birutė vėsaitė

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) poveikio aplinkai vertinimas dar neatliktas, kratomasi strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, o „Klaipėdos nafta“ (SGD projekto organizatorius), kurios dabartine veikla teršiant uostamiestį specifiniais kvapais yra nepatenkinti klaipėdiečiai, jau perka dujų tanklaivį – talpyklą, nors iki šiol nėra pakankamai paskaičiuota, koks bus suskystintų dujų poreikis.

Antradienį Seimo socialdemokratų frakcijoje lankęsis Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip ir nepateikė konkrečių atsakymų dėl Visagino atominės elektrinės statybų. Aišku viena – jog iki šiol kaimynai latviai ir estai nėra patvirtinę, ar tikrai dalyvaus statant Visagino atominę elektrinę.

Viename Vilniaus „Vaga“ knygynų vyko pirmasis švietėjiškos kampanijos „Raudona suknelė“, skirtos moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, renginys. Į prasmingą vakarą atvykusios žinomos moterys – aktorė ir dainininkė Larisa Kalpokaitė, politikė Birutė Vėsaitė, valdininkė Nijolė Statkutė, verslininkė Danutė Elzbergienė skatino moteris atidžiau domėtis savo sveikata ir nenumoti ranka į širdies siunčiamus signalus.

Opozicijos lyderis, Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako esąs nustebintas, kad iki šiol nėra įregistruoti planuojami priimti pavasario Seimo sesijoje pagrindiniai įstatymo projektai energetikos srityje. „Dar neteko pamatyti įregistruotų projektų energetikos klausimais, nors apie tai seniai jau kalbama. Vyriausybė vynioja aplink pirštą ne tik kolegas politikus, bet ir visą visuomenę.

Kovo 8-oji – tai diena, kai galime drąsiai daugiau dėmesio skirti dailiosios lyties atstovėms. Šiandien Balsas.lt nusprendė pakalbinti moteris, kurios asocijuojasi ne su namų ruošos darbais, trapumu ar silpnumu, o išdidžiai ir garbingai atstovauja tautai parlamente.

Energetikos sektoriuje vyrauja visiškas teisinis nihilizmas. Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas uždarytas, nepasirūpinus šiam uždarymui skirtomis Europos Sąjungos (ES) lėšomis, nebuvo priimtas specialus įstatymas, nors pirmajam blokui toks įstatymas buvo priimtas. Ar tai nesudarys labai rimtų problemų ES finansavimui gauti? 2012 m. baigia galioti 2007 m. socialdemokratų vyriausybės priimta Energetikos strategija. Naujoji energetikos strategija nepatvirtinta.

Šilumos kaina yra vienas svarbiausių klausimų gyventojams, nes kiekvienais metais didėjančios dujų kainos vis labiau tuština gyventojų pinigines, mažina tautiečių perkamąją galią. Daugiau negu 70 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl alternatyvus dujų tiekimas per suskystintų dujų terminalą tampa vis aktualesnis.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, jog visas sąlygas tam, kad dujų kainos išliktų tokios pat didelės, sudarė dabartinė valdančioji dauguma, mat dar praeitų metų viduryje Darbo partija siūlė būdą ženkliai sumažinti dujų kainas, tačiau valdantieji pasiūlymą užblokavo, saugodami dujų tarpininkus. „Pavasario Seimo sesijos pabaigoje mes užregistravome Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje.

Besibaigiant metams yra įprasta reziumuoti kas, kiek ir kaip buvo nuveikta. Remiantis statistikos duomenimis, pateiktais Seimo tinklalapyje, Balsas.lt įvertino tautos išrinktųjų aktyvumą Seime. Aktyvumą apibrėžia keli parametrai: Seimo narių veikla įstatymų leidybos procese, dalyvavimas balsavimuose ir posėdžių lankomumas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė sako, kad, siekdami uždaryti laisvai mąstantį žmogų į prietarų, stereotipų, sustabarėjusių tradicijų erdvę, konservatyviai mąstantys politikai užsimojo versti laisvus piliečius konstitucine prievarta kurti šeimas.

