bankai

Vienas vyras JAV per dvejus metus apiplėšė 26 bankus ir pagrobė 84 tūkst. dolerių (beveik 62 tūkst. eurų). Jis teisme Virdžinijoje prisipažino dėl 15 valstijų įvykdytų nusikaltimų. 53 metų vyrui turėtų būti skirta 25 metų kalinimo bausmė, praneša agentūra AFP. Stebėjimo kameros užfiksavo akiniuotą vyrą, kaip jis ramia prieina prie kasos langelių, pakiša banko darbuotojams popieriaus lapą ir galiausiai su grobiu kišenėje sprunka.

Latvijos sostinėje Rygoje iš paprastų piliečių jau atimta apie 10 tūkst. bankams įkeistų būstų. „Tai - tik didžiulio iškraustymo pradžia“, - „Respublikai“ tvirtino šalies kaimynės ekonomistas Dmitrijus Smirnovas. Tačiau latviai nėra linkę tyliai nusileisti bankams. Vis labiau populiarėja nauja protesto forma, kai atimti butai ir namai paliekami visiškai suniokoti. Ištraukė net elektros laidus „Mūsų gyventojai neišrado nieko naujo. Tokia protesto forma populiari ir Amerikoje.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.

Mokestinės įplaukos nuo britų bankų pelno šiais metais padidės. Apie tai pareiškė Didžiosios Britanijos iždo sekretorius George'as Osborne'as, praneša „Sky News“. Šiais metais šalies biudžetas, įvedus naujus mokesčius, bus bankininkų papildytas 800 mln. svarų sterlingų (3,274 mlrd. Lt).Ateityje mokesčiai leis surinkti iš finansų sektoriaus dar apie 2,5 mlrd. svarų (10,2 mlrd.

Pramonininkai skaičiuoja, kad banko „Snoras“ bankrotas turėjo įtakos 14 proc. Lietuvos pramonės sektoriaus įmonių. Kai kurių sektorių įmonės teigia, kad neturėjo alternatyvos rinkdamosi bankų paslaugas. Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, labiausiai nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo maisto pramonės (21 proc.) ir medienos pramonės (32 proc.) įmonės.

Iš Egipto nutekėjusio kapitalo suma per dvi neramumų savaites šalyje gali siekti 8 mlrd. JAV dolerių (20,2 mlrd. Lt), paskelbė Egipto centrinis bankas. Apie tai pranešė naujienų tarnyba RBC. Ir vis dėlto, pasak banko atstovo, Egipto valiutos rezervai (2010 m. gruodžio duomenimis, jie siekė 36 mlrd. JAV dolerių (91 mlrd. Lt)) yra „pakankami krizei įveikti“. „Tai ne ekonominė krizė, tai politinė krizė, daranti spaudimą ekonomikai“, - pabrėžė Egipto centrinio banko valdytojas El-Okdah Faroukas.

Egipto sostinės finansiniame rajone sekmadienį kelioms valandoms atsidarius bankams nusidriekė eilės klientų. Sąskaitos bankuose egiptiečiams tapo prieinamos po savaitės pertraukos - bankai nedirbo dėl šalyje kilusios politinių protestų bangos.Bankininkai įtemptai dirbo keletą valandų su užsienio investuotojais ir vietos verslininkais, norinčiais „pabėgti“ nuo Egipto svaro. Protestai gatvėse paralyžiavo didelę dalį šalies ekonomikos ir paveikė svarbius užsienio valiutos šaltinius.

Po savaitę trukusios pertraukos Egipto bankai bus atidaryti sekmadienį, 10 valandą ryto vietos laiku, ir dirbs iki 13 valandos 30 minučių. Tai šeštadienį pranešė Egipto centrinio banko valdytojo pavaduotojas Hishamas Ramezas. Egipto fondų birža pakeitė ankstesnį savo sprendimą atnaujinti prekybą pirmadienį. Kada birža atnaujins veiklą, bus pranešta likus 48 valandoms iki jos atidarymo.

Šią diskusiją paskatino neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi latvių ekonomisto Dmitrijaus Smirnovo informacija, kad Latvijoje labai agresyviai pradėtas atiminėti vietos gyventojų nekilnojamasis turtas – butai, namai, žemės. Ne, tai ne senosios Lietuvos ponų ar karinių „politrukų“ darbas, tai daro XXI a. bankai. Ne šiaip sau – suprantama – už ne laiku paimtą paskolą.

