bankas

Sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip išvilioti gyventojų pinigus, o jų naudojami metodai tampa vis įtikinamesni. Vis dėlto budrumas gali padėti išvengti nuostolių – tuo įsitikino ir viena Kėdainių gyventoja, laiku pastebėjusi apgaulę. Moteris pasakoja, kad vieną rytą, tikrindama elektroninį paštą, tarp gautų laiškų pastebėjo pranešimą, neva siųstą iš „Swedbanko“. Laiške buvo prašoma atnaujinti paskyros informaciją.

Lietuvių vystyto „Bankeros“ kripto žetonų projekto investuotojai pateikė 700 tūkst. eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Portalo žurnalistinis tyrimas pernai atskleidė, kad „Bankeros“ įkūrėjai išplatino 100 mln. eurų vertės kripto žetonų, dalį šių lėšų pervedė į Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banką, kurį patys prieš žetonų platinimo pabaigą nusipirko, tuo metu žmonių įsigyti kripto žetonai greitai nuvertėjo.

Socialiniuose tinkluose vakar išplito TV3 televizijos orų pranešėjo Naglio Šulijos įrašas, kuriame žymus žmogus piktinosi dėl bankų veiklos. Ketvirtadienį, prieš velykinį savaitgalį darbovietei pranešus apie tai, kad atsiskaitymas įvyko, pranešėjas pinigų pervedimo sulaukė tik vakar. Naglis Šulija įraše pasipiktino banko „Luminor“ veikla, o taip pat klausė sekėjų, kurį banką jam šiuo metu rekomenduotų pasirinkti. Šiuo įrašu jis pasidalijo su naujienų portalu tv3.lt.

Nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinis kapitalas padidintas 262 mln. eurų – nuo 253,4 mln. iki 515,4 mln. eurų. Tai numatantis finansų ministro Kristupo Vaitiekūno įsakymas pasirašytas kovo 19 dieną, o pakeisti banko įstatai su padidintu kapitalu Registrų centre įregistruoti balandžio 7-ąją.  Sausio pabaigoje Vyriausybė nusprendė per trejus metus ILTE kapitalą padidinti dar 412 mln. eurų, kad 2028 pabaigoje jis pasiektų 765,4 mln. eurų. Tuomet skelbta, kad 300 mln.

Verslo bankas „OP Corporate Bank“ suteikė 7 mln. eurų paskolą statybinių medžiagų prekybos, betono bei gelžbetonio gaminių ir statybos bendrovei „Concretus group“.  Gautas lėšas įmonė investuos į veiklos plėtrą.

Reti incidentai bankų padaliniuose vis dar kelia klausimų dėl gyventojų pinigų saugumo. Bankai taiko įvairias saugumo priemones, nes visi aiškiai supranta, kas tokiose situacijose iš tiesų gali nutikti. Bet ar tai gali turėti įtakos gyventojų santaupoms? Specialistai paaiškina, kaip veikia pinigų apsauga ir kokiose situacijose gyventojams iš tiesų verta sunerimti.

Lietuvos bankas primena, kad momentiniai mokėjimai per Velykas bus atliekami įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šventinį savaitgalį pervesti pinigų į sąskaitą eurais kitame banke, kredito unijoje, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje bus galima per kelias sekundes.

Prancūzijos policija šeštadienio naktį užkirto kelią galimam sprogimui prie JAV banko Paryžiuje ir sulaikė vyrą, kuris bandė susprogdinti savadarbius sprogmenis. Naujienų agentūra AFP apie tai sužinojo iš šaltinių, žinančių apie šią bylą. Incidentas prie „Bank of America“ pastato įvyko apie 3 val. 30 min. vietos laiku prabangiame 8-ajame Paryžiaus rajone, netoli Eliziejaus laukų.

