumos nustebins ne vieną
Artėjantis vasaros vestuvių sezonas, šios šventės planuotojoms – tikras darbymečio įkarštis. Gražiausia gyvenimo švente vadinamos vestuvės kuo toliau, tuo labiau tampa ir galvos skausmu jauniesiems. „Meilės legendos“ vestuvių planuotoja Monika Kulpytė tikina, kad augančios kainos skaudžiai atsilieps kitais metais, kadangi dauguma tiekėjų pradeda didinti paslaugų įkainius.
Seimas nusiteikęs biudžetinėms įstaigoms uždrausti skirti dalį GPM
Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto.
Seimui priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas gyventojai šioms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio (GPM). Paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos.
Už pataisas po svarstymo antradienį balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 13, o susilaikė 24. Paskutinis balsavimas dėl pakeitimų vyks vėliau.
Finansų ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias
Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo nauda – apie keliasdešimt milijonų eurų – Lietuvos biudžetą anksčiausiai pasiektų 2025-aisiais, teigia Finansų ministerija.
Seimas patvirtino patikslintą biudžetą: skyrė daugiau lėšų kompensuoti augančias dujų ir elektros kainas
Seimas antradienį antrą kartą šiemet patikslino 2022-ųjų metų biudžetą.
Už įstatymo priėmimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė. Pakeitimus dar turi pasirašyti šalies prezidentas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad tikslinamame biudžete numatytos priemonės, kurios amortizuos itin aukštos infliacijos pasekmes.
„Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje.
