Šiemet kovo 8 d. sukanka 100 metų, kai Kopenhagoje susirinkusi moterų konferencija pasiūlė kasmet minėti moterų kovos už laisvę ir lygias teises dieną. Mūsų promočiutės labai nustebtų, kad šiandien moterys gali tapti valstybių prezidentėmis, parlamentų pirmininkėmis ar Nobelio premijos laureatėmis, tačiau techninį, finansinį elitą sudaro išimtinai vyrai. Nors per pastarąjį šimtmetį pasiekta nemažai, kad būtų užtikrintos lygios moterų ir vyrų galimybės, moterys tebėra viena iš pažeidžiamiausių grupių mūsų visuomenėje. Smurtas, neteisingas darbo užmokestis, diskriminacija - tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria daugelis Europos moterų.
Lietuva pasaulyje pagal parlamentarių skaičių užima tik 79 vietą. Seime dirba 26 moterys – Seimo narės, kas sudaro 18,4 proc., kai Šiaurės šalyse moterų parlamentarių yra apie 42 proc. Tam, kad moterų balsas būtų girdimas, reikia bent trečdalio moterų parlamentarių.
Šiandien Lietuva išgyvena ekstremalių išbandymų laikotarpį. Dabartinė krizė – tai laisvos rinkos nekrozės bei blogo dabartinės Vyriausybės valdymo paseka. Geriau jau konservatoriai būtų nieko nedarę, nes jų įvykdytos reformos žmonėms atnešė tik nuostolius ir nusivylimą. Daugelis piliečių su nostalgija prisimena Socialdemokratų valdymą ir jau atleido kai kurias padarytas klaidas. Valstybei dirbančių moterų reikia tiek pat, kiek dirbančioms moterims reikia valstybės. Vaiko pinigai, moksleivių maitinimas, ilgiausios ir dosniausios motinystės bei tėvystės atostogos, išties buvo draugiškos paslaugos šeimai, kurių tik prisiminimas teliko, praėjus metams po A.Kubiliaus valdymo. Vos gyventojai spėjo atsikvošėti po progresinių pensijų ir socialinių išmokų sumažinimo, kurios skaudžiai smogė moterims, A.Kubilius pasiūlė naują socialinę inovaciją – pensijinio amžiaus ilginimą visiems iki 65 metų. Intelektinį ir nesunkų fizinį darbą dirbančioms moterims tai gal būtų ir priimtina, tačiau ką daryti slaugytojoms, kurios jau būdamos 60 m. sunkiai apverčia ligonius, duonos kepėjoms, kurios nuo karščio seniai nejaučia rankų. Mokytojoms, kurioms planuojamas 40 m. darbo mokykloje scenarijus, perspektyvos sulaukti pensinio amžiaus, turint gerą psichinę sveikatą praktiškai nelieka.
Daugelis Lietuvos gyventojų nemažai vilčių dėjo į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Už ją balsavo didesnė dalis Lietuvos moterų. Tačiau, mūsų Prezidentė, užsikrėtė “prezidentizmo” virusu, ko gero nuo tokių dešiniųjų valstybių lyderių – Berluskonio ar Sarkozy. O gal nuo Putino ir Lukašenkos? Galvos kapojamos, neišsakant jokių argumentų, menkinamas politinių partijų prestižas, o šalis vedama link prezidentinio valdymo ar net diktatūros įvedimo. Šie procesai ir jų nekontroliuojama eiga kelia didelę grėsmę demokratijai Lietuvoje.
Bet tik tamsią naktį mes galime įžiūrėti žvaigždes.
Lietuvos socialdemokratai drauge su kitomis opozicijos partijomis paruošė alternatyvią Vyriausybės programą, kurioje vienas iš solidžių skyrių yra “Už šiuolaikinę šeimą, tokią, kokios reikia šiandien vaikus auginantiems ir dirbantiems žmonėms”, už pensijų, socialinių išmokų atstatymą visuomenės nariams, už ekonomikos ir užimtumo skatinimą. Ši programa yra Vilties programa, Lietuvos išvedimo iš krizės programa ir be abejonės, palanki Lietuvos moterims.
Birutė Vėsaitė yra LSDP narė