Volstrito premijų sezonas prasideda ir, atrodo, kad visiems vėl kyla déjà vu. Premijomis neatsilieka ir Europos bankai. Pasaulį toliau kamuoja įmonių bankrotai, nedarbas ir viešųjų išlaidų karpymas, tačiau kaip ir kasmet, didžiosios finansų korporacijos nesibodi atseikėti milijardų kasmetinėms bankininkų premijoms – žmonėms, kurie labiausiai kaltinami dėl pasaulio finansų sistemos žlugimo. JAV pažadai Neseniai ,,Bloomberg“ atlikto tyrimo duomenimis, 70 proc.

Praėjusi savaitė sužibo šalyje veikiančių finansinių institucijų ataskaitomis. Kaip jau įprasta pastaruosius dvejus sunkmečio metus, dėl sunkios didžiųjų bankų padėties graudžius žodžius kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdytojas Reinoldijus Šarkinas. Užtat nustebino kredito unijų ataskaitos - jos aiškiai parodė, kad finansinės institucijos ir per krizę gali dirbti pelningai.

Vyriausybė užsimojo mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus, norima, kad gyventojai savo finansus patikėtų elektroninėms sistemoms. Toms pačioms, kurios dingus internetui ar dėl techninių priežasčių neretai neveikia. Praėjusią savaitę Vyriausybėje premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė su banko „Swedbank“ atstovais aptarė ir grynųjų pinigų operacijų apribojimus bei šiam tikslui įgyvendinti reikalingas priemones. Šį klausimą ketinama aptarti ir su kitais bankais.

Barselonos bankas „La Caixa“, valdantis didžiausią mažmeninį tinklą Ispanijoje, nutarė susijungti su kompanija „Criteria“ ir taip tapti viešąja korporacija, rašo „The Financial Times“. Jungtinės bankininkystės struktūros kapitalizacija sieks 20,6 mlrd. eurų ir ji taps dešimtu pagal šį rodiklį banku Europoje.  Sandorį užbaigti planuojama 2011 m. liepą.

Vyriausybės užmojį mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus šalyje bankai pasiryžę paremti ir atitinkamomis finansinėmis investicijomis. Bankai pažymi, jog, nustačius grynųjų pinigų operacijų apribojimus, būtų užtikrintas piniginių operacijų skaidrumas, bei žada plėsti banko paslaugų infrastruktūrą, mažinti elektroninių banko paslaugų įkainius bei keisti žmonių įpročius.

Šiais metais bus galutinai baigtas gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimas. Baigus šį procesą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų dabar skiriamų rublinių indėlių atkuriamosioms sąskaitoms tvarkyti. Turėtų rublinių santaupų atkūrimas trunka jau trylika metų. Per šį laiką daugiau nei milijonui šalies gyventojų į sąskaitas buvo pervestos ne didesnės nei 6 tūkst. litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų.

Lietuvos politikai dirba bankams, įsitikinęs Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika. Žr. vaizdo konferenciją. – Kokia nekilnojamojo turto (NT) rinkos padėtis? Ar tiesa, kad krizė, kaip sako Vyriausybė, jau baigėsi? – NT rinką krizė paveikė tikrai galingai. Kainos krito apie 30 proc., žemės vertė – net 50 proc. Nepaisant kalbų, kad krizė baigėsi, NT rinkoje to tikrai nejaučiame. Aktyviai prie to prisideda bankų politika.

Vyriausybė, užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, svarsto galimybę apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Šiam pasiūlymui dar nėra suteikta apčiuopiama forma. Tačiau net ir nesant jokių konkretesnių šios priemonės detalių, galima vertinti jos poveikį daug platesniame kontekste, nei vien kova su šešėline ekonomika.

Ispanija planuoja iš dalies perimti valstybės kontrolėn silpniausius taupomuosius bankus, penktadienį praneša šaltiniai. Šaltinis, artimai susipažinęs su situacija, pranešė, kad vyriausybė privers skolų slegiamus taupomuosius bankus tapti paprastais bankais ir pristatyti savo akcijas akcijų biržoje, kad įrodytų investuotojams, jog jų investicijos buvo sėkmingos.

Kaimynėje Latvijoje vietos rinkoje dirbantys skandinavų bankai pradėjo atiminėti už paskolas pirktus būstus. Laukiama, kad procesas greitai taps masinis. Kaip pranešė latvių žiniasklaida, per pirmąjį etapą būstai greičiausiai bus atimti iš 13,5 tūkst., arba maždaug iš 16,2 proc. visų būsto paskolas gavusių, šeimų. Anksčiau – savininkai, dabar – nuomininkai „Kol kas bankai šeimų į gatvę neišvaro.

