biudžetas

Šią savaitę investuotojai toliau stebės, kaip JAV politikams pavyks susitarti dėl 2014 m. valstybės biudžeto, tuo tarpu euro zonoje bus skelbiami pramonės augimo duomenys. Euro zonoje dauguma šalių šią savaitę skelbs rugpjūčio mėnesio pramonės gamybos statistiką. Antradienį Vokietijos pramonės bei naujų užsakymų gamintojams statistika bus ypatingai stebima investuotojų dėl rodiklių smukimo liepos mėnesį. „Danske Bank“ analitikai mano, kad Vokietijos pramonė per mėnesį augo apie 1 proc.

 Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė 2014 metų biudžeto projektui ir teiks jį svarstyti Seimui.  "Man smagu, kad ministrų kabinetas šiandien vieningai pritarė 2014 metų biudžeto projektui ir visai masei lydinčiųjų įstatymų projektų. Mes registruosime spalio pradžioje Seime visus įstatymų projektus, jie dar reikalauja galutinio sutvarkymo, pasirašant ministrams ir premjerui.

 Demokratų persvarą turintis JAV Senatas balsavimu atmetė naujausias Atstovų Rūmų pastangas deryboms dėl biudžeto, kai šalies vyriausybė uždarė daugelį savo įstaigų. Antradienį 54 balsais prieš 46 Senatas atmetė Atstovų Rūmų siūlymą paskirti derybininkus į konferenciją, kurioje būtų siekiama suderinti skirtingus požiūrius. Daugumos lyderis Harry Reidas (Haris Ridas) sakė, kad jis nesiderės kol respublikonai nepakeis savo požiūrio į vyriausybės finansavimą.

Patvirtinus 2014 metų valstybės biudžetą, Vyriausybė peržiūrės etatų valstybės tarnyboje skaičių, žada finansų ministras.  „Paruoštų sprendimų šiai minutei nėra. (...) Mintis yra ant Vyriausybės stalo. Reikia iš tiesų pasižiūrėti, ar ne per daug viešajame sektoriuje turime darbuotojų. Ta diskusija vyks – galvojame po biudžeto patvirtinimo toliau peržiūrėti valstybės tarnautojų funkcijas“, – Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje antradienį sakė R. Šadžius.

Valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, kitąmet turėtų siekti 25,84 mlrd. litų, o asignavimai – 26,692 mlrd. litų, o deficitas - 851,708 mln. litų, skelbiama pirmadienį Finansų ministerijos viešai paskelbtame 2014 metų biudžeto projekte. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos yra 0,6 proc. (143,828 mln. litų), o išlaidos – 1 proc. (255,225 mln. litų), deficitas – 15 proc. (111,397 mln.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad su kitų metų biudžetu jokių naujų mokesčių nebus įvedinėjama, o Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomenduojamiems automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčiams – dar ilgas kelias. Pasak ministro, biudžetas bus pildomas gerinant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbą, o ar ilgai savo postą išlaikys VMI vadovas, jis teigė negalintis pasakyti.

Giedrė Sankauskaitė Šiuo metu dėl infliacijos galime jaustis pakankamai drąsiai. Šildymo sezonas nebus brangesnis, jis atpigs daugelyje šalies savivaldybių. Taip ketvirtadienį žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Lietuva ir toliau gyvens mažos infliacijos sąlygomis“, – kevirtadienį po SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė G. Nausėda.

JAV Federalinių rezervų sistema (FED) žengė netikėtą žingsnį – priešingai nei dauguma investuotojų tikėjosi, nuspręsta šiuo metu nemažinti ekonomikos skatinimo tempų. FED laukia tinkamiausio meto nutraukti ekonomikos skatinimą, kad jis neturėtų skaudžių pasekmių didžiausio pasaulio ūkio atsigavimui. Tokį FED žingsnį greičiausiai lėmė keletas veiksnių.

