bankai

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange viename interviu paskelbė, kad kitas jo portalo taikinys bus JAV ūkis. Kitų metų pradžioje esą bus paviešinti vieno didelio amerikiečių banko vidaus naudojimui skirti dokumentai. Ši medžiaga leis pažvelgti į bankų valdymą, sakė J. Assange interviu JAV žurnalui „Forbes“. Tai, anot jo, gali paskatinti tyrimus ir reformas. „Forbes“ rašo, kad dokumentų paviešinimas kiekvienam klientui, konkurentams ir reguliavimo žinyboms atskleis banko paslaptis.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos, skelbia Lietuvos bankas, apklausęs šalyje veikiančius bankus. Prognozuojama, kad gyventojai pamažu ims aktyviau domėtis būsto paskolomis – tam turės įtakos ir nukritusios nekilnojamojo turto (NT) kainos ir kol kas nekylančios paskolų palūkanos.

Šių metų lapkričio 24 d. Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas telefoniniais pokalbiais su valstybinių įmonių vadovais ėmėsi realizuoti keistą sumanymą, kuriam pasirodo, turėjo Andriaus Kubiliaus įgaliojimus. Premjeras per Vyriausybės valandą lapkričio 25 d. į klausimą, ar patarėjas M.Majauskas veikė savavališkai, pareiškė, kad patarėjas turi jo įgaliojimus. Spaudoje yra publikuoti ir M.Majausko pokalbių, su AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi, fragmentai.

Indijos policija Mumbajuje sulaikė aštuonis asmenis įtariamus sukčiavimu, tarp kurių yra didžiausių šalies bankų vadovai, rašo BBC. Pareigūnai teigia, kad įtariami nusikaltimai galėjo įtraukti ir kyšių davimus siekiant apsaugoti didžiules kompanijų paskolas. Sulaikyti buvo vyriausieji „Bank of India“, Indijos centrinio banko ir „Punjab National Bank“ pareigūnai. Pranešus apie šiuos sulaikymus visuomenei, smarkiai krito akcijų vertė Mumbajaus vertybinių popierių biržoje.

,,Airijai gresia masinis indėlių atsiėmimas iš bankų“, – Mohamedo A. El-Eriano, PIMCO prezidento žodžius cituoja „Bloomberg“. „Pirmiausia, ką turite padaryti – paleisti į darbą didelį stabilizacinį paketą“, – patarė M. El-Erianas. Kalbėdamas „Bloomberg“ radijo tiesioginiame eteryje, M. El-Erianas pripažino: turimi duomenys jau dabar rodo, kad depozitai nyksta iš Airijos finansų sistemos. Tai, jo nuomone, gali kelti grėsmę šalies gerovei ateityje.

Valstybės biudžetas iš 30-ies didžiausių Lietuvoje mokesčių mokėtojų šiemet gavo 363 mln. litų mažiau. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, trisdešimt didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių. Beje, tarp didžiausių pelno mokesčių mokėtojų beveik nebeliko skandinavų bankų. Didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tukas šiais metais, palyginti su pernai, pasikeitė menkai.

Maždaug 45 tūkst. Lietuvos gyventojų iki šių metų pabaigos ketina imti vartojimo paskolas, o didžioji jų dalis – pusė – skolintis ketina būsto ir buities sąlygų pagerinimui – būsto remontui, baldams, buitinei ir elektronikos technikai įsigyti. Kiek rečiau gyventojai ketina skolintis automobilio pirkimui ar atostogų kelionei. Kas ketvirtas vartojimo paskolas ketinantis imti gyventojas jomis planuoja padengti senas skolas.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Valstybės biudžetas iš 30-ies didžiausių Lietuvoje mokesčių mokėtojų šiemet gavo 363 mln. litų mažiau. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad 30 didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių, rašo „Verslo žinios". Pasak Kęstučio Lisausko, UAB „Ernst &Young" partnerio, taip atsitiko dėl to, kad surinkta mažiau pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.

,,Biržos makleriai gali nenusiminti: jie ne vieninteliai, atliekantys nenaudingą darbą. Į sąrašą tų, kurie nieko nedaro, kad mums šiame pasaulyje būtų geriau gyventi, pateko taip pat ir advokatai, kurių specializacija – skyrybų bylos, automobilių reklamos kūrėjai ir didžiulių rankinių gamintojai“, - rašo ,,Dow Jones Newswires“. Praėjusių metų viduryje D.Britanijos Finansinių paslaugų tarnybos pirmininkas lordas Adairas Turneris nuliūdino daugelį bankininkų, pavadinęs jų darbą ,,nenaudingu visu...