Europos Sąjunga paragino bankus pademonstruoti „saikingumą ir atsakingumą“ išmokant metines premijas. Pasak ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Mišelio Barnjė (Michel Barnier), Europos kreditinės organizacijos turėtų vadovautis tam tikrais etikos principais, neprarasti ryšio su visuomene ir neatitrūkti nuo ekonominės situacijos. ES taip sureagavo į kai kurių didžiųjų JAV bankų sprendimą dar kartą išmokėti milijardines premijas savo darbuotojams.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas mano, kad Švedijos kapitalas Baltijos šalims padėjo atsigauti po krizės. Carlo Bildto manymu, Latvija atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje ne dėl Švedijos kapitalo, o dėl „Parex“ banko. „Jie turėjo vieną didelį banką ir iki šiol bando įveikti dėl jo kilusias problemas“, – pridūrė ministras. C. Bildtas taip pat pabrėžė manąs, kad Baltijos regiono šalys stulbinamai gerai susitvarkė su krize ir už tai nusipelno pagyrų.

Trečiadienį buvęs Šveicarijos bankininkas stos prieš teismą už banko slaptumo politikos pažeidimą ir grasinimus buvusiam darbuotojui. Rudolfas Elmeris, kuris vadovavo „Julius Baer“ banko skyriui Kaimanų salose, yra kaltinamas duomenų vagyste ir bandymu prievarta išgauti pinigus iš Šveicarijos banko. R. Elmeris kaltinimus neigia ir sako, kad nepažeidė Šveicarijos bankų įstatymo, nes jo turima slapta informacija yra susijusi su Kaimanų salų skyriaus sąskaitomis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

„WikiLeaks“ tinklalapis paskelbė, kad vienas šaltinis Šveicarijoje planuoja perduoti jam konfidencialią informaciją, kuri gali padėti nustatyti galimus mokesčių slėpimo atvejus, praneša CNN. Rudolfas Elmeris, apibūdinantis save kaip aktyvistą, reformatorių ir bankininką, slaptus dokumentus perduos pirmadienį Londone vyksiančios spaudos konferencijos metu.

Subankrutavęs JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“ pažadėjo išmokėti savo kreditoriams apie 60 mlrd. JAV dolerių, praneša AFP. Tai kiek daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau, tačiau vis dar šešis kartus mažiau už sumą, kurią bankas skolingas kreditoriams. Kompanijos „Alvarez & Marsal“ teisininkai, atsakingi už banko restruktūrizaciją, pareiškė, kad subankrutavusi kreditinė organizacija turi neblogų galimybių parduoti aktyvus per artimiausius metus.

Sausio mėnesio 19 dienos Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas artėja tuo metu, kai ekonominis konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tapo vienas iš daugiausiai nerimo keliančių pasaulinių reiškinių. Visus praėjusius metus JAV spaudė Kiniją pervertinti savo valiutą, o Kinija kaltino JAV Federalinį Rezervų Banką (FED) dėl politikos „kiekybinio palengvinimo“. Abi pusės apkalba viena kitą, tačiau kartu abi pateikia svarių argumentų.

2010 m. Jungtinių Valstijų bankai atsiėmė rekordiškai daug –  net 1 mln. būstų, o šiemet šis rodiklis gali būti dar didesnis, praneša BBC. Nuosavybės teisės atėmimo stebėtoja agentūra „RealtyTrac“ paskelbė, kad apie 5 mln. būstų savininkų mažiausiai du mėnesius vėlavo sumokėti savo būsto paskolos mokesčius. Agentūros teigimu, nuosavybės teisės atėmimo rodiklis ir toliau gali augti, nes nedarbo lygis šalyje išlieka aukštas.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas paragino bankus sumažinti premijų darbuotojams dydį 2011 metais. Per interviu BBC jis pareiškė, kad bankams reiktų būti „socialiai atsakingesniems“. Jis paminėjo banką „Royal Bank of Scotland“ (RBS), kurio didžioji dalis priklauso valstybei, ir pasakė, kad jis turėtų ne pirmauti pagal didelių premijų išmokėjimą, o atvirkščiai.

Didžiosios Britanijos Vyriausybė apsiprato su tuo, kad šalies bankai šiais metais sumokės darbuotojams milijardus svarų sterlingų premijų, nepaisant nuolatinių reikalavimų tai sumažinti. Krizės apimtame pasaulyje bankininkų gobšumas nuskambėjo dar juodžiau – esą jeigu ne Vyriausybės įsikišimas, jie išmokėtų dar daugiau premijų. Tai patvirtino BBC korespondentui vienas įtakingas bankininkas, pasakęs, kad bankai nesutiks daryti žymių nuolaidų Vyriausybei.