Parlamentarė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė įregistravo kitų metų biudžeto pataisą, kuria siūloma skirti lėšų biomasės katilų įrengimo savivaldybėse programai. Šiandien Lietuvos  daugiabučių gyventojams nėra didesnio galvos skausmo už augančias šildymo kainas. Pasak B.Vėsaitės, vienas iš problemos sprendimo būdų yra perėjimas prie vietinio biokuro, atsisakant ženkliai pabrangusių rusiškų dujų.

Spaudos konferencijoje Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė kritikavo Energetikos ministerijos planus padidinti elektros kainą 1 centu. Pasak politikės, nėra aišku, kokiems tikslams tai yra daroma. B. Vėsaitės neįtikino ministro paaiškinimas, neva šios lėšos bus skiriamos elektros tiekimo saugumui palaikyti  ir rezervui užtikrinti, kadangi  praėjusių metų patirtis rodo, jog tokios lėšos nėra reikalingos. „Tikrai nesuprantama, kodėl reikia kelti elektros kainą dar vienu centu.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas dar gali būti įtrauktas į šiuo metu svarstomą 2012 metų valstybės biudžetą. Tam reikia Trišalės tarybos sutarimo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Antradienį Seime pristatant kitų metų valstybės biudžetą Seimo narė Birutė Vėsaitė pasiteiravo I. Šimonytės dėl galimybės kitiems metams didinti minimalią mėnesinę algą. Seimo narės teigimu, pagal prognozes kitąmet infliacija sieks 4,5 proc., ir tai palies mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios neleistų bendrovėms, valdančioms ir prižiūrinčioms miesto šilumos ūkį, kartu būti ir daugiabučių namų administratorėmis, yra palankios didelėms savivaldybėms. Tuo metu mažos savivaldybės šio įstatymo pakeitimo naudos nepajustų.Taip teigia Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Ekonominio augimo vaisiai nėra tolygiai paskirstomi tarp dirbančiųjų, o pastaroji krizė dar labiau pagilino prarają tarp turtuolių ir vargšų. Juk nenormalu, kai pusę pasaulio turto valdo daugiau negu 1000 žmonių, o likusiems 7 milijardams lieka pasidalinti kitą pusę. Net nepadoru, kad pasaulyje vienas individas uždirba milijoną kartų daugiau nei kitas jo tėvynainis. Lietuvoje šis skirtumas kur kas kuklesnis – tik 224 kartai, tačiau ir tai yra nenormalu.

„Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pareiškus,  kad kvies Lietuvą dėl dujų bylinėtis Stokholmo arbitraže, Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atšovė, jog derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, bet tarp derybų grupių. Taip, Premjere, derybos turi vykti, tačiau jūs su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku gerokai pavėlavote“, – sako Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad derybos turėjo prasidėti dar prieš metus.

Vakar baigėsi krizė. Gerąją naujieną paskelbė Premjeras ir Prezidentė – kur dėsies, reikia tikėti, nors savo kailiu Lietuvos gyventojai to nepajuto. Darbo biržos giriasi mažesniu įregistruotų bedarbių skaičiumi, nors šis demonstruoja ne tikrąją padėtį, bet sugebėjimą dirbtinai mažinti nedarbo rodiklius. Galima sutikti, kad eksportas auga, tačiau paanalizavę eksporto struktūrą džiaugsimės mažiau. Didžiausią eksporto dalį sudarė rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių (40,7 proc.

Kovo 8-ąją daugelyje pasaulio šalių minima tarptautinė moterų solidarumo diena. Į politiką patraukusios Lietuvos moterys skirtingai vertina šią datą ir patį lyčių lygybės klausimo aktualumą. „Balsas.lt“ pateikia kelių politikių ir politologės poziciją pačios Kovo 8-osios ir moterų padėties visuomenėje klausimu. Seimo narė, Liberalų Sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė: (Gedimino Savickio/ELTA nuotr.) Man asmeniškai Kovo 8-oji nereiškia visiškai nieko ir nieko apie ją nemanau.