Kitąmet SEB bankas mato galimybes padidinti skolinimą Lietuvoje. Tokią poziciją išsakė SEB banko prezidentė Annika Falkengren penktadienį susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi. Patraukliausiomis skolinimui įvardijamos eksportuojančios įmonės. SEB banko prezidentė Annika Falkengren teigė, kad paskolų paklausa, nors ir buvo labai žema, ji pradeda sugrįžti, todėl kitąmet ir tikimasi padidinti paskolų portfelį.

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie valdžios bejėgiškumą ir nenorą pažaboti bankus, ekonomistai atskleidžia kortas: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai ir jiems pataikaujanti valdžia. Mat žmones varydami į gatvę paskolų piršėjai net sunkmečiu sugebėjo susižerti milijardinį pelną. Tačiau dabar jie vaidina esantys didžiausios aukos.

Premjeras Andrius Kubilius jau nėra vienišas optimistas, įžvelgiantis šalies ekonomikos atsigavimą. Į jo palaikymo komandą piešdami vis šviesesnes Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomines perspektyvas įsilieja užsidirbti iš naujų klientų ištroškę bankai. Geros naujienos bankų akimis „Nordea Bank Lietuva" skelbia, kad Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje krizė pasibaigė, o tai, kad Estija greitai taps euro zonos nare, banko analitikai vertina kaip Baltijos šalims prasidedančią naują erą.

Ūkio ministerija (ŪM) valstybės institucijoms ir suinteresuotiems asmenims pateikė svarstyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Nuo pirmojo projekto jis labai skiriasi, nes pataisytas pagal komercinių bankų reikalavimus. Vilkinimo pabaiga? Komercinių bankų ir kitokiems skolininkams atsirado viltis nelikti skolingiems iki mirties.

Beveik per porą metų iš Lietuvos į Skandinavijos bankus iškeliavo 10 mlrd. litų. Tiek pinigų paskolų forma galėjo būti įlieta į merdintį Lietuvos ūkį. Susitraukęs bankų paskolų portfelis lemia rekordinį statybų ir mažmeninės prekybos sektoriaus nuosmukį, nedarbą, mažėjančias biudžeto pajamas. Kitaip ir būti negali, nes palyginus 2009 metų paskolų portfelio prieaugį su aukso amžių išgyvenusiais 2007-aisiais, jis sumažėjo 22 mlrd. litų.

Penktasis pagal dydį „Swedbank“ bendrasavininkas, Švedijos valstybei priklausantis „Svensk Exportkredit“ (SEK) vakar pranešė parduodantis  savo turimą banko akcijų dalį. SEK priklausė 3,3 proc. banko akcijų, atitinkančių 3,7 mlrd. švediškų kronų sumą, praneša švedų laikraštis „Dagens Industri“. Akcijos bus parduodamos vadinamuoju „bookbuilding“ metodu, tai yra makleriai patys susisieks su potencialiais pirkėjais. Stambiausi „Swedbank“ akcininkai (balsų, proc.

Mokant už komunalines paslaugas tenka pasukti galvą, kur patogiausia ir pigiausia tai padaryti. Kartais pirmenybė skiriama kainai, kartais laiko sutaupymui. Vietų daug, tik skiriasi įmokos Už komunalines paslaugas atsiskaityti galima ne tik paštuose, bankų skyriuose ar internetu, bet ir kioskuose, parduotuvėse bei loterijos „Perlas“ skyriuose. Pasirinkus paštą, teks susiskaičiuoti, kiek skirtingų tiekėjų jums teikia komunalines paslaugas, nes nuo to priklausys ir įmokos dydis.

Visose 50-yje Jungtinių Amerikos Valstijų pradėtas masinis tyrimas dėl galimo bankų sukčiavimo iškeldinant skolininkus iš jų būstų. JAV valdžia ruošiasi laikinai uždrausti bet kokį žmonių iškeldinimą, o analitikai prognozuoja antrą bankų sukeltos finansinės krizės smūgį.

Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.

Aktyvėjančios programišių internetinės atakos primena pasauliui apie XXI amžiaus nusikaltimų mastus. Rugsėjo pabaigoje JAV ir Didžiosios Britanijos pareigūnai atskleidė didžiulį visame pasaulyje veikiantį kibernetinių nusikaltėlių iš Rytų Europos tinklą. Jungtinių Valstijų Federalinis tyrimų biuras (FTB) sulaikė daugiau nei 80 vagystėmis iš bankų įtariamų nusikaltėlių. Skaičiuojama, kad programišiai iš Rytų Europos per kelis mėnesius iš JAV bankų nutekino daugiau nei 3 mln. JAV dolerių.