Kodėl pasitikėjimo svarstyklės svyra ne valdančiųjų pusėn? Kodėl tiek sumažėjo I.Degutienės ir R.Juknevičienės reitingai? Kodėl visuomenė analitikais pasitiki, o bankais – ne?–“Respublika„ klausė filosofo Krescencijaus Stoškaus Reitingai gali būti paveikti dienos įvykių, todėl turbūt reikia būti didesniam stebėtojui nei aš. Tos detalės gali būti nelabai pastebimos. R.Juknevičienė, man rodos, visada vienoda, kiek prisimenu ją. Jos tonas panašus, kalbėjimas aštrokas, nevengdavo konfliktuoti.

Ūkio ministerija Europos paramos milijonus, kurių bankai neišdalino smulkiam verslui, ketina nukreipti į probleminius Lietuvos rajonus, kuriuose verslui bus siūloma statyti gamybos įmones ir kurti darbo vietas. Tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų verslininkų atstovai pritaria, kad tai geresnis pasirinkimas nei laikyti pinigus įšaldytus, tačiau matoma ir ne visai gerų tokio sprendimo pusių.

Daugiau nei 200 tūkst. Didžiosios Britanijos banko „Lloyds Bank“ vartotojų turėjo sumokėti dvigubai už pavedimus, kuriuos Naujųjų metų išvakarėse atliko iš savo kreditinių ar debetinių kortelių, rašo „The Telegraph“. Besilinksminantys restoranuose bei klubuose ar pirkėjai, ieškantys geresnio pasiūlymo turėtų atrasti, kad jų sąskaitų išrašuose yra po du identiškus mokesčius už jų bankų kortelėmis atliktas operacijas. Klaida kilo dėl „Lloyds TSB Cardnet“ mokėjimo pervedimo paslaugų sutrikimo.

Į kampą įvaryti smulkieji verslininkai ragina Seimą kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, kurios įpareigotų bankus privalomai atsakyti paskolos prašančiam klientui per 30 dienų.Jeigu norite gauti paskolą arba jeigu norite, kad neatimtų jau suteiktos paskolos, su bankais geriau nesipykite.

Italijos bankų asociacija (ABI) paskelbė „karą gryniesiems pinigams“, ragindama didinti elektroninių operacijų apimtis šalyje. Italijos bankininkai tvirtina, kad vangus kreditinių kortelių naudojimas finansinėms organizacijoms ir kompanijoms kainuoja 10 mlrd. eurų.

Apie 1 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos nukreipusi į JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, Ūkio ministerija pripažįsta, kad nepavyko sunkmečiu pagyvinti smulkiojo ir vidutinio verslo, nes finansiniai tarpininkai – bankai – tesugebėjo išdalyti paskolų už mažiau nei 5 proc. šios sumos –48 mln. litų. Naikins stabdžius Daugiau nei pusmetį stebėjusi, kaip vangiai konkursą laimėję bankai išduoda paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui, Ūkio ministerija pagaliau parodė nagus.

11 tūkstančių Lietuvos įmonių, arba kas 6 šalies bendrovė, per įvairias paramos priemones praėjusiais metais gavo  2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų. „Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,“– sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms.

„Bank of America“, matyt, rimtai išsigandęs dėl tinklalapio „WikiLeaks“ grasinimų paviešinti informaciją, liudijančią apie vieno Amerikos banko korumpuotą veiklą: pasipriešinimo rizikai tarnybos vadovas Bruce'as Tompsonas suformavo komisiją iš 15-20 žmonių, kuri analizuoja tūkstančius dokumentų, bandydama nustatyti informacijos nutekinimo šaltinį, praneša Reuters.

Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės – Airija, Islandija, Graikija, Italija, Portugalija, Latvija – vis labiau tampa bankų įkaite. Kai kurios šių įsiskolinusių valstybių – Graikija, Latvija, Airija – faktiškai jau yra visiškai paklusnios savo sąlygas diktuojantiems bankams. Savarankiškas valstybių gyvenimas jau tapęs tik imitacija, o jų vyriausybės – tik klusnios bankų marionetės. Komercinių bankų taisyklės, bankinės sutartys tampa viršesnės už prasiskolinusių valstybių konstitucijas.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Jie žada spartesnį ekonomikos augimą, tačiau pastebi, kad kitų metų biudžeto projektą bus sudėtinga vykdyti ir gali įsisukti ikirinkiminių pažadų karuselė. Swedbank“ vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė Teigiamos prognozės 1. Nedarbo lygis sumažės 2 procentiniais punktais iki 15,5 proc.