Ketvirtadienį Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos suskystintų dujų terminalo statybai, tačiau pamiršo paminėti, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Seimo narė Birutė Vėsaitė teigia, jog gyventojai turėtų žinoti skaičius ir formą, kuria bus surinktos lėšos dujų terminalui statyti. Anot parlamentarės, greičiausiai lietuviai tai pajus per padidėjusią dujų ar elektros energijos kainą.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu svarstant pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos, Seimo narė Birutė Vėsaitė kritikavo banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektą. Ji sakė, kad viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria 600 mln. litų nuostolį.

Jei „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, šiame projekte skaidrumo nebus, teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė. „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, tai reiškia Premjerui, tai kur yra skaidrumas, viešumas?, – spaudos konferencijoje Seime klausė B.Vėsaitė, – suprasčiau, jei jis būtų atskaitingas Parlamentui – su 141 žmogumi atskirai nesusitarsi, tačiau atskaitinga bus tik vienam žmogui.

Konservatorių socialinės "inovacijos" - skriauda Lietuvos gyventojams ir didelė našta būsimoms vyriausybėms. Nuo 2012 metų pagal konservatorių planą ketinama ilginti darbuotojų pensinį amžių iki 65 metų. Beje, šis procesas moterims vyks dvigubai sparčiau nei vyrams - konservatorių pasiūlymus Seime vykusioje spaudos konferencijoje kritikavo Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Vyskupų konferencijos atstovų manymu, Lietuvos akušerių ir ginekologų etikos kodeksas,  numatantis, kad dėl religinių ar moralinių įsitikinimų gydytojas turi teisę atsisakyti nutraukti nėštumą nėra pakankamas. Todėl buvo kreiptasi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų Medicinos praktikos įstatymo  pakeitimą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta galimybė gydytojui atsisakyti nutraukti nėštumą. Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus jau buvo bandoma uždrausti abortą.

Šiemet kovo 8 d. sukanka 100 metų, kai Kopenhagoje susirinkusi moterų konferencija pasiūlė kasmet minėti moterų kovos už laisvę ir lygias teises dieną. Mūsų promočiutės labai nustebtų, kad šiandien moterys gali tapti valstybių prezidentėmis, parlamentų pirmininkėmis ar Nobelio premijos laureatėmis, tačiau techninį, finansinį elitą sudaro išimtinai vyrai.

Žmonės pavargo nuo krizės. Pavargo nuo chaotiškų A.Kubiliaus Vyriausybės žingsnių, nuo mokesčių sistemos be sistemos. Ką daryti, kad atsikratytume krizės čempionų titulo? Ekonomikos atsigavimui įtakos turi ne tik eksporto skatinimas, bet ir vidaus vartojimo didinimas. Todėl būtinas žingsnis, kurį reikia žengti, ir stimulas ekonomikai gaivinti, yra pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas į buvusias ribas.

Sausio 26 d. ET Parlamentinėje Asamblėjoje vyko klausymai, ar kiaulių gripo pandemija nebuvo dirbtinai sukelta panika, siekiant didesnio farmacinių firmų pelno. Diskusijoje dalyvavę mokslininkai ir ekspertai teigė, kad baimės tiek dėl paukščių, tiek dėl kiaulių gripo buvo nepagrįstos, o infekcijos mastai, kuriuos prognozavo PSO, buvo gerokai mažesni. Nuo paukščių gripo prieš kelis metus pasaulyje mirė 350 asmenų, kurie tiesiogiai turėjo kontaktą su paukščiais.

Už pasaulinę krizę brangiausiai moka eiliniai žmonės – pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos, tačiau bankininkai ir finansų spekuliantai, kurie yra atsakingi už šią krizę – vargo nemato. Štai vieno iš stambiausių Didžiosios Britanijos banko vadybininkai per 2009 m. uždirbo per 260 tūkst. svarų  neįskaitant premijų. Šią žinią paskelbė dienraštis “Independent”. Negana to, bankininkai, kurie sukėlė finansinę krizę, dabar ėmė teikti savo siūlymus, kaip ateityje jos pasikartojimų išvengti.