„Wall Street Journal“ atliktas tyrimas parodė, kad atlyginimai Wall Street'e gali pasiekti rekordines aukštumas. Apie tris tuzinus geriausių vertybinių popierių bei investavimo paslaugų kompanijų šiais metais savo darbuotojams išmokės 144 mlrd. JAV dolerių atlyginimų bei išmokų. Tyrimo duomenimis, atlyginimai turėjo išaugti 26-iose firmose iš 35. 29-iose iš jų buvo tikimasi pelno augimo, tačiau mažesniu tempu nei atlyginimai. Wall Street'o įplaukos turėtų pakilti 3 proc. iki 448 mlrd.

Amerikiečių žurnalas „Global Finance“ išspausdino kasmetinį patikimiausių pasaulio bankų penkiasdešimtuką. Jis sukurtas atsižvelgiant į tarptautinių reitingų agentūrų „Moody's“, „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ vertinimus. Sąraše vyrauja Vokietijos, Prancūzijos ir Kanados bankai. „Global Finance“ šį reitingą sudarė jau 19-ąjį kartą. 45 iš 50 praėjusiais metais jame buvusių bankų liko sąraše. Pirmasis reitingo dešimtukas nuo pernai metų beveik nepasikeitė.

10 metų AB „Lietuvos draudimas“ investicijų ir finansų vadovu dirbęs, o dabar nepriklausomu finansų analitiku prisistatantis  Stasys Jakeliūnas netrukus išleis pirmąją knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje žada išdėstyti priežastis, kodėl Lietuvos ekonomika dabar vegetuoja. – Kokia Lietuvos krizės anatomijos esmė? – Esmė – švediškos „družbos“ efektas. 2005–2008 metais į Lietuvą iš Švedijos kasmet tekėjo 10–12 mlrd. litų srautas.

Daug prikalbėta apie vadinamosios ekonominės krizės priežastis. Viena iš nurodomų priežasčių – užsienio bankų veikla Lietuvoje ir jų gerai koordinuota verslo „politika“, sukuriant sąlygas bei vykdant savivalę finansuose. Kad būtų aiškiau, tiesiog pateiksiu vieno verslininko istoriją, o jau išvadas tedaro skaitytojai. Rožinis verslo planas Verslininko A. bendrovė nusprendžia pirkti sklypą ir jame pastatyti daugiabutį namą. Paruošia verslo planą ir kreipiasi į banką paskolos.

Įvertinęs savo trijų metų patirtį Lietuvoje, Baltijos šalyse veikiantis vartojimo paskolų bankas "Bigbankas" vardija požymius, lemiančius, kaip atsakingai klientas vykdys savo įsipareigojimus ateityje. Vieni iš svarbesnių kriterijų – kliento amžius bei šeimyninė padėtis. Pasak banko valdybos nario Kaido Saaro, dažniausiai vyresni asmenys atsakingesni ir įmokas moka laiku. Kuo vyresnis klientas, tuo atsakingiau jis vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

Porą metų gyvenę krizės nuotaikomis ir atitinkamai veikę, bankai prakalbo apie atšilimą. Po truputį vis labiau juntamais ekonomikos atsigavimas bankininkus verčia permąstyti savo strategiją. Atsargesni, bet atviresni „Mes supratome, kad buvome per daug uždari, nepakankamai arti žmonių, verslo“, – prisipažino bendrovės „Swedbank“ valdybos pirmininkas, Baltijos bankininkystės valdybos narys Antanas Danys.

Švedijos žiniasklaida penktadienį paviešino informaciją, apie Lietuvoje aktyviai veikiančių Skandinavijos bankų galimą susijungimą. Pranešama, kad apie susijungimą su „Swedbank“ galvoja SEB ir „Nordea“ bankai. Švedijos dienraščio „Dagens Industri"paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad šalies finansų milžinai SEB ir „Swedbank" jau daugiau nei metus derasi dėl galimo susijungimo. Teigiama, kad dviejų bankų susijungimui pritaria ir dabartinis „Swedbank"prezidentas Michaelas Wolfas.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį patvirtino bendro mokesčio, taikomo visų bankų pelnui ir darbuotojų darbo užmokesčio priedams, įvedimą.Sprendimo priėmimas dėl mokesčio įvedimo bankų vykdomoms transakcijoms buvo atidėtas. EK atstovai mano, kad mokestis bankų transakcijoms veiks tik tada, kai bus taikomas pasauliniu lygmeniu. Abiejų mokesčių aptarimas bus pratęstas spalio 19 d. Liuksemburge, Europos finansų ministrų susitikime.

Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas ir užklupusi ekonominė krizė ne vienam lietuviui tapo daug sunkesne našta nei akmuo po kaklu. Bankų siūlytomis, į blizgančius popierėlius įvyniotomis paskolomis susivilioję žmonės dabar ragauja tik karčius vaisius. Tuo tarpu iš to neblogai pasipelnę bankai į pelėkautus jau deda naują masalą, kuris skirtas sugebėjusiems išgyventi sunkmetį.

AB DnB NORD banko valdyba išrinko valdybos pirmininko pavaduotoją dr. Vygintą Bubnį valdybos pirmininku ir paskyrė jį AB DnB NORD banko prezidentu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Šiose pareigose dr.

Amerikiečių žurnalas „Global Finance“ išspausdino kasmetinį patikimiausių pasaulio bankų penkiasdešimtuką. Jis sukurtas atsižvelgiant į tarptautinių reitingų agentūrų „Moody's“, „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ vertinimus. Sąraše vyrauja Vokietijos, Prancūzijos ir Kanados bankai. „Global Finance“ šį reitingą sudarė jau 19-ąjį kartą. 45 iš 50 praėjusiais metais jame buvusių bankų liko sąraše. Pirmasis reitingo dešimtukas nuo pernai metų beveik nepasikeitė.

Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai įžūliai manipuliuoja savo dominuojančia padėtimi nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pavyzdžiui, už manipuliacijas vertybinių popierių biržoje jų organizatoriai yra baudžiami milžiniškomis baudomis. Tačiau pirkti būstus apsisprendusiems piliečiams akis dumiantys bankai net pastabos už įtartiną savo veiklą nesulauktų. Dirbtinai pučia kainas Žiniatinklio „GdeEtotDom.

Tokią idėją jis grindžia faktu, jog maždaug pusė iš visų 800 JAV bankų esą stovi ant bankroto slenksčio, praneša CNBC. N. Roubinio manymu, nors didiesiems bankams buvo suteikta pagalba, mažųjų ir vidutinio dydžio JAV bankų situacija vis dar yra sudėtinga ir maždaug pusės jų laukia bankrotas. Visai neseniai N. Roubinis nurodė, kad egzistuoja ne daugiau nei 40 proc. galimybė, jog JAV galima tikėtis dvigubo nuosmukio.

Vasarą kilusios tarpbankinių palūkanų normos vėl šiek tiek sumažėjo, nors prie gegužės viduryje pasiekto rekordiškai žemo lygio dar nesugrįžo. Ketvirtadienį šešių mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litų vieni kitiems, siekė 2,11 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo pirmųjų birželio dienų, prieš savaitę jis siekė 2,2 proc., prieš mėnesį – 2,23 proc. Tokius duomenis pateikia Lietuvos bankas. Metų VILIBOR ketvirtadienį buvo 2,74 proc.

"Du karščiausi vasaros mėnesiai bankų sistemoje buvo palyginti ramūs, fiksuojant jau anksčiau pastebėtus nedidelius būsto paskolų rinkos ir bankų klientų elgsenos pokyčius taupant. Be to, bendrasis indėlių portfelis Lietuvos bankuose liepos mėnesį pirmą kartą istorijoje viršijo 43 mlrd. litų", - teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Tuo tarpu bendrasis paskolų portfelis, birželį trumpam išaugęs 85,9 mln.

Mėgindami perspėti asmens duomenų nesaugančius alytiškius, ironiškai klausėme „Gal kam elektroninės bankininkystės kodų?..“. „Atrodo, kad šie kodai jų savininkams – nė motais, tačiau neretai didelis ir lengvas kąsnis nesąžiningiems mūsų artimiesiems ir jų aplinkai“, - situaciją komentuoja vieno Alytuje veikiančio banko specialistas. Šiandien, turbūt jau 3 kartą per kelias rugpjūčio savaites, Alytaus apskrities vyriausią policijos komisariatą pasiekė to paties turinio pareiškimas.

Lietuvos Vyriausybė paprašė bankų „Barclays Capital“, „HSBC Holdings“ ir „Royal Bank of Scotland Group“ suorganizuoti susitikimų su Europos obligacijų investuotojais, skelbia du gerai informuoti šaltiniai.