Beveik 100 Jungtinių Valstijų bankų, kuriuos valdžia išgelbėjo nuo griūties paskelbusi milijardinę probleminių aktyvų išpirkimo programą (TARP), vėl atsidūrė ties bankroto riba. Vien per vasaros mėnesius vadinamųjų probleminių bankų skaičius Jungtinėse Valstijose išaugo nuo 89 iki 98. Visi jie kartu iš šalies valdžios sulaukė 4,2 mlrd.

Pykstate ant „Bank of America“? Na, dabar liko mažiau būdų išreikšti savo pyktį. Pastarosiomis dienomis mažiausiai 439 domenų pavadinimai, kuriuose buvo kritikuojami „Bank of America“ vyriausieji pareigūnai, buvo išimti iš rinkos, praneša „The Wall Street Journal“. Tokių domenų kaip BrianMoynihanBlows.com ar BrianTMoynihanSucks.net įregistravimas efektyviai užkirto kelią banko priešams kritikuoti jo vadovus ir direktorius.

Iš komos bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai. LB Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rašo „Kauno diena“. Pasak LB Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresniojo ekonomisto Simono Krėpštos, „šį pusmetį, palyginus su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dve...

N. Roubini keliauja į Atėnus, kur susitiks su investuotojais ir politikais aptarti Europos įsiskolinimo krizės. Ekonomistas teigia, kad vis labiau nerimauja dėl betvarkės JAV nekilnojamojo turto rinkoje, rašo „The New York Times“. N. Roubini sakė, kad šalies nekilnojamojo turto problemos yra „neįvertintos“, o bankai dėl gyvenamųjų namų gali vėl patirti 1 trln. JAV dolerių nuostolių.

Ši trejus metus trunkanti pasaulinė krizė yra sukelta dirbtinai. Kaip ir visos kitos laisvojoje rinkoje vykusios ekonominės krizės. Krizes sukelia maža, bet labai turtinga ir įtakinga grupė bankininkų, įsikūrusių Amerikoje. Jų tikslas –okupuoti visą planetą. Ne jėga, o pasitelkus pasaulio valiutą JAV dolerį. Jau įsibėgėjusį procesą gali sustabdyti tiktai revoliucija, bet jai pritarti turi visas pasaulis.

Parlamentas be jokių diskusijų atmetė Civilinio proceso kodekso pataisą, kuria būtų uždrausta iš žmogaus atimti paskutinį būstą už 7 tūkst. litų ir didesnę skolą. Motyvas – dėl tokios pataisos nukentėtų bankai. O motyvo, kad tai apsaugotų žmogų nuo išmetimo į gatvę, Seimas neįžvelgė. Pusantrų metų stalčiuje Parlamentarai dar kartą pademonstravo savo ištikimybę. Ištikimybę bankams. Seime atmestas siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodekso nuostatas žmonių naudai.

Europos Sąjungos (ES) valstybės jau skyrė savo finansiniams sektoriams 4,5 trln. eurų nuo bankų krizės pradžios, praneša BBC. Pagal tai pirmauja Didžioji Britanija, kuri nuo 2008 metų spalio mėnesio iki 2010 metų spalio mėnesio yra skyrusi 850,3 mlrd. eurų. Parama buvo skiriama garantijų, turto paramos, dotacijų pavidalu. Beveik trys trečdaliai visos 4,5 trln. eurų sumos buvo skirta valstybinių paskolų ar garantijų pavidalu.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas išsakė savo susirūpinimą dėl per greitos Švedijos bankų plėtros Baltijos šalyse. Švedijos radijui „PI'“ ministras pareiškė, kad bankų sektoriaus augimo tempai Švedijoje yra tris kartus aukštesni nei BVP augimas, rašo db.lv. A.Borgo teigimu, Švedijoje egzistuoja naujo nekilnojamojo turto burbulo pavojus, dėl to valdžia turėtų kontroliuoti rinkos vystymąsi. Db.

Imti paskolą būstui įsigyti ir kone antra tiek už palūkanas permokėti bankui ar pasistengti sutaupyti reikiamą sumą pinigų ir būstą įsigyti neklimpstant į skolas –  su tokia dilema susiduria dažnas nuosavus namus pirkti nusprendęs tautietis.