Svarbiausias naujos Seimo rudens darbų sesijos uždavinys yra susitarti dėl tokio 2014 metų biudžeto, kuris leistų padidinti žmonių pajamas. Turime pakelti gyventojų perkamąją galią ir rasti lėšų, kad atlyginimai pradėtų augti. Tai ir moralinis reikalas, kad pademonstruotumėme požiūrį į žmones, kurie liko Lietuvoje gyventi ir dirbti.

Arnas Mazėtis, Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiųjų atstovai prasitaria, kad kitąmet gali tekti papildomai skolintis milijardą ir dėl to planai įsivesti eurą bus nukelti dar metams. Finansų viceministras tikina, kad euras 2015-aisiais nėra prioritetas. Opozicija sako, kad euro įvedimo vilkinti neturėtume. Antradienį prasidedančios rudens Seimo sesijos pagrindiniu darbu valdantieji įvardija kitų metų biudžeto tvirtinimą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Giruliuose, „Pajūrio kempinge“ už Europos Sąjungos lėšas pastatyti nameliai visą vasarą stovėjo tušti – kempingą valdanti savivaldybės įstaiga jų nuomoti negali, nes paaiškėjo, kad būtina konkurso būdu išrinkti koncesininką. Tokiu atveju savivaldybė ne tik negalės daryti įtakos nustatant kainas, bet gali turėti ir nuostolių – teks mokėti koncesijos mokestį.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kitą savaitę prasidėsiančią Seimo rudens sesiją ir valdantieji, ir opozicija vadina įtempta. Daugiausiai diskusijų laukia dėl ateinančių metų biudžeto, taip pat ši sesija greičiausiai prasidės nepasitikėjimo pareiškimu pirmajam Seimo vicepirmininkui Vytautui Gapšiui. Pagrindinis įstatymas Seimo rudens sesijoje bus biudžetas, teigia Seimo Pirmininkas. Tačiau kol kas konkrečių skaičių neatskleidžia.

Valdančiosios partijos antradienį tarėsi dėl kitų metų šalies biudžeto. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, kitas pasitarimas politinėje taryboje vyks po kelių savaičių. „Darbiečiai“ nepritaria, kad biudžete nenumatoma grąžinti sumažintos pensijų dalies pensininkams. „Galiu pasakyti, kad tai buvo pirmas biudžeto skaitymas politinėje taryboje, kitas skaitymas, antrasis, bus po dviejų savaičių", – antradienį po politinės tarybos žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Premjeras Algirdas Butkevičius su prezidente Dalia Grybauskaite antradienį aptarė ruošiamą 2014 metų biudžeto projektą. Jie taip pat diskutavo dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai. „Kalbėjomės apie artėjančią Seimo rudens sesiją,  apie biudžeto įstatymo projektą, taip pat apie kitus teisės aktus, kurie registruoti Seime ir kurie turi būti kuo greičiau priimami parlamente.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga šių metų rugsėjo 4–6 dienomis Vilniuje ir Druskininkuose vyks neformalus ES Tarybos Biudžeto komiteto posėdis.

Nors pati Šiaulių miesto savivaldybė skendi skolose, bet prie jos vairo stovintys valdininkai dėl nesuvokiamų priežasčių lengva ranka ne tik atsisako pinigų iš mokesčių ar rinkliavos, bet dar ir miesto biudžeto sąskaita nori suteikti labdarą verslininkams. Rinkliavos nereikėtų mokėti Vakar vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas miesto viešosiose vietose išdavimą nuostatų pakeitimams.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą. Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškinsis, kaip Vyriausybė ketina atstatyti sumažintas valstybės tarnautojų ir teisėjų algas, kompensuoti sumažintas pensijas bei kada bus svarstomas šalies finansinę drausmę įtvirtinantis konstitucinis įstatymas. Apie tai šalies vadovė antradienį kalbės su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, pranešė Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.

Visos Lietuvos savivaldybės, išskyrus administracinius centrus, iki šių metų rugpjūčio 30 d. dar turi galimybę pateikti paraiškas paramai gauti, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinamą planavimo būdu.   Priemonei skirta 224 mln.

