bankrotai

Sulėtėjusi ekonomika veikia įmonių gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų eksportą ir vidaus vartojimą. Specialistai vardija sritis, kurių įmonėms gresia bankrotai. O Užimtumo tarnyba pataria, kur kreiptis ir ką daryti gavus įspėjimą apie gresiantį atleidimą. Anot jų, vieniems atleidimas iš darbo atneša sunkumų, kitiems – džiaugsmą.

Bankrutuojančiomis liepą–rugsėjį Lietuvoje paskelbta 217 įmonių – 20 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 16 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Šiuo metu, kaip ir prieš metus, 9 proc. visų reitinguojamų Lietuvos įmonių yra aukštos ir aukščiausios rizikos, o ypač aukštos rizikos bendrovių, kurios, tikėtina, yra arti bankroto, – apie 1 proc.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja atleistų darbuotojų išeitines, kurios siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sakė, kad pramonės įmonių situacija negerėja, vis dar stagnuoja. „Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos ir užimtumo lūkesčiai liepos mėnesį vis dar mažėjo.

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

Pernai įmonės darbuotojus atleidinėjo dėl įvairių priežasčių. Vienos bankrutavo, kitos stabdė ar optimizavo veiklą. Vienu metu įmonės atleido nuo 100 iki beveik 2 tūkst. žmonių. Specialistai įspėja darbuotojus apie neteisėtus atleidimus ir ką tokiu atveju daryti bei skaičiuoja, kad pernai darbo netekusiems ilgalaikiams darbuotojams vidutiniškai buvo išmokėta po 2 tūkst. eurų.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Lietuvos skolų pirkėjai ir išieškotojai stebi padidėjusį įmonių domėjimąsi bankrotų inicijavimu, nors pripažįsta, kad sunkumų kamuojamos įmonės stengiasi skolas padengti. Be to, pastebima, kad daugėja bankrotų žemės ūkyje ir informacinių technologijų (IT) sektoriuje.   Skolų išieškojimo bendrovių atstovai BNS sako, kad siekdamos išvengti bankroto kai kurios įmonės keliasi į užsienį, o dalį bankrotų lėmė per didelis skolinimasis.

Šiemet sausio pradžioje 57 tūkst. Lietuvos įmonių turėjo 67 tūkst. registruotų skolų už bendrą 328 mln. eurų sumą, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. Viena įmonė skolinga vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų, o vidutinis vienos skolos dydis siekė 4,9 tūkst. eurų. Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, kai prieš dvejus metus skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3 tūkst. įmonių.