Estijos kapitalo komercinis bankas „Bigbank“ pranešė, kad jo stebėtojų taryba nusprendė nutraukti Švedijos filialo veiklą nuo gegužės 31 d. Po to bus pradėtas filialo uždarymo procesas. Sprendimas nutraukti veiklą buvo priimtas ketvirtadienį vykusio stebėtojų tarybos posėdžio metu. Todėl nuo penktadienio banko Švedijos filialas nebepriims naujų indėlių ir sutelks dėmesį tik į esamo indėlių portfelio aptarnavimą.

Daugelis gyventojų turi banko sąskaitas ir kasdien atlieka pinigų pervedimus – artimiesiems, už pirkinius ar paslaugas. Dažniausiai tai vyksta sklandžiai ir nesukelia jokių rūpesčių. Tačiau kartais net ir įprasta operacija gali užtrukti ar sulaukti papildomų patikrinimų, o tai gali turėti netikėtų pasekmių.

Vilniuje policija toliau ieško vyro, trečiadienio vakarą įsiveržusio į Pašilaičiuose esantį „Artea“ banko skyrių – įtariamasis kol kas nesulaikytas. Per incidentą jis panaudojo ašarines dujas, tačiau banko darbuotoja spėjo paspausti pavojaus mygtuką ir užpuolikas pabėgo.

Trečiadienį planuotas įsilaužimas į „Artea“ banko skyrių Vilniuje Žemynos gatvėje esančiame prekybos centre nepavyko – įsibrovėlis neįėjo į patalpą ir nepaėmė nei klientų ar banko dokumentų, nei turto ar pinigų, nes banko darbuotojai profesionaliai laikėsi saugumo procedūrų. Per bandymą įsilaužti nuo ašarinių dujų nukentėjo „Artea“ banko darbuotojas, kuriam prireikė medikų pagalbos. Jo būklė gerėja. Šiuo darbuotoju nuolat rūpinasi ir banko komanda.

Sostinės policija tęsia trečiadienio vakarą į Pašilaičių mikrorajone esantį „Artea“ banko skyrių įsiveržusio vyro paiešką, jis kol kas nerastas. „Vakar mes gavome pranešimą apie tai, kad asmuo, nepažįstamas, kaukėtas, pro sieną pabandė iš tikrųjų įvykdyti plėšimą ir tam įvykiui ištirti buvo mestos maksimalios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tiek viešosios, tiek kriminalinės policijos pajėgos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komis...

Trečiadienio vakarą į sostinės Pašilaičių mikrorajone esantį „Artea“ banko skyrių įsiveržęs vyras dar nerastas, policija tęsia jo paiešką, sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Marekas Gulbinovičius. Pasak M. Gulbinovičiaus, šiuo metu policija taip pat renka informaciją, siekdama nustatyti įtariamojo tapatybę.

Vilniuje Žemynos gatvėje esančiame „Artea“ banko skyriuje įvykdžius išpuolį, bankas pateikė savo komentarą. Kaip rašoma pranešime spaudai, kovo 18 dieną apie 16:50 val. įsilaužta į Vilniuje, prekybos centre Pašilaičių gyvenamajame rajone Žemynos gatvėje įsikūrusį „Artea“ banko skyrių. Banko skyriuje užpultas darbuotojas, kuriam papurkšta ašarinių dujų. „Esame sukrėsti šio įvykio. Dabar svarbiausias mūsų rūpestis – darbuotojų fizinis ir psichologinis saugumas.

Vis daugiau gyventojų turi ne vieną banko ar kitos finansų įstaigos sąskaitą. Vieni jas naudoja skirtingiems finansiniams tikslams, kiti laikui bėgant jų atsidaro dėl paskolos, saugumo, patogumo ar išbandytų paslaugų. Viena sąskaita naudojama kasdienėms išlaidoms, kita – taupymui ar mokesčiams, dar kita lieka retesniems mokėjimams arba pirkiniams internetu, užsienyje ar pan. Tačiau dalis tokių sąskaitų ilgainiui tampa tiesiog nenaudojamos.

Augant būsto kainoms, vis daugiau gyventojų svarsto galimybę skolintis būstui įsigyti. Vis dėlto bankai primena, kad norint gauti paskolą neužtenka vien išsirinkti patinkantį būstą – svarbu ir tai, kokias pajamas gauna gyventojas. Jei jos bus per mažos, kredito įstaigos paskolos suteikti gali atsisakyti. Paprastai savo galimybes pasiskolinti galima greitai pasitikrinti bankų interneto svetainėse, pasinaudojus būsto paskolos skaičiuoklėmis.

Antradienio popietę ilgiau kaip valandą buvo fiksuojami trikdžiai jungiantis prie SEB banko mobiliosios programėlės. Tiesa, kaip teigia įstaigos komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė, sutrikimai jau pašalinti. „Šiandien daugiau kaip valandą laiko dalis banko klientų galėjo susidurti su sunkumais jungdamiesi prie banko mobiliosios programėlės. Daliai klientų programėlė veikė sėkmingai.

Lietuvoje sukčiavimas sudėtingėja, todėl į kovą su finansiniais sukčiais būtina žvelgti labai rimtai. Lietuvos bankas pristatė siūlymus, kuriais siekiama užkirsti kelią ir bent kiek sumažinti nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičius. Kokias priemones siūloma taikyti? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Įvardijo siūlymus Lietuvos bankas siūlo užkirsti kelią sukčiams.

Lietuvoje dar trūksta kelių dešimčių bankomatų, sako Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.   „Galiu pasakyt, jog tai nėra šimtai bankomatų, tai yra dešimtys bankomatų, kurių trūksta konkrečiose vietose“, – penktadienį LRT radijui teigė LB atstovas.

Lietuvoje banko licenciją turinti Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupė „Revolut“ pranešė pateikusi paraišką JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybai (OCC) ir Federalinei indėlių draudimo korporacijai (FDIC) dėl JAV nacionalinio banko licencijos – bankas vadinsis „Revolut Bank US“. „Revolut“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Nikas Storonskis teigia, kad šiuo žingsniu siekiama sukurti pirmąją pasaulyje globalią bankininkystės platformą.

Kaip reaguotumėte, jei prabudę ryte pamatytumėte, kad iš jūsų banko sąskaitos per naktį dingo beveik 3 tūkst. eurų, o bankas nesutiktų jų sugrąžinti? Vis tik į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis pinigų taip ir neatgavo, nes ginče buvo pripažinta, kad jis – pats kaltas. Tuo metu specialistai perspėja – vos dėl kelių neatsargių veiksmų iš jūsų sąskaitos sukčiams gali nutekėti ir dar didesnės sumos.

Banko „Artea“ grupė per 2025 metus uždirbo 60,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 23 proc. mažiau nei 2024 metais. Grupės pajamos siekė 189,8 mln. eurų ir buvo 6 proc. mažesnės, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė „Artea“. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 6 proc. iki 30,9 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos – 14 proc. iki 138,3 mln. eurų „2025 metais išlaikėme tvarų augimo tempą.

Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“ praneša savo klientams, kad kurį laiką dalis paslaugų nebus pasiekiamos. Kaip informavo bankas, dėl suplanuotų techninių darbų nuo trečiadienio (vasario 18 d., 23:00 val.) iki ketvirtadienio (vasario 19 d., 02:00 val.) laikinai bus nepasiekiami interneto ir mobilusis bankai. „Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. Atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose bei grynųjų pinigų išėmimas bankomatuose veiks kaip įprasta“ , – skelbia banko atstovai.

Baltijos šalyse veikiantis bankas „Citadele“ pernai uždirbo 84,7 mln. eurų neaudituoto pelno – BNS skaičiavimais, tai 10,4 proc. mažiau nei 2024-aisiais, kai jis siekė 94,5 mln. eurų.  Bankas pernai gavo 221,5 mln. eurų veiklos pajamų, pranešė bankas. BNS skaičiavimais, tai 5,7 proc. mažiau neui užpernai (234,8 mln. eurų).  „Grupė pasiekė tvarų pelningumą, kuris atsispindėjo nuosavo kapitalo grąžoje ir prilygo 14,6 proc.“, – antradienį pranešė bankas.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) aptarė naujas ilgalaikes investavimo galimybes savivaldybėms, atsiradusias po Fiskalinės sutarties konstitucinio įstatymo pakeitimo. Susitikimas žymi aktyvų ILTE dialogą su savivaldybėmis, siekiant realiai atliepti jų poreikius ir skatinti investicijų įgyvendinimą regionuose, rašoma pranešime spaudai. „Plėtros bankas, planuodamas savo veiklas, mato, kad savivaldybės turi daug investicinių poreikių.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi vyriškis, piktindamasis antstoliais, kurie, anot jo, artimiausiu metu gali atimti iš šeimos paskutinį centą. Praeityje turėjęs problemų su greitaisiais kreditais, vyras šiandien tempia didelę finansinę naštą ir skundžiasi, kad šeimai išlaikyti beveik nelieka pinigų. Net po mįslingo atsidūrimo svetimos šalies kalejime, žmona tikino palaikanti vyrą ir norinti kuo greičiau išsivaduoti iš antstolių gniaužtų.

Valstybės valdomos Lietuvos monetų kalyklos vadovu paskirtas Tomas Miliūnas – jis  vasario 4 dieną pakeis Aldoną Jakutienę, įmonei laikinai vadovavusią nuo pernai sausio, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Mūsų prioritetai ir toliau yra tie patys: tvari veikla, efektyvi gamyba ir pelningų projektų įgyvendinimas“, – pranešime teigė Monetų kalyklos valdybos pirmininkė Eglė Gruodienė.

Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupės „Revolut“ Lietuvoje registruotas bankas „Revolut Bank“ pradeda teikti paskolas būstui, tačiau kol kas ne visiems klientams, pranešė „Revolut“. „Būsto paskolos gavimas turėtų būti paprastas, o mūsų skaitmeninis požiūris kartu su specializuota asmenine pagalba iš naujo apibrėš lietuvių patirtį nuosavo būsto įsigijimo procese“, – pranešime teigė „Revolut Bank“ vadovas Joe Heneghanas. Bankas teiks būsto paskolas nuo 35 tūkst. iki 1 mln.

Vokiečių prokurorai trečiadienį pranešė, kad atlieka kratas didžiausio Vokietijos komercinio banko „Deutsche Bank“ biuruose Frankfurte ir Berlyne, vykdydami tyrimą dėl įtariamo pinigų plovimo. Anot laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“, tyrimas susijęs su įtariamais pažeidimais banko sandoriuose su įmonėmis, siejamomis su Rusijos milijardieriumi verslininku Romanu Abramovičiumi.

Viena didžiausių kriptobiržų pasaulyje „Bybit“ negavo licencijos veikti Lietuvoje, nes bendrovei nebuvo išduota nacionalinio saugumo interesus atitinkanti pažyma, skelbia „Verslo žinios“. Licencijavimo procesas Lietuvoje dėl to buvo nutrauktas, o „Bybit“ nusprendė licencijos pagal Europos Sąjungos (ES) Kriptoturto rinkų (MiCA) reglamentą siekti kitoje jurisdikcijoje – Austrijoje.

Lietuvos bankas (LB) šiemet išdavė veiklos licencijas trims kripto turto įmonėms, tačiau ateityje jų gali būti ir daugiau, sako LB Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis.  Anot jo, centrinis bankas nagrinėja dar šešias paraiškas, o iš viso yra sulaukęs daugiau nei 100 prašymų iš beveik 60 įmonių. „Kai kurios iš jų kreipėsi po kelis kartus.

Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ (PKO) Lietuvoje atidarė atstovybę, penktadienį pranešė bankas.  Jis neatmeta galimybės ilgalaikėje perspektyvoje pertvarkyti atstovybę į filialą. „PKO Bank Polski“ pranešė taip pat atidaręs atstovybę Švedijoje. Anot pranešimo, atstovybių atidarymas yra esminis žingsnis siekiant banko 2025–2027 metų strategijos tikslų.

Iš bankų tikimasi aiškios ir suprantamos informacijos apie jų paslaugų kainas, nes tai yra susiję su klientų pinigais. Visgi praktikoje ne viskas visuomet įvyksta taip sklandžiai, kaip būtų galima tikėtis. Bankų taikomi mokesčiai neretai kelia klausimų net ir ilgamečiams klientams. Tos pačios paslaugos kaina oficialiame banko kainoraštyje ir interneto banke gali skirtis net 2,5 karto. Ir, aišku, ne kliento, o banko naudai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pasiūlė supaprastinti regione veikiančioms kredito įstaigoms taikomas taisykles, kad padėtų joms konkuruoti tarptautiniu mastu, tačiau pabrėžė, jog šis žingsnis nesusilpnins krizėms užkirsti kelią skirtų apsaugos priemonių.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Urbo“ bankas praneša uždirbęs 4,4 mln. eurų grynojo pelno – 32 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai siekė 6,5 mln. eurų. Grynosios „Urbo“ banko palūkanų pajamos per tris šių metų ketvirčius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 5 proc. iki 17,6 mln. eurų. Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos sumažėjo 22 proc. ir sudarė 2,1 mln. eurų.  Per 12 mėnesių banko paskolų apimtis augo 44 proc. – nuo 363,7 mln.

Nuo Naujųjų metų vėl brangs bankų paslaugos. Seimas nusprendė panaikinti jiems du dešimtmečius galiojusias PVM mokesčio lengvatas. Tad vienas bankas jau skelbia nuo sausio penktadaliu branginantis gyventojams ir verslo klientams kai kurias paslaugas, kiti bankai dar laukia mokesčių inspekcijos išaiškinimo, už kurias tiksliai paslaugas reikės mokėti mokestį.

„Citadele“ bankas per pirmus tris šių metų ketvirčius privatiems ir verslo klientams Baltijos šalyse suteikė 1,2 mlrd. eurų naujų paskolų.  Anot banko, tai 24 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per devynis 2025 m. mėnesius „Citadele“ bankas Baltijos šalyse uždirbo 63,8 mln. eurų grynojo pelno, o veiklos pajamos pasiekė 167 mln. eurų.  Kaip skelbia „Citadele“, paskolų portfelis šiemet augo 12 proc. arba 394 mln. eurų ir šių metų rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,67 mlrd. eurų.

Europos investicijų bankas (EIB) paskolins Lietuvai 300 mln. eurų gynybos projektų ar kitų reikmių finansavimui. Anksčiau skelbta, kdd Vyriausybė ir EIB derasi dėl 400 mln. eurų paskolos, o derybas tikimasi baigti iki lapkričio.  Finansų ministerija ir bankas penktadienį pasirašys tai numatančią sutartį, pranešė ministerija.

Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) trečią kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias, nes infliacija yra suvaldyta, o ilgą laiką sunkumus patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Iki tol ištisus metus palūkanų normą mažinęs ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą nuo liepos toliau išlaiko ties 2 proc. Infliacija pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ties ECB nustatyta 2 proc.

Užbaigus parengiamuosius darbus Europos Centrinis Bankas (ECB) pereina prie kito skaitmeninio euro išleidimo projekto etapo – techninio pasirengimo, o jį išleisti planuojamas 2029 metais. Anot ECB, teisėkūros procesas vis dar nebaigtas, todėl galutinį sprendimą, ar išleisti skaitmeninį eurą ir kada tai padaryti, ECB  taryba priims tik parengus atitinkamus teisės aktus.

Banko „Artea“ grupė šiemet sausį-rugsėjį uždirbo 48,4 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 24 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės pajamos mažėjo 8 proc. iki 153,7 mln. eurų, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 8 proc. ir viršijo 22,7 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos mažėjo 14 proc. iki 104,3 mln. eurų, pranešė bankas. „Šio ketvirčio rezultatai atspindi nuosekliai įgyvendinamą mūsų strategiją ir atsparų verslo modelį.

Pakeitus įstatymą, Lietuvoje veikiantys bankai turės iš naujo įvertinti, kurioms finansų paslaugoms nuo 2026-ųjų taikys pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dėl artėjančių pasikeitimų SEB jau pranešus apie didėsiančius įkainius, „Artea“ ir „Swedbank“ skelbia, kad pokyčiai nepaveiks dažniausiai naudojamų paslaugų kainų, o „Luminor“ tikina situaciją dar vertinantis. Kaip skelbia Lietuvos bankų asociacija (LBA), kitais metais naikinamas dabar galiojantis PVM neapmokestinamų paslaugų sąrašas.

Gyventojai dažnai skundžiasi vis branginamomis bankų paslaugomis, kai reikia mokėti ne tik už pervedimus ar planus, bet ir išsigryninant savo pačių pinigus ar paprasčiausiai užsisakant naują banko kortelę. Vilnietis Linas (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, kad neseniai pametė „Swedbank“ kortelę, ją užblokavo ir norėjo kuo greičiau atsiimti naują. „Šiek tiek apstulbau, kad skubos tvarka kortelę pasiimti kainuoja net 30 su viršum eurų.

Lietuvos bankui (LB) paskelbus, kad nuo spalio 9-osios visi bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalės tikrinti, ar pinigai pervedami tikriems sąskaitų savininkams, tikimasi, kad tai padės sumažinti sukčiavimo ir įmonių bei gyventojų apgaulės atvejų. Šiuo metu pavedimus tikrina ne visi bankai ir tik tada, kai pinigų gavėjas bei pervedėjas yra to paties banko klientai.

Bankai, kredito unijos ir kitos mokėjimo įstaigos nuo spalio 9 dienos prieš pervesdami lėšas privalės tikrinti, ar gyventojai bei įmonės lėšas perveda tikrajam sąskaitos savininkui.

Bankai valdo daugybės klientų lėšas, todėl pasitikėjimas jų veikla yra vienas svarbiausių finansinės sistemos pamatų. Vis dėlto gyventojai kartais susiduria su situacijomis, kai kyla abejonių dėl bankų veiklos skaidrumo, tinkamos pinigų apskaitos ar paslaugų teikimo. Tokiais atvejais ypač svarbu žinoti savo teises. Nepaisant to, kad finansų sektorius Lietuvoje yra griežtai prižiūrimas, pasitaiko atvejų, kai klientai neišvengia nemalonių patirčių.

 Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ (PKO PB) pranešė netrukus atidarysiantis atstovybę Lietuvoje.  „Lietuva ir Švedija bus kitos šalys, kuriose „PKO Bank Polski“ veiks – šį kartą per banko atstovybę“, – Lenkijos žiniasklaida cituoja banko viceprezidentą Mareką Radzikowskį (Radzikovskį), kuruojantį operacijų ir tarptautinės bankininkystės sritį.

Naujajai valdančiajai koalicijai į Vyriausybės programą įtraukus punktą, kad bankams bus taikomas finansinio stabilumo mokestis, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikina, kad tai gali itin neigiamai paveikti investuotojų pasitikėjimą šalimi. „Sektorius nepritaria mokesčiams, kurie diskriminuoja atskirą sektorių – bankų ar bet kokį kitą.