biudžetas

Sostinės Karoliniškių poliklinikoje, nepatekusi pas savo šeimos gydytoją, mirė 88 metų pacientė. Medikų knibždančioje įstaigoje moteriai niekas padėti negalėjo, o iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai blaškėsi prie užrakinto tarnybinio įėjimo. Medikai neišgelbėjo Praėjusį penktadienį vilnietę N.O. į polikliniką atvedė dukra. Senolė skundėsi krūtinės skausmais, tačiau talonėlio pas šeimos gydytoją negavo.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius LTV laidai „Savaitė“ pabrėžė, kad vėl gali tekti karpyti biudžeto išmokas. Žurnalistas: Premjere, kaip Tarptautinis valiutos fondas vertina kitų metų biudžetą ir planus surinkti net milijoną iš šešėlinio verslo, kontrabandos? Premjeras: Jie tą vertinimą pirmadienį paskelbs, jie tam ir susitinka su visomis ministerijomis ir su manimi susitiko.

Seime pristatytas Valstybės biudžeto projektas sulaukė labai skeptiškų vertinimų. Vieni jį vadino niūriu ir fantastiniu, kiti – priešrinkininiu ir švaistūnišku. Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius kitų metų biudžetą vadina rinkiminiu, su pripiešta, 2 mlrd. litų dirbtinai padidinta pajamų dalimi. „Tai – nerealus biudžetas. Bandoma apgauti ir rinkėjus, ir valdančiosios koalicijos narius. Ir pati vyriausybė tai pripažįsta, nes to paties įstatymo 19 str.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama koalicija žadėjo naujus ir itin skaidrius biudžeto lipdymo principus. Deja, tik žadėjo. Seimui pagaliau pristatytą 2011 metų biudžetą Vyriausybė, kaip visada, rengė po kilimu, stengdamasi į parlamentą atnešti kuo vėliau, žadėdama ir taupyti, ir nedidinti mokesčių naštos. Maža to, nė vienas šių pažadų neįvykdytas. Be to, netyla aistros ir dėl valstybės piniginės valdymo praėjusiais metais.

Nors geriausias ir per šimtmečius įrodytas būdas, kaip kovoti su šešėline ekonomika, yra mokesčių mažinimas, mūsų šalyje daroma priešingai. Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Finansai pagal Tėvynės Sąjungą“. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama koalicija žadėjo itin skaidrius biudžeto lipdymo principus. Deja, tik žadėjo. Mes, ko gero vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri kalba apie išlaidų didinimą.

Nors statybų galo dar nė nematyti, Valdovų rūmuose plušančių septynių dešimčių darbuotojų algoms kitais metais norima atriekti 2,29 mln. litų. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų statyba nuo 2001–ųjų iki šių metų pabrango net 3,63 karto, arba nuo 114 mln. 670 tūkst. iki 367 mln. 669 tūkst. litų, tačiau šių statybų pabaigos dar teks ilgai laukti.

Trys iš penkių Didžiosios Britanijos piliečių mano, kad šalies iždo kanclerio George'o Osborne'o pasiūlyti šalies valdžios išlaidų apkarpymai yra neteisingi, nes nuo jų kentės skurdžiau gyvenantys, o ne pasiturintys šalies gyventojai, informuoja naujienų agentūra AFP. „The Independent“ dienraščio užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 59 proc. britų mano, jog išlaidų mažinimas yra netinkamas, nes skaudžiausiai smogs sunkiai galą su galu suduriantiems žmonėms.

Vyriausybė optimistiškai pareiškė, kad iš valstybinių įmonių galima sulaukti 0,5–1,5 mlrd. Lt įplaukų į biudžetą, ir sumokėjo didelius atlygius užsienio ekspertams už konsultacijas, kaip tai padaryti. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pozicja dėl Vyriausybės planų 2011 m. iš šešėlinės ekonomikos atimti milijardą litų. Pristatydama 2011 m. biudžeto projektą, Vyriausybė pagaliau prakalbo ir apie planą kitąmet iš šešėlinės ekonomikos atimti daugiau kaip milijardą litų. Toks valdžios noras, be abejo, yra sveikintinas. Tačiau problema ta, kad prakalbusi apie planus kovoti su šešėline ekonomika Vyriausybė taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų tiems planams įgyvendinti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas teigia, kad normaliam gaisrininkų darbui užtikrinti reikėtų papildomai bent 5 mln. litų. Didesnio finansavimo siekia ir Vadovybės apsaugos departamentas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė taip pat sako, kad kitų metų biudžete planuojamos išl aidos šalies gynybai yra per mažos, tačiau dėl sudėtingos šalies finansinės padėties daugiau prašyti neketinama.