Daugiau nei dešimtmetį kartu su prof. R. Lazutka ir keletu kitų ekonomistų bei politikų kariaujame nelygų karą su gausia ir gerai ginkluota, o tiksliau – stipriai piniguota privačių pensijų fondų interesų gynėjų, lobistų kohorta. Prieš mus laisvos rinkos (iš tiesų- monopolinės ekonomikos) „ekspertai“, komercinių bankų bei kai kurie žiniasklaidos atstovai.

Nyderlandų parlamentas atostogauja, tačiau ketvirtadienį jo prieigose būriavosi nepatenkinti darbuotojai ir profsąjungų atstovai, rašo „The Financial Times“. Šie jau iš anksto protestuoja prieš planuojamą biudžetą. Nyderlandų valdžia turi išlaviruoti ir užtikrinti, kad šalies deficitas neviršytų 3 proc., tokį reikalavimą numato ES taisyklės. Kalvinistiški Nyderlandai visuomet pasisakė už taupymo politiką ir buvo vieni iš deficito lygio nustatymo iniciatorių.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad partijos lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus poziciją nepritarti progresiniams mokesčiams galėjo lemti jo patarėjai ir finansų ministras. "Yra, matot, patarėjai galbūt kuriems ne prie širdies šitie sprendimai, Finansų ministerija ir finansų ministras irgi laikosi tos nuostatos, kad tai ne pats geriausias būdas spręsti", - Žinių radijui trečiadienį sakė A.Sysas, paklaustas, kas pakeitė premjero poziciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų savivaldybėms turėti daugiau teisių ir atsakomybės skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams. Tokiu būdu ji būtų teikiama tikslingiau, tačiau baiminamasi, kad savivaldybės nusistatys skirtingas taisykles, o dėl to gali nukentėti socialiai remtini žmonės.

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Vilniaus statybų bendrovė „Irdaiva“ pasirašė trišalę sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbų Kaišiadorių rajone. Kaišiadorių rajono savivaldybė ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ įgyvendina stambų vandentvarkos projektą, finansuojamą iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.

Vieno svarbiausių mokesčių - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - surinkimas gerėja, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Kartu, anot jo, ketinama imtis ir griežtesnės akcizinių prekių kontrolės. "Galiu pasakyti, kad PVM surinkimas pastaruosius du mėnesius pagerėjo. Jeigu žiūrėti į tų mėnesių plano vykdymą, tai planas viršytas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidų didinimui bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą leidžiama pajamų dalis, o likusi bus nukreipta skolų dengimui. "Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Kas trečia surūkoma cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė, skelbia naujas tyrimų bendrovės “Nielsen” atliktas tuščių pakelių tyrimas. Kontrabandinių cigarečių mastas Lietuvoje išlieka antru didžiausiu Europoje ir šių metų antrą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 0.3 proc. dalimis iki 29,6 proc.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikisi atsispirti politikų reikalavimams kitąmet smarkiai didinti išlaidavimą iš biudžeto, tvirtindamas, kad bus laikomasi finansinės drausmės, siekiant atitikti euro įvedimo kriterijus. Interviu ,,Verslo žinioms" premjeras teigė, jog rudenį kartu su biudžetu Seimui gali būti pateikti papildomi mokesčių sistemos pokyčiai, nors dar neatskleidė, kokie jie bus.

Vyriausybė suteiks paskolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), kad būtų užtikrintas antrojo šių metų pusmečio socialinio draudimo išmokų mokėjimas. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta siūlymui suteikti „Sodrai“ iki 1 mlrd. 65 mln. litų paskolą pinigų srautams subalansuoti. Paskola bus suteikta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, taikant 2,733 proc. metinę palūkanų normą.

Finansų ministerija skolų kamuojamai Vilniaus miesto savivaldybei suteikė 12 mln. litų trumpalaikę paskolą. Bankai savivaldybei nebeskolina. Paskola, kurios metų palūkanos yra 0,492 proc., suteikta praėjusį penktadienį, BNS pranešė Finansų ministerija. Pasak jos atstovės Teresės Staniulytės, paskola suteikta iš valstybės iždo, o ne iš pasiskolintų lėšų. Tai yra trečioji šiemet Finansų ministerijos suteikta paskola sostinės savivaldybei - vasarį paskolinta 14,15 mln. litų (palūkanos - 0,572 proc.

Europos Sąjungos sveikatos ministrai jau antrą dieną iš eilės renkasi Vilniuje spręsti įvairių klausimų susijusių su sveikatos sistemų tvarumu, jaunimo rūkymo ir kitomis problemomis. Kaip tik prieš pora mėnesių Lietuvos sveikatos politikos formuotojams kilo mintis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas diferencijuoti atsižvelgiant į žmonių gyvenseną ir mitybą. Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu ragina visus ne tik stebėti, bet ir aktyviai prisidėti prie sveikatos apsaugos politikos.

„Esu sakęs ir galiu tik pakartoti, kad dabartinėje situacijoje daryti kokius nors žingsnius kitų savivaldybių sąskaita yra visiškai neįmanoma. Visų padėtis nėra nei geresnė už Vilniaus“, – tvirtina Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Taip jis komentavo pranešimus, jog Vyriausybė skiria Vilniaus savivaldybei apie 12 mln. litų paskolą bei kitais metais nuo 42 proc. iki 50 proc. padidins jam skiriamo gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Daugelyje šalių tokie politikų veiksmai, kokius atlieka Italijos pareigūnai būtų laikomi politine beprotyste, bet tik ne Romoje, rašo verslo naujienų portalas businessinsider.com. Vienas italų ministrų pareiškė, kad šalis jau kurį laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir negalės to daryti iki šių metų pabaigos. Juokingiausia, kad visos šios situacijos kaltininku įvardijamos techninės problemos. Businessinsider.com teigimu, Italija tiesiog nebeturi pinigų.

Europos Parlamentas trečiadienį patvirtino siūlomą trilijonų eurų ES biudžetą 2014-2020 metams, kurio priėmimas užsitęsė kelis mėnesius dėl ginčų tarp vyriausybių, parlamento ir Europos Komisijos. 754 europarlamentarai balsavo už peržiūrėtą biudžeto projektą, kuriam praeitą savaitę pritarė ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Tačiau oficialus galutinis jų balsavimas dėl biudžeto vyks rugsėjį arba spalį.

Ryžtingas žingsnis pirmyn – tai taiklaus spyrio į užpakalį rezultatas. Matyt, taip ir reikia vertinti valdančiųjų partijų sujudimą paskutinę Seimo pavasario sesijos savaitę, kai Prezidentė savo metiniame pranešime pareiškė, kad ilgiau nei pusmetį veikianti Vyriausybė dar nepradėjo dirbti.

Eglė Merkytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva pradeda pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Lietuvos pareigūnai bus atsakingi už vienos pagrindinių Bendrijos institucijų veiklą – teisės aktų leidybą ir Tarybos atstovavimą bendraujant su Europos Komisija ir Parlamentu. Pirmininkavimą perėmusi iš Airijos, sausį Lietuva jį perleis Graikijai. Europos Sąjungos Tarybos pastate Briuselyje keičiasi šeimininkai.

Konservatoriai tyčiojasi, ploja rankomis ir balsuodami palaiko - socialdemokratų partijos dominuojama valdančioji koalicija nuosekliai tęsia ir įgyvendina konservatorių programą, tą pačią, kurią socialdemokratų partija ir jos frakcija Seime, būdamos opozicijoje, nuolatos kritikavo. Regis socialdemokratų partijoje vis dar dominuoja buvusio jų lyderio pozicija: rinkimų pažadai - vieni, o realūs darbai po rinkimų - kiti. Socialdemokratų partijos rinkimų šūkis buvo - svarbiausia žmogus.

„Ernst & Young”: skausmingam euro zonos atsigavimui vėluojant, Lietuvoje prognozuojamas nuoseklus ūkio augimas. Nepalanki pasaulio ekonomikos rekordinė pagal ilgumą padėtis tarptautinėse rinkose ir vis didėjantis nedarbas toliau slopins euro zonos šalių ekonomikos plėtrą, o recesija truks ilgiau nei buvo prognozuojama iki šiol. Euro zonos BVP šiemet trauksis 0,6 proc., teigiama „Ernst & Young“ vasaros euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Vakar Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti ir priimti Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus. Jau šį ketvirtadienį bus svarstoma dėl NPD pakėlimo, PVM lengvatų vaistams ir šildymui, o taip pat pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančioms įmonėms pratęsimo, bankų indėlių ir vertybinių popierių pajamų apmokestinimo, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo. Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba Nesutarimus tarp Europos Parlamento ir Tarybos dėl septynerių metų Europos Sąjungos biudžeto, greičiausiai teks spręsti Lietuvos politikams ir diplomatams. Nepavyko, kaip buvo tikėtasi, jau antradienį suderinti susitarimo teksto. Diplomatams vilčių teikia vadovų susitikimas savaitės pabaigoje, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Nors praėjusią savaitę skelbta, kad pavyko pasiekti lygiąsias ir kompromisas rastas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Sąjungos ministrų, atsakingų už Europos reikalus, susitikime birželio 25 d. Liuksemburge pabrėžė, kad susitarimas dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 m. įmanomas dar per Airijos pirmininkavimą ES Tarybai. „Remiame Airiją siekiant sutarimo su Europos Parlamentu dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto. Vis dar manome, kad susitarti įmanoma iki šios savaitės pabaigos, ir raginame išnaudoti visas įmanomas galimybes.

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai pareiškė, kad centrinė valdžia į skolų liūną įklimpusiai savivaldai neatleidžia sunkmečiu užveržto diržo. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad savivaldybių įsiskolinimai kelia grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui. Savivaldybes skolintis verčia per pastaruosius penkerius metus sumažėjusios savarankiškos pajamos ir įgyvendinami europinės paramos lėšomis remiami projektai.

Šią savaitę Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl organizuotos grupės, pridengusios šešėlyje vykdomus statybos darbus, pastolių nuomą ir plastikinių padėklų bei konteinerių prekybą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir tyrimą kontroliavusi Kauno apygardos prokuratūra atskleidė, kad asmenys per kelerius metus į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. Lt mokesčių, o iš bendrovės pasisavinta 1,4 mln. Lt.

Šią savaitę suderėtas naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektas neturi daugumos palaikymo Europos Parlamente, penktadienį Vilniuje pareiškė Europos Parlamento socialistų vadovas Hannesas Swoboda. „Manau, kad šis vadinamasis susitarimas neturi daugumos Europos Parlamente“, – žurnalistams Seime sakė H.Swoboda, vadovaujantis Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupei.

Kurį laiką Šiaulių miesto bulvaro pabaigoje įrengta vaikų žaidimo aikštelė nedžiugino nei mažųjų šiauliečių, nei jų tėvelių. Teritorija buvo aptverta sustoti prašančia juosta, nes aikštelė galimai įrengta nekokybiškai. Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šios ir kitų priežasčių atliko ikiteisminį tyrimą.

Kad Vilniaus merui netrūksta polėkio, man atrodė jau seniai. Visgi, net mane meras sugebėjo nustebinti, kreipdamasis į prokuratūrą dėl mano pateiktų Seimui Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų, kurios neva nuskurdino Vilniaus savivaldybę dvidešimčia milijonų litų. Kadangi ponas meras savo žydarbį įgarsino „ su patriūbočiais“, tenka ir man savo trigrašį į viešąjį diskursą įkišt.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.