Jau sausį nemažai Seimo narių turės pamąstyti, iš kokių pinigų mokėti už prabangių mašinų nuomą, nes parlamentinei veiklai jie gaus mažiau lėšų. Tačiau sumanę nutraukti sutartis su automobilių nuomos bendrovėmis, parlamentarai būtų priversti iš savo kišenės mokėti netesybas. Šiuo metu kai kurie Seimo nariai automobilio nuomai per mėnesį išleidžia maksimalią parlamentinei veiklai skiriamą sumą pinigų - 3,2 tūkst. litų.

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga (LSDMS) nepritaria Vyriausybės ketinimams naikinti Vaikų išlaikymo (alimentų) fondą. Tai socialdemokratės pareiškė savaitgalį Birštone vykusiame LSDMS tarybos posėdyje. Socialdemokratės tvirtina, kad, iširus šeimoms, vaikai paprastai lieka gyventi su motinomis, kurios neretai atsiduria labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių grupėje. Šeimas palikę vyrai neretai vengia atlikti savo pareigą - išlaikyti vaikus.

Siūloma įteisinti galimybę gyventojams iki 2 proc. išskaičiuojamojo pajamų mokesčio skirti visiems Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, išskyrus valstybės ir savivaldybių biudžetines įstaigas. Tokią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Seimas ragina kreiptis į Europos Bendrijų teisingumo teismą dėl Europos Parlamento (EP) rezoliucijos, kurioje kritikuojamas Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymas. Seimo nariai siekia, kad ši rezoliucija būtų anuliuota. Antradienį už tokią rezoliuciją balsavo 52, prieš - 9, susilaikė 6 Seimo nariai.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos elektros energijos kainos vartotojams neabejotinai išaugs. Tačiau ar tikrai tiek, kiek suplanavo konservatoriai, turi būti patuštintos mūsų tautiečių kišenės? Elektrėnų elektrinėje, tam, kad Lietuvos energetinė sistema funkcionuotų, reikėtų gaminti ne daugiau, kaip 1,5 TWh, tačiau kažkodėl konservatorių ministras Arvydas Sekmokas nusprendė, kad Elektrėnai elektros energijos gamins dvigubai daugiau.

Seime pateiktos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės parengtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos. Jomis siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, nepažeidžiant saviraiškos ir žodžio laisvės. Pateikimo stadijoje už tai, kad šios įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 37, prieš - 2, susilaikė - 11 parlamentarų. Seime pataisas numatoma svarstyti lapkričio 24 dieną.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atliks parlamentinį tyrimą dėl galimo JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos teritorijoje. Ketvirtadienį Seimas priimtu nutarimu pavedė NSGK atlikti tokį tyrimą. Už tai numatantį NSGK pirmininko Arvydo Anušausko pateiktą nutarimą balsavo 67 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 9 susilaikė.

Milijoninį turtą valdantys Seimo nariai parlamentinei veiklai skirtas lėšas išleidžia iki paskutinio cento, o kai kurie iš jų – itin skrupulingi: parlamento buhalterėms pristato ir nė vieno lito nesiekiančias sąskaitas. Kiek ir kur reikia išsiųsti laiškų, jog išleistum 3 tūkst.Lt? Kaip turi atrodyti vizitinės kortelės už pusantro tūkstančio?  Kaip per tris mėnesius galima nuvažiuoti daugiau nei 20 tūkst. kilometrų (išleisti kurui beveik 8 tūkst.

Politinės partijos Lietuvoje sunkmečio nejaučia. Krizė šalyje ar ne - vis tiek valstybės biudžete atsiranda milijonai litų, kurie skiriami partijoms. Ir dar šimtai patalpų joms skiriama už dyką, nors už jų nuomą galima būtų uždirbti krūvą pinigų. Pinigų rijykla Lietuva gali didžiuotis savo politinių partijų gausa. Arba piktintis tuo, nes jos brangiai kainuoja.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis kol kas socialinių neramumų šalyje neprognozuoja, tačiau užtikrina, kad padėtis yra stebima ir kontroliuojama, kadangi sąlygos riaušėms Lietuvoje jau susidarę. "Tokios institucijos yra visada pasirengusios. Yra policijos sistema, viešojo saugumo tarnybos, įvykiai yra stebimi, ruošiamasi. Čia daugiau teoriniai pasvarstymai.

Pernai metais ne vienoje Lietuvos savivaldybėje pradėtos taikyti naujos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą nuostatos, pagal kurias savininkas turi mokėti mokestį nuo turto, o ne nuo taršos dydžio.

Verslas laukia dar vienos žaibiškos mokesčių reformų nakties. Tik šįkart tam, kad per naktį mokesčiai būtų ne drakoniškai padidinti, o lygiai tokiu pačiu būdu sumažinti. Bene labiausiai to norėtų vasarą šalyje protesto akcijas vykdę viešbučiai ir maitinimo įstaigos - valdžia liko kurčia ir toliau nekreipia dėmesio į bankrutuojančias įstaigas.

Seimo narė Birutė Vėsaitė siūlo įpareigoti didžiuosius prekybos tinklus savo tinklo parduotuvėse įrengti plastmasinės taros (PET pakuočių) supirkimo už atlygį aparatus. Tokį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą ji įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Pinigai nuvertėję 5 kartus labiau, nei rodo oficialioji statistika. Tai konstatuoja nepriklausomas analitikas, Lietuvos banko statistikos padalinio ilgametis vadovas Vladas Trukšinas. Anot jo, procesas visu tempu vystosi blogyn. Kodėl? Litas varomas iš Lietuvos, o bankų klientai verčiami skolintis ir paskolas atidavinėti eurais, nors logiška yra skolintis tais pinigais, kuriais uždirbi. Tačiau bankams taip parankiau.

Šiemet Lietuvoje rugsėjo 1-oji bus kitokia nei pastaruosius dvejus metus: šių metų pirmąją mokslo metų dieną viešojo maitinimo įmonės vėl galės prekiauti alkoholiniais gėrimais - Seimas tyliai atšaukė visuotinės blaivybės reikalavimą. Daugelis viešojo maitinimo įstaigų savininkų ir jiems alkoholinius gėrimus tiekiančių įmonių šį Seimo sprendimą pražiopsojo ir iki šiol nieko nežino apie jiems palankias naujienas. "Nežinome, ar pirmąją rudens dieną galėsime prekiauti alkoholiu.

Protestuodamos prieš ketinimus mažinti motinystės išmokas mamos su vaikais apjuosė Seimą. Į Aktyvių mamų sambūrio ketvirtadienį prie Seimo surengtą protesto akciją susirinko apie keturiasdešimt mamų su savo mažyliais. Tarp susirinkusiųjų buvo matyti ir nėščiųjų.

Dauguma socialdemokratų parlamentinei veiklai pirmąjį ketvirtį išleido 11 tūkst. litų. Tik trys iš jų apsiribojo puse šios sumos. Vieni už 7-8 tūkstančius nuomojosi automobilius, kiti tūkstančius išleido reklamai. Pavyzdžiui, Edvardas Žakaris straipsniui spaudoje skyrė per 10 tūkst. litų. Vytenis Andriukaitis už 4 tūkst. litų siuntė sveikinimus vasario 16-osios proga. Socialdemokratai už valdiškus pinigus taip pat pirko gėlių, saldainių, kavos, tortų, vyno, brendžio ar degtinės.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Renovuojant būstą jokios prievartos nebus, gyventojus bus bandoma įtikinti renovavimo nauda, tvirtina aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. "Jokios prievartos mechanizmų nėra ir nebus. Tai savanoriškas procesas. (...) Žmonės turi patikėti tuo, stengsimės juos įtikinti", - sakė G. Kazlauskas, antradienį pateikęs Seimui Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisas.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.