Net ir nesibaigiantis sunkmetis smarkiai nepakoreguos valdžios įpročio trūkstamus pinigus investuoti į ne pačias reikalingiausias sritis. Pateikta 2011 metų Valstybės investicijų programa (VIP) parodo, kad ir toliau bus įrenginėjama rezidencija premjerui, statomi rūmai saugumiečiams, šimtus milijonų litų leisime keliams tiesti, pinigų liks net kalėjimams remontuoti. Rezidencija brangs Finansų ministerija paskelbė, kad „iš viso VIP 2011 metams skiriama 3 mlrd. 751,7 mln.

Vyriausybės sudėliotas kitų metų valstybės biudžetas savivaldybėms varo neviltį. Kalbos apie kylančią ekonomiką savivaldai sotesnio kąsnio nežada. Dar ilgesnės biudžetininkų nemokamos atostogos, dar gilesnės duobės keliuose, dar tamsesnės gatvės – tokius 2011-uosius miestams ir rajonams prognozuoja Savivaldybių asociacija, įvertinusi Seimui svarstyti pateiktą valstybės biudžeto projektą. „Iš savivaldybių neteisėtai atimama 206 mln.

Šiandien ES įstatymų leidėjai nubalsavo už bendrijos 2011 metų biudžeto padidinimą 5,9 proc., nepaisant vyriausybių protestų dėl to, kad biudžeto didinimas yra nepriimtinas ekonominių sunkumų laikotarpiu, rašo „The Daily Mail“. Po įtempto balsavimo Europos Parlamentas nustatė, kad kitų metų ES biudžetas sieks 130,1 mlrd. eurų. Didžioji dalis ES vyriausybių atstovų sutiko, kad išlaidos būtų padidintos 2,9 proc., kiti gi manė, kad jis neturėtų būti keičiamas.

Vyriausybė, dėliodama kitų metų biudžetą, nesibodi net grasinti smarkiai sumažinti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų svarbių sričių finansavimą, mat daugiau esą nėra nuo ko nurėžti pinigų. Tačiau, pavyzdžiui, bus skirta beveik 30 mln. litų visuotiniam gyventojų surašymui, mat jį kitais metais atlikti pažadėjome ES.

Seimo valdybos sprendimu kitą savaitę, spalio 26–ąją, šaukiamas nenumatytas Seimo plenarinis posėdis. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo projektas. Tikimasi, kad šį dokumentą pavyks priimti ir jo nuostatos bus taikomos kitų metų vasario mėnesį įvyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams.

Parlamentarai į plenarinius posėdžius rinksis tik lapkričio 4-ąją. Iki to laiko Seimo komitetuose ir frakcijose bus svarstomas antradienį, spalio 19-ąją, Seimui pristatytas valstybės ir savivaldybių biudžetų projektas, kurio tolesniam svarstymui, pagal Seimo statuto reglamentą, numatoma skirti ne mažiau kaip 15 dienų.

Didžiojoje Britanijoje skelbiamas valstybės išlaidų mažinimas, dėl kurio apie 0,5 mln. valstybės tarnautojų per artimiausius 4 metus neteks darbo.Valstybės įstaigų biudžetai sumažės kai kur net ketvirtadaliu. Tai radikaliausi biudžeto apkarpymai šalyje per 30 metų.

Sprendžiant iš kai kurių Vyriausybės veiksmų gali atrodyti, kad valstybėje ekonomikos krizė baigėsi – Ministrų kabineto pateiktame Seimui 2011 metų biudžeto projekte ministerijoms siūloma skirti 3,7 mlrd. litų daugiau nei šiemet. Rožiniai planai Neskaitant Europos Sąjungos ir kitos paramos, nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biudžeto pajamos bus 6,9 mlrd. litų didesnės nei šiemet ir sieks 20 mlrd. Lt. Vadinasi, Finansų ministerija kitais metais viliasi surinkti 12,7 proc.

Seime pradėtas svarstyti 2011-ųjų biudžeto projektas sukėlė tikrą emocijų audrą. Tiesa, jam bekeliaujant į Seimą paaiškėjo stulbinantys dalykai: nors nurėžta keli šimtai milijonų švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, valdžia kitąmet atlyginimams numačiusi 50 mln. litų daugiau negu šiemet. Kauno diena Atlyginimų fondas gerokai mažės tik tose srityse, kuriose dirba švietimo bei medicinos atstovai. Pavyzdžiui, atlyginimai mažėja Švietimo ir mokslo (13,1 mln.

Parlamentarai po pateikimo pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Planuojamas kitų metų „Sodros" biudžeto deficitas - 2,5 mlrd. litų. Už tai antradienį balsavo 53, prieš - 2, susilaikė 21 parlamentaras. Įstatymo projektą numatoma svarstyti lapkričio 23 dieną.

„Nesunku viena ranka tarsi kovoti su brangimu ir grūmoti, kita ranka naudotis juo biudžetui papildyti. Aišku, tuo pačiu numatoma šiek tiek didinti socialines išmokas, kad tai nuramintų skurdžiausius žmones. Tuo pat metu deklaruojamas ir taupymas, kas jau yra paradoksalu“, - sakė ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Priešrinkiminis triukas "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pritaria nuomonei, kad biudžete esama priešrinkiminės kovos elementų.

Seime pristatytas kitų metų nacionalinio biudžeto projektas sulaukė tradiciškai aktyvaus opozicijos atstovų susidomėjimo, kurie replikuodami jį vadino ir niūriu, ir fantastiniu. O patys iš finansų ministrės išgirdo paraginimų „nekasti sau duobės". „Tvarkietis" Andrius Mazuronis biudžeto pajamų planavimą vaizdžiai vadino priešrinkiminiu. „Pora milijardų iš kontrabandos, ekonomikos augimo. Toks planavimas primena pasakų šalies Pinokio planavimą.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, kai kuriems viešiesiems sektoriams yra reikalingos struktūrinės permainos, kurios leistų išvengti deficito „sprogimo“ pagerėjus ekonominei situacijai. Tuo pačiu ministrė pažymi, kad su kitų metų biudžetu tokios permainos dar nėra siūlomos.

Pati Vyriausybė, ko gero, nelabai tiki, kad į biudžetą kitąmet įkris papildomas milijardas iš šešėlinės ekonomikos. Mat biudžetas planuojamas taip, kad jį būtų kuo paprasčiau apkarpyti nesėkmės atveju, rašo Lietuvos rytas". „Sunku vertinti Vyriausybės planus kovoti su šešėliu, nes nekalbama apie konkrečias priemones", – teigė LLRI ekspertas V.Žukauskas. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte numatyta skelbti karą kontrabandininkams ir papildomai surinkti 400 mln. litų akcizų.

Antradienio Seimo plenarinį posėdį planuojama skirti ateinančių metų šalies biudžetui. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė numato pateikti Seimui 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir su juo susijusių teisės aktų projektus. 2011 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numato pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Seimo socialdemokratai neketina pritarti Vyriausybės teikiamam 2011 metų biudžeto projektui. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. Jo vertinimu, Seimą pasiekusiame kitų metų nacionalinio biudžeto projekte matyti tik "pliki" skaičiai, bet neaišku, kokiomis priemonėmis bus pasiekti planuojami rezultatai. "Socialdemokratų manymu, biudžeto projektas per daug optimistiškas.

Sveikindama ketinimus kovoti su šešėline ekonomika, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybės sprendimą kitų metų biudžete numatyti didesnes išlaidas nei šiemet, pranešė LTV „Panorama“. Vyriausybės teigimu, išlaidos beveik milijardu litų išaugs dėl ankstesnių valstybės įsiskolinimų, daugiau skiriamų lėšų socialinėms išmokoms ir Europos Sąjungos remiamiems projektams. Šalies vadovės teigimu, daugiau lėšų reikėtų surinkti iš valstybės turto. Anot Vyriausybės, 18 mlrd.

Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.

Kitų metų valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatoma skirti 870 mln. litų – tai yra 0,88 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors skiriamų lėšų suma yra šiek tiek didesnė nei šiemet, tačiau bendra jų dalis nuo BVP mažėja. Iš 2010 m. biudžeto KAM gauna 850 mln. litų, tai sudaro 0,89 proc. nuo BVP.

2011 metų  biudžeto projekte LRT numatyta skirti 41,7 mln. litų.  Tai yra 5 mln. litų daugiau nei pernai, tačiau pora milijonų mažiau, nei prašė LRT taryba. Taryba buvo perspėjusi, kad nedidinant finansavimo gali kilti grėsmė kai kurioms nacionalinio transliuotojo programoms, pavyzdžiui, radijo programoms „Klasika“ ar „Opus 3“. Vyriausybė biudžetą patvirtino ketvirtadienį, galutinį žodį dėl jo dar tars parlamentarai. Finansų ministerijos duomenimis, papildomai 2,75 mln.

Kitą savaitę, antradienį, Seimo plenarinį posėdį planuojama skirti ateinančių metų šalies biudžetui. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė numato pateikti Seimui 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir su juo susijusių teisės aktų projektus. 2011 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numato pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Lietuvos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį: antrąjį šių metų ketvirtį mūsų šalies BVP ūgtelėjo 1,3 proc., kai dar pirmąjį ketvirtį buvo fiksuojamas 2,8 proc. metinis nuosmukis. Ekonomikai atsigaunant sparčiau nei prognozuota, yra tik nedidelė rizika, kad ši tendencija gali pasikeisti į priešingą pusę. Vis tik nemažai iššūkių išlieka ir vienas didžiausių yra fiskalinės politikos tvarumas.

Šiandien Vyriausybės posėdyje patvirtintas ateinančių metų biudžeto projektas. Pagal įstatymą projektas Ministrų kabinetui turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20–osios, tačiau tai padaryta tik vakar. Vyriausybės nariams susipažinti su svarbiausiu valstybės finansiniu dokumentu buvo palikta vos viena naktis. Išlaidos didės, deficitas mažės Degantis biudžeto projektas numato didesnes nei pernai išlaidas, bet planuojama gauti ir daugiau pajamų.

Kitąmet valstybė ketina skolintis 6 mlrd. litų, tai yra per pusę mažiau negu šiemet, teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti. Visas bendras skolinimasis kitų metų yra tik kiek didesnis nei 6 mlrd. litų. Šiais metais turėjome 13 mlrd. litų kaip pradinę prognozę, kiek reikės skolintis deficitui ir refinansavimui, kadangi pajamos buvo surenkamos geriau, tai bendrai per metus pasiskolinsime ne daugiau negu 12 mlrd.

Vyriausybė ketvirtadienį specialiame posėdyje pritarė kitų metų biudžetui. Jis keliauja į Seimą. Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis – 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Kitąmet išlaidos bus beveik 700 mln. litų didesnės nei šiemet, neskaitant specialiųjų lėšų.

„Pirmenybė darbo vietoms ir ūkio augimui“, – tai vienas iš šūkių, kuriuo nešini rugsėjo pabaigoje į gatves išėjo tūkstančiai profesinių sąjungų narių visoje Europoje. Protesto akcijomis išreikštas nepasitenkinimas Europos Sąjungos (ES) valstybių taupymo politika. Nerimaujama, kad „taupymo vakarėlis“ baigsis pagiriomis su skaudančia galva – didėjančiu nedarbu ir lėtėjančiu ūkio augimu.

Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis – 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Tokius skaičius po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Biudžetą ketinama Vyriausybėje tvirtinti ketvirtadienį. Trečiadienį planuojamas dar vienas Vyriausybės pasitarimas.

Valdantieji planuoja, kad kitų metų šalies biudžeto deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, jog nebus jokių naujų mokesčių lengvatų, išskyrus iki šiol galiojančias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šildymui, knygoms bei vaistams. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, trečiadienį vykęs koalicijos tarybos posėdis buvo paskutinis prieš spalio 19–ąją teikiamą kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Valstybės kontrolei parengus ataskaitas, kuriose  įvardijama daug praėjusių metų biudžeto eikvojimo ir ekonominės politikos trūkumų, valdantieji jų komentuoti neskuba, o opozicija savotiškai triumfuoja, įrodinėdama, kad viskas nutiko taip, kaip ji ir sakė.

Mažiau nei dvi savaitės liko Vyriausybei apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto. Jis Seimui turi būti pateiktas spalio 15–ąją. Vyriausybei negailima populistinių patarimų, kad būtina sumažinti deficitą ir valstybės skolą, tik nepasakoma kaip. Nesnaudžia ir biudžeto pinigų „valgytojai" – vien ministerijos kitiems metams susiplanavo 4 mlrd. litų išlaidų daugiau nei pernai.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, antradienio rytą sakęs kalbą Azijos-Europos viršūnių susitikimo rytinėje sesijoje apie tvarią plėtrą, pabrėžė, kad labai svarbu išmokti šios krizės pamokas ir būti pasiruošusiems kitiems galimiems globaliems nemalonumams. "Ne mes, tai yra ne Lietuva, tą krizę sukėlėme, tačiau mūsų atsakomybė yra kaip įmanoma greičiau ir kiek įmanoma sėkmingiau išeiti iš dabartinės situacijos", - sakė A. Kubilius.

„Galbūt Amerika buvo pirmąja globalinės recesijos priežastimi,  Europa gali tapti  antrąja," - teigia Nobelio laureatas ekonomistas Džozef Stinglic. „Griežtų ekonominių recesijos suvaldymo būdų  banga gali sudaryti prielaidas naujai recesijai ir pakenkti ES valiutai.  Šiandien daugelis šalių anksčiau laiko mažina biudžeto išlaidas. Akivaizdu, kad ši priemonė ženkliai mažina  bendrą paklausą. Galime sulaukti antros recesijos bangos,"- pareiškė ekonomistas, praneša db.

Pagrindinis dėmesys planuojant kitų metų valstybės biudžetą turi būti skiriamas deficito bei valstybės skolos mažinimui, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Šalies vadovė, anot N. Udrėno, supranta biudžeto svarbą ir tikisi, kad jis bus priimtas laiku. Kol kas dėl galutinio valstybės biudžeto projekto Vyriausybė dar neapsisprendė.„Aišku tai, kad turime suvaldyti savo finansus.

Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais: - Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius. - Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma. Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.

Vakar žiniose labai pralinksmino vaizdelis, kuriame vyrai krovė Rusijos Federacijos 2011-2013 m. biudžeto projektą į sportinius krepšius ir vežė juos į parlamentą. Nors biudžete numatyta pradėti vykdyti naujas biudžeto programas, taip pat numatytas ir lėšų taupymas - federalinių valstybės tarnautojų skaičius bus sumažintas 20 proc.. Planuojama biudžeto deficitą sumažinti 4 proc.

Generalinės prokuratūros susidomėjimą sukėlusios šimtais milijonų litų valstybės iždą patuštinusios Valdovų rūmų statybos šešėlį meta su aukštais šalies pareigūnais ilgą laiką sietam ir valstybinių užsakymų nestokojusiam Panevėžio statybos trestui. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą įvertinusi Valstybės kontrolė savo išvadose pripažino neradusi pagrįstų argumentų, kodėl rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau nei 367 mln. litų.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad kitų metų šalies Lietuvos biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot premjero, „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų.“ „Deficitas – tiek, kiek ir skelbėme, – apie 6 proc., galbūt net ir mažiau. Tai būtų mūsų tikslas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas. A. Kubilius pabrėžė, kad deficitas – nesavitikslis dalykas.

Kasdieniame gyvenime esame įpratę mokesčius mokėti nuo konkretaus objekto. Pildamasis benziną žinai, kad į mokamą sumą įskaičiuotas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, gaudamas atlyginimą supranti, kad gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo mokesčiai išskaičiuoti, retesnis kuris žino, kokio dydžio įmokas „Sodrai“ už jį moka darbdavys. Šiame kontekste pelno mokestis atrodo kaip „ne šio miško žvėris“, nes jo bazė yra daug painesnė ir sunkiau apčiuopiama.

Valstybės institucijos su mokesčių mokėtojų pinigais elgiasi taip, kaip užsimano. Beveik nėra įstaigų, kurios tvarkydamos mūsų visų lėšas nepažeistų įstatymų. Į kurią instituciją Valstybės kontrolė beda pirštu – ten ir užfiksuoja didžiulių pažeidimų. Tačiau naudos iš to maža, mat Europos Sąjunga uždraudė auditoriams atlikti baudžiamąją funkciją. Pradangino milijonus Valstybės kontrolė praėjusią savaitę atsiskaitė Seimui už 2009–ųjų darbus. Faktai stulbina – įvertinus, kaip panaudota 20 mlrd.