Šiaulių apskrities VPK platiname informaciniame lapelyje aiškiai parašyta, kad už asmens tapatybės kortelę, kai ji pagaminama per vieną darbo dieną, reikia  mokėti 160 litų, tačiau banko kvite matyti, kad dokumentas pabrango beveik 3 litais. Nori gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą – susimokėk bankui. Tokią išvadą  padarė pasibaigus asmens dokumento galiojimo terminui Šiaulių apskrities VPK pasikeitęs šiaulietis Tomas (vardas pakeistas.

Nori gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą – susimokėk bankui. Tokią išvadą  padarė pasibaigus asmens dokumento galiojimo terminui Šiaulių apskrities VPK pasikeitęs šiaulietis Tomas (vardas pakeistas.

Švedai visam pasauliui džiaugsmingai ištrimitavo, kad ekonominis sunkmetis jiems išėjo į naudą. Giriamasi, kad vien iš bankų krizės kiekvienas Švedijos gyventojas pelnė po 730 litų. Ekonomikos ekspertas akademikas Antanas Buračas sako, kad dalį šių pinigų kitoje Baltijos jūros pusėje gyvenantiems kaimynams uždirbome ir mes, lietuviai. Švedai uždirba, lietuviai skolinasi Prieš kurį laiką Švedijos žiniasklaida sumirgėjo savigyra. Didžiausią dėmesį į save atkreipė vietos bankinis sektorius.

Lenkijos bankai priėmė griežtesnes hipotekos ir užsienio valiuta išduodamų paskolų teikimo sąlygas.Lenkijos bankų asociacija nurodo, kad paskolos bus suteiktos maždaug 75 proc. besikreipiančiųjų. Kaip praneša internetinis dienraštis Polish Market Online, paskolas ypač sunku bus gauti žmonėms jau turintiems įsiskolinimų arba gaunantiems mažesnes pajamas. Toks žingsnis priimtas, vadovaujantis dar prieš šešis mėnesius Lenkijos finansinės priežiūros komisijos pateiktomis rekomendacijomis.

Neseniai oficialioje statistikoje pasidžiaugta, kad metų viduryje į bankus sunešta rekordinė indėlių suma. Tačiau, kokia nauda iš tokio taupymo, jei nuo vartojimo rinkoje atitraukiami pinigai neįliejami į šalies ekonomiką, o toliau išvežami į užsienį. Antrąjį šių metų ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys sukaupė papildomai 1,6 milijardo litų indėlių, bet didieji bankai išsiuntė pagrindiniams bankams dar daugiau – 2,2 milijardo litų, toliau mažindami paskolų portfelį.

Šiemet sparčiai atsigaunančios Švedija, Suomija ir Norvegija gali vėl įkristi į duobę, jei šiose šalyse sprogs nekilnojamojo turto burbulas. Rizika, kad taip atsitiks, gana didelė, užsienio spaudą cituoja dienraštis „Lietuvos rytas“. „Aš esu labai susirūpinęs. Gali būti, kad Suomijoje pučiasi būsto kainų burbulas. Yra rizikos, kad būsto paskolų palūkanos yra per mažos", – teigė Suomijos finansų ministras Jyrki Katainenas.

Praėjusio dešimtmečio viduryje bankrutavus keturiolikai komercinių bankų, liko 272 mln. litų skola. Ją paveldėjo visuomenė. Skolas išieškoti pavesta valstybės kontroliuojamai bendrovei Turto bankui. Tačiau, pavyzdžiui, pernai tesugebėta iš bankrutavusių bankininkų iškaulyti vos 96,7 tūkst. litų. Tiek nuveikė gerai apmokamas 71 Turto banko darbuotojas.

Atsigaunant Baltijos šalims, vėl auga Švedijos bankai Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus.

Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus. 52 narių „Bloomberg“ Europos bankų grupė ir Finansinių paslaugų indeksas rodo 132 procentų „Swedbank“ augimą.

Vertinant bankinio sektoriaus pagrindinių straipsnių augimo dinamiką, antrasis ketvirtis bankams buvo vienas sėkmingiausių per pastaruosius pusantrų metų – po ilgos pertraukos užfiksuotas ketvirtinis bankų aktyvų išaugimas, toliau gana sparčiai augo bankuose laikomų indėlių apimtys, o ketvirtinis paskolų portfelio sumažėjimas buvo mažiausias nuo 2009 metų pradžios. Be to, birželio mėnesį pirmą kartą po pusantrų metų užfiksuotas mėnesinis paskolų augimas.

Rinkos turėtų įvertinti penktadienį paskelbtą ataskaitą apie didžiausių Europos bankų atsparumą, jei pablogėtų sąlygos rinkoje. Iš 91-o tikrinto banko tik septyni – daugiausiai iš Ispanijos – pