REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šią savaitę Prezidentūroje premjeras Andrius Kubilius džiūgavo dėl pernai 1,3 proc. padidėjusio bendrojo vidaus produkto ir rekordinio per 20 metų eksporto augimo. Jis netgi pažadėjo, kad šįmet realų pagerėjimą jau pajus ne tik makroekonomikos ekspertai, bet ir eiliniai piliečiai.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės perspektyvų neįžvelgia

Užvakar po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite premjeras liaupsino iki padebesių išaugusį eksportą.

REKLAMA

„Be abejo, tai yra verslo darbas, verslo rezultatai, - pripažino A.Kubilius. - Tačiau visi kartu turbūt tuo galime tikrai pasidžiaugti“.

Deja, eksporto atsigavimas eilinių Lietuvos piliečių taip nedžiugina kaip valdžios, nes jie savo piniginėse jokio teigiamo krustelėjimo nejunta. Eilinį pilietį valdžia gal labiau pradžiugintų sumažinusi pridėtinės vertės mokestį (PVM), nes daugelio tų pačių prekių, kurias Lietuvos verslas sėkmingai eksportuoja, susigrąžindamas PVM, lietuviai neįperka. O valstybės biudžete planuojama PVM dalis nuosekliai mažėja: pernai buvo numatyta 45,4 proc. o šįmet - 41,5 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Pasidžiaugti galėtume nebent tuo, kad eksportui dirbančios įmonės darbininkai nestovi darbo biržoje ir netiesia rankų į socialines pašalpas. Tačiau jei ne jų maži atlyginimai, iš viso Lietuvos eksporto liktų tik šnipštas. Mat didelės pridėtinės vertės produktai mūsų eksporte tesudaro kelis procentus.

Atlyginimų didinti negali

„Respublikos“ paklaustas apie realią eksporto naudą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento ekspertas Aleksandras Izgorodinas dėstė, esą atsigavęs eksportas anksčiau ar vėliau persirita į vidaus ekonomikos augimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Eksporto augimas skatina įmonių investicijas, apyvartų didėjimą ir galų gale tai paskatina darbo vietų kūrimą Lietuvoje. O tai reiškia, kad atsigaus ir vartojimas“, - tvirtino ekspertas.

Tačiau vartojimą skatinančio dirbančių žmonių piniginių pastorėjimo A.Izgorodinas dar neprognozuoja.

„Reikia prisiminti, kad atlyginimai žmonėms yra mokami iš pelno, - aiškino ekspertas. - Kadangi labai smarkiai išaugo žaliavų kainos ir dėl to kilo pavojus įmonių produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose, jos dalį augančių sąnaudų „praryja“ pačios, t.y. mažina savo pelną. Todėl realių galimybių stipriai padidinti atlyginimus šiuo metu nėra“.

REKLAMA

A.Izgorodino teigimu, eksportuotojai didesnę dalį išaugusių sąnaudų perkelia užsienio vartotojams, todėl vietos rinkoje kainos yra mažesnės. Pavyzdžiui, pramonės produkcijos kainos užsienio vartotojams pernai gruodį padidėjo apie 20 proc., o vietiniams - tik apie 9,5 proc.

„Jei verslas vietiniams vartotojams keltų kainas taip pat drastiškai kaip ir eksportui, būtų dar gilesnis vidaus paklausos nuosmukis. O šiuo metu jis pamažu stabilizuojasi“, - teigė ekspertas.

Tik kelnes ant lieso kūno palaiko

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus Dano Arlausko požiūriu, valdžios formuluotėse, esą Lietuvą gelbėja eksportas, tiesos tėra 50 proc.

REKLAMA

„Efektyvus ne bet koks eksportas, o tik tas, kur prekės ar paslaugos užsienyje parduodamos brangiai. Seniai įrodyta, kad šalims, neturinčioms savų resursų, vienintelis išsigelbėjimas - kurti produktus ir paslaugas, turinčias didelę pridėtinę vertę, tokias kaip lazeriai, unikalūs rankų darbo gaminiai ir t.t., - aiškino D.Arlauskas. - O jei mes konkuruojame užsienio rinkoje tik dėl to, kad čia žmonėms mokame labai mažus atlyginimus, iš tokio eksporto daug naudos nėra, nes tie grįžtantys pinigai iš esmės negali išjudinti vidaus rinkos“, - aiškino D.Arlauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, svarbu išanalizuoti, koks eksportas yra naudingas ne vienai siaurai ekonomikos sričiai, o pirmiausia vartotojui: jei šis neuždirba pakankamai pinigų, stoja visa ekonomika.

„Kol mes savo eksporto neorientuosime, kad jis stimuliuotų vartotojų perkamąją galią, tai toks eksportas padės tik kelnes ant lieso kūno palaikyti“, - juokavo verslo darbdavių atstovas.

Remti reikia, bet su saiku

Ekonominio efekto analizės jis pasigenda, pavyzdžiui, iš žemės ūkio produkcijos eksporto.

Ir tiesų keistoka, kad Lietuva giriasi pieno ir mėsos eksportuojanti 40-60 proc., tačiau patys jos piliečiai mėsą perka lenkišką, nes ši pigesnė. Be to, žemės ūkio produktų gamyba yra skatinama per subsidijas, tiesiogines išmokas. Iš esmės ši produkcija remiama du kartus, nes už jos eksportą dar ir PVM sugrąžinamas.

REKLAMA

„Nesiginčiju, kad turime patys pasigaminti maisto produktų, kad būtų konkurencija su importiniais, bet viskam turi būti saikas. Norėtųsi matyti, kokią realią naudą valstybė iš to gauna“, - teigė D.Arlauskas.

Valentinas MAZURONIS, seimo narys:

Eksportas iš esmės Lietuvos biudžetui dabar neduoda nieko, išskyrus fizinių asmenų, dirbančių eksportuojančiose įmonėse, mokesčius ir pelno mokestį, kuris, beje, dabartinės valdžios buvo dar ir sumažintas. Kita vertus, pelnas yra kuo lengviausiai paslepiamas po sąnaudomis, investicijomis ir mokestis tampa minimalus arba jo išvis nelieka.

REKLAMA

Realiai kylant eksportui turėtų per žmonių atlyginimus didėti pinigų masė, augti vartojimas ir atsigauti ekonomika. Bet viso to nėra. Todėl kad dirbantieji pas mus gauna minimalius atlyginimus, kurių didumą suryja mokesčiai. Žmonės paverčiami vergais ir kelia kitų valstybių ekonomiką. O tie patys verslininkai iš eksporto gautus pinigus ne reinvestuoja Lietuvoje, o labiau linkę investuoti kitose valstybėse.

Taigi, jei mūsų eksportas ir tempia ką nors iš duobės, tai tik ne Lietuvos žmones. Todėl, kad mūsų dabartinė valdžia nesugeba arba nenori išmintingai valdyti valstybės ekonomikos, pradedant mokesčių sistema ir baigiant verslo skatinimu.

Alia Zinkuvienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų