biudžetas

Planuojama, kad kitąmet keisis ne tik gyventojų pajamų apmokestinimas, tačiau ir dienpinigių mokėjimo tvarka. Be to, daliai gyventojų gali tekti mokėti daugiau už individualią veiklą ar nekilnojamąjį turtą, brangs ir akcizinės prekės. Vyriausybė žada didinti atlyginimus valdininkams, medikams, pedagogams. Nepaisant to, dalis jų vėl garsiai kalba apie naujus streikus.

Priešais Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ketvirtadienio rytą surengta mokytojų akcija su moliūgais yra gražiu stiliumi pademonstruotas poreikis, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Mano trys anūkai vakar irgi skaptavo moliūgus. Mokytojai sakė, kad man padovanos moliūgų, tai aš savo anūkams tris moliūgus kaip mokytojų dovaną parvešiu. Tikiu, kad ta šviesa yra geras simbolis ir šiek tiek praskaidrina mums tą rudens dieną“, – žurnalistams šalia ministerijos sakė ministras.

Ietys dėl vaiko pinigų rimtai susikibo. Socialdarbiečiai reikalauja, kad vaiko pinigai būtų tokie, kokie numatyti koalicijos sutartyje. Netgi tikina žinantys, iš kur jų paimti – trūkstamus 30 milijonų esą galima rasti išreikalaujant didesnių dividendų iš valstybinių įmonių ar nedidinant teisėjų algų. Finansų ministerija atšauna: vaiko pinigų didinimas – gražus siekis, o štai fiskalinė biudžeto drausmė – realus koalicijos įsipareigojimas.

Po balsavimo dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo atrodo, kad valdančiuosius apėmė krizė, nors jie viešai ir tikina, kad biudžetui priimti užteks balsų. Tačiau neaišku, koks bus pats biudžetas, kai Seimas dalį pasiūlymo atmetė. Kaip naujus mokesčių pasiūlymus vertina mokesčių ekspertai kalbame su Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos prezidente Rūta Bilkštytė.

Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų biudžeto projektas yra svarbus, bet nepakankamas žingsnis Lietuvai judant link gerovės valstybės, interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dabartinio pavidalo kitų metų biudžeto projektą laikau svarbiu, nors nepakankamu, žingsniu Lietuvai judant link gerovės valstybės“, – teigė jis.

Po pateikimo Seimas pritarė Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui. Jame numatyta, kad naują mokestį mokėtų prekybininkai, kurie per mėnesį gyventojams parduoda prekių už daugiau nei 2 mln. eurų. Projekto iniciatoriai teigia, kad didelę apyvartą generuojantys verslininkai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei smulkūs prekybininkai, tad naujas mokestis esą perskirstytų mokestinę naštą. Tačiau patys prekybininkai kritikuoja naują iniciatyvą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, siūlo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, o Generalinei prokuratūrai spręsti, ar ji nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.   Komitetas už tokias rekomendacijas balsuos ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Lietuvos Seimui pateiktas stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas grindžiamas neteisinga informacija apie kaimynės Lenkijos tariamai laimėtą bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio įstatymo projekto akcentavo, kad teisminis ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lenkijos dėl mažmeninės prekybos mokesčio dar nebaigtas.

Seime tvirtinant 2020 metų biudžetą valdančioji dauguma bus matoma labai ryškiai, žada valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.     „Turime daugumą, galiu šiandien drąsiai pasakyti. Biudžeto priėmime daugumą matysite labai ryškiai“, – pareiškė jis trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų valstybės biudžeto projektą susitarimai su pedagogų profsąjungomis dėl mokytojų algų nėra iki galo įgyvendinti. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras trečiadienį teigė, kad taip nutiko Vyriausybei nusprendus daug pinigų skirti socialinėms reikmėms. „Biudžetas didėja, tačiau tie akcentai šiuo metu orientuojami į socialinę politiką“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Seimas turi pozityvią daugumą ir kitų metų biudžetas bus priimtas, įsitikinęs postą išlaikęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis. „Seimas turi pozityvią daugumą ir biudžeto sprendimams susiformuos dauguma, kuri visada balsavo už Vyriausybės programą, kuri tą programą kūrė, (Seimo nariai – BNS) kurie visada jaučiasi atsakingais“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Džiugi žinia – kitąmet, planuojama, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso jį sudarys 2,3 mlrd. eurų. Vis dėlto tiek medikų atstovus, tiek ekonomistus gūžčioti pečiais verčia neadekvačiai didelis PSDF biudžeto rezervas, kuris turėtų siekti 400 mln. eurų. Taip sveikatos priežiūros įstaigos netenka gyvybiškai būtino didesnio finansavimo. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr.

Seimas laužo pirmąsias ietis dėl biudžeto. Po to kai finansų ministras Vilius Šapoka pateikė projektą parlamentarams, Seime kilo diskusijos ir dėl augančių išmokų, senatvės pensijų, vaiko pinigų dydžio bei mokesčių bankams, nekilnojamam turtui. Dalis mokesčių pasiūlymų arba buvo laikinai išbraukti iš darbotvarkės, arba gražinti Vyriausybei.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus.. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus.

Seimas linkęs pritarti, kad valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų didėtų 3 eurais iki 176 eurų.  Tam 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 60 mln. eurų. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė 16. Toliau jis bus svarstomas Socialinių reikalų ir darbo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose, o Seimo posėdyje prie jo planuojama grįžti lapkričio 21 dieną.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės siūlomoms Išmokų vaikams įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų turėtų didėti vaiko pinigai. Parlamentarai taip pat pritarė kad nemokamą maitinimą gautų priešmokyklinių klasių vaikai ir pirmokai.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės teiktoms Žemės mokesčio įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus už žemės ūkio paskirties žemę reikės mokėti daugiau. Už didesnį žemės apmokestinimą balsavo 55 Seimo nariai, 9 buvo prieš, o 45 susilaikė. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas komitetuose, o vėliau už jį dar du kartus turės būti balsuojama plenariniame posėdyje. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Prezidento vyriausioji patarėja švietimui Sonata Šulcė ragina Vyriausybę toliau ieškoti kompromiso su streiku grasinančiais švietimo darbuotojais, kol nėra patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas.

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų biudžete numatytos lėšos jam sukurti, nors pagal Europos Sąjungos (ES) teisę jis Lietuvoje turėjo veikti šiemet, rašo „Verslo žinios“. Pernai ES priėmė 5-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri sugriežtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Lietuvai į savo teisę ją reikia perkelti iki 2020-ųjų.

Kiekvienais metais kartu su „Sodros“ biudžetu yra tvirtinami ir skirtingų draudimo rūšių dydžiai. Sprendžiant iš kitų metų biudžeto projekto, 2020 m. didės nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas daliai įmonių. Dabar įstatyme numatyti keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės.

Transporto priemonių taršos mokestis toliau kelia aistras. Vyriausybė jau pritarė šiam mokestiniam įstatymui, tad panašu, kad kitąmet jis tuštins taršių automobilių savininkų kišenes. Tačiau „Prieš srovę“ žurnalistams kilo klausimų, į kuriuos jie stengėsi atsakyti naujausioje laidoje. Priklausomai nuo išmetamo CO2 kiekio, nuo kitų metų naujai registruojant M1 ir N1 klasės automobilius arba keičiantis jų valdytojams, bus privalu sumokėti iki 1280 eurų siekiantį mokestį.

Vyriausybės planuojamas perpus mažesnis biudžeto prieaugis švietimui nei kad pernai susitarta įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungą. Pasak profsąjungos atstovų – teisininkai jau pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą planuoja nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai. Esą su tuo, kas numatyta ateinančių metų biudžete, dvejus metus žadamos 1000 eurų algos į rankas ir vėl liks tik pažadais.

Vyriausybės planuojamas biudžetas švietimui įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungų, todėl teisininkai pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą žada nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai, taip ir nesulaukę žadėtos 1000 eurų algos į rankas. Apie kitų metų biudžetą bei laukiančius mokesčius TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjo su finansų ministru Viliumi Šapoka.

Vyriausybė atskleidė planą, kokią biudžeto piniginę planuoja Lietuvai ir mokesčius gyventojams. Artėjančius metus Vyriausybė siūlo sutikti su trimis naujais mokesčiais. Naujas mokestis numatytas ne tik bankams, bet ir didiesiems prekybų tinklams. Tačiau tiek bankininkai, tiek prekybininkai būsimą naują naštą grasina permesti ant savo klientų ir pirkėjų pečių. Tiesa, valdžia žada ir didesnį rūpestį vaikais bei senjorais – didės jiems skirtos išmokos ir pensijos.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus 2020-ųjų valstybės biudžeto projektą, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jis yra subalansuotas, o didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms.  „Mes laikomės to paties principo, esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienį pristato 2020 metų biudžetą. Finansų ministerija didžiuojasi, kad biudžetas subalansuotas, tvarus ir augantis. Biudžete ypač daug dėmesio skiriama socialinėms reikmėms – pensijų ir vaiko pinigų didinimui. Tačiau ekonomistams ir ekspertams kyla daug klausimų dėl mūsų naujojo biudžeto. Štai Nerijus Mačiulis tvirtina, kad užuot mažinę mokesčius ir skolinęsi su neigiamomis palūkanomis, kaip dabar daro Vakarų valstybės, mes didinime mokesčius.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Kultūrininkai šoke. Į viešumą pateko raštas, kuris atskleidžia, jog didžiausioms šalies kultūros įstaigoms – Nacionaliniams dramos teatrui, Filharmonijai, Martyno Mažvydo bibliotekai ir kitoms – kitąmet ketinama nurėžti net po 15 procentų jiems skiriamo biudžeto. Kultūros ministerija tikina, kad esanti griežtai prieš tokį taupymą, Finansų ministerija ramina, kad tai – esą tik juodraščiai. Savaip kultūrininkus ramina valstiečių vedlys R. Karbauskis.

Seimo kanceliarija skaičiuoja, kad kitų metų parlamento biudžetas turėtų būti apie 5,2 mln. eurų didesnis nei šiemetinis. Pagal Seimo valdybos patvirtintą ir Finansų ministerijai pasiūlytą biudžeto projektą, 2020 metais Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų siekti 37 mln. eurų. Šiemet jis sudaro 31,8 mln. eurų. „2020 metais vyks reikšmingi įvykiai: keisis Seimo kadencija, bus minimos 30-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės, Steigiamojo Seimo 100-metis.

Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie artėjantį biudžeto formavimą ir būsimas batalijas Seime pareiškė, kad gali žengti beprecedentį žingsnį ir vetuotį biudžetą, jei šis jam pasirodys lengvabūdiškas ar populistiškai priešrinkiminis. Pasak ekspertų, o ir paties prezidento, tokio žingsnio iki šiol nėra žengęs joks Lietuvos vadovas ir tai būtų itin stiprus ženklas rinkimams besiruošiančiam Seimui.

Dešimt opozicijai priklausančių parlamentarų kviečia finansų ministrą Vilių Šapoką į artimiausią Seimo posėdį paaiškinti situaciją dėl kitų metų biudžeto formavimo, taip pat finansinių grėsmių ir rizikų Lietuvos ekonomikai. Seimo nariai prašo paaiškinimų, kuo 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, skirsis nuo pateikiamo Seime spalio mėnesį.

Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas Lietuvos ekonomines perspektyvas, sako, kad yra privalu matyti realybę ir kaupti biudžeto rezervą. Anot jo, Vyriausybė išmoko 2008-2009 metų krizės pamokas ir kaupia rezervus tam atvejui, jei situacija pablogėtų. „Turime matyti realybę, kaupti biudžeto rezervus, tą mes ir darysime atsakingai.

Seimas antradienį renkasi į rudens sesiją: pagrindiniu parlamentarų darbu bus kitų metų biudžeto tvirtinimas, prezidentas Gitanas Nausėda teikia siūlymus socialinei apsaugai didinti. Per rudens sesiją parlamentarai turės patvirtinti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklius, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

Prienų „Skycop“ klubas kitą sezoną Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“) turėtų rungtyniauti kitu pavadinimu. Kvitrina.lt rašo, kad klubo dalininkai dar negalėjo įvardinti pagrindinio klubo rėmėjo, bet pasakė, jog tikriausiai „Skycop“ vardo komandos pavadinime nematysime. Taip pat buvo akcentuota, kad komandos pavadinimas bus iš dviejų žodžių – pagrindinio rėmėjo ir Prienų klubo.

Premjerui Sauliui Skverneliui grįžus iš atostogų, ministrai pradeda derybas dėl kitų metų valstybės biudžeto, tačiau procesą gali pristabdyti neaiškumas dėl valdančiosios koalicijos. Kol kas biudžeto klausimas nėra įtrauktas į oficialią Vyriausybės darbotvarkę, bet ministerijos jau pradeda teikti savo pasiūlymus. „Ministerijos Vyriausybės kanceliarijai pradėjo teikti savo siūlymus dėl kitų metų biudžeto.

Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis visai netrukus persikels į Rusiją ir vadovaus Permės „Parma“ komandai, praktiškai neginčijamus gandus patvirtino Rusijos žiniasklaida. Pranešama, kad K. Maksvyčio atvykimas bus patvirtintas vos tik pasibaigus „Neptūno“ sezonui.

Centrinės valdžios perviršis sausio-kovo mėnesiais buvo 91,3 mln. eurų ir sudarė 0,2 proc. prognozuojamo 2019 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios perviršis per tris pirmus šių metų mėnesius buvo 89,1 mln. eurų didesnis nei 2018 metais per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 2,2 mln. eurų (0,0 proc. to meto BVP), išankstinius duomenis skelbia Finansų ministerija. 2019 metų centrinės valdžios pajamos sausį-kovą buvo apie 3,093 mlrd. eurų, išlaidos – 2,983 mlrd. eurų.

Kai 2001 metais tuometis Stambulo „Efes Pilsen“ klubas užėmė trečią vietą FIBA Suprolygos varžybose, Turkijos klubams prireikė net 14 sezonų, kad vėl sugrįžti į Europos krepšinio elitą. Galiausiai 2015 m. Madride vykusiame Eurolygos finalo ketverte ir vėl išvydome turkų klubą, šįkart tai buvo Stambulo „Fenerbahče“, kuris tada užėmė galutinę ketvirtąją poziciją.

Stebuklingas išsigelbėjimas Eurolygoje, akimirksniu iššluoti bilietai į ketvirtfinalio namų mūšį su Stambulo „Fenerbahce“ ir pristatyta knyga apie Vladimiro Romanovo erą Kaune. Pastaroji simboliškai primena, kokius gerus laikus dabar išgyvena „Žalgiris“. Tuo, skaitydamas knygą, pasidžiaugia ir klubo vadovas Paulius Motiejūnas. „Jau pradėjau antrą trečdalį. Skaitau, labai smagiai skaitosi, – apie savaitgalį pristatytą Jono Miklovo knygą „Aš stebuklas.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybai patvirtinus 2019 m. miesto biudžetą, „Šiaulių” klubas baigė formuoti šio sezono biudžetą, kuris sieks iki 710 tūkst. eurų. Prieš sezono startą buvo planuota surinkti dar bent 50 tūkst. eurų daugiau ir juos skirti dalyvavimui FIBA Čempionų lygoje, bet, nepavykus patekti į grupių etapą, suformuotas biudžetas iš esmės nesiskiria nuo surinkto praėjusiais metais. 2019 metais pasieks 350 tūkst. eurų savivaldybės parama.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybai patvirtinus 2019 m. miesto biudžetą, „Šiaulių” klubo vadovas Mindaugas Žukauskas ir laikinai savivaldybės administracijai vadovaujantis Gintautas Sitnikas pasirašė lėšų naudojimo sutartį, kurios pagrindu klubą 2019 metais pasieks 350 tūkst. eurų savivaldybės parama, kuri bus skirta tiek šiuo metu vykstančiam, tiek būsimam komandos sezonui. Klubo biudžetas 2018-2019 metų sezone sieks 710 tūkst. eurų. Savivaldybės dalis jame sumažėjo.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybai patvirtinus 2019 m. miesto biudžetą, „Šiaulių” klubo vadovas Mindaugas Žukauskas ir laikinai savivaldybės administracijai vadovaujantis Gintautas Sitnikas pasirašė lėšų naudojimo sutartį, kurios pagrindu klubą 2019 metais pasieks 350 tūkst. eurų savivaldybės parama, kuri bus skirta tiek šiuo metu vykstančiam, tiek būsimam komandos sezonui. Klubo biudžetas 2018-2019 metų sezone sieks 710 tūkst. eurų. Savivaldybės dalis jame sumažėjo.

Ketvirtą vietą praėjusio sezono Lietuvos futbolo A lygoje užėmusio Kauno „Stumbro“ tarpsezonis buvo ilgesnis negu įprastai. Užtrukusios derybos su galimais investuotojais iš Italijos ir kurį laiką tvyrojusi nežinomybė privertė futbolininkus į pirmąją 2019-ųjų metų treniruotę susirinkti tik įsibėgėjus vasariui. Be to, Kauno ekipa neteko keletos svarbių žaidėjų.

Priešingai nei pagrindinis konkurentas, Lietuvos futbolo A lygos čempionė Marijampolės „Sūduva“ tarpsezonį išgyveno pakankamai ramiai. Vienuolikės vairą ir toliau tvirtai laikys patyręs futbolo specialistas iš Kazachstano Vladimiras Čeburinas, o pokyčiai komandos sudėtyje nėra itin ryškūs, kadangi sūduviečiai išlaikė beveik visą praėjusio sezono branduolį, kuris Marijampolėje rungtyniauja jau ne vienerius metus.

Vasario 6 dieną Vilniuje įvyko eilinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesija. Sesijoje dalyvavo 54 LTOK nariai bei 23 LTOK garbės nariai, LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Seimo nariai Virgilijus Alekna ir Algirdas Sysas, KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus patarėjas dr. Rolandas Zuoza.

Trečiadienį Vilniaus miesto tarybai pristatytame šių metų sostinės biudžete švietimui ir ugdymui numatyta skirti beveik 288,2 mln. eurų, skelbia Vilniaus savivaldybė. Tai – 10 mln. eurų mažiau nei pernai. „Nuo vaikų vasaros stovyklų, antrokų plaukimo pamokų iki stadionų prie Vilniaus mokyklų – būtent šiems darbams planuojama skirti švietimui ir ugdymui numatytą finansavimą. Šiais metais ir toliau bus tęsiamos pradinukų užimtumo didinimo programos.

Lietuvoje jau egzistuoja šešėlinė mokyklų sistema, kurios atsiradimą lėmė menkas viešojo sektoriaus finansavimas. Taip teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs ekonomistas Romas Lazutka, negailėjęs kritikos šįmet įsigaliojusiai mokesčių reformai. Pinigai nukeliauja korepetitoriams  „Valdžia vietoje to, kad ekonomikai augant sutelktų daugiau lėšų ir stiprintų viešąjį sektorių, atiduoda žmonėms po keliasdešimt eurų. Juos žmonės išleis mokėdami korepetitoriams už papildomą vaikų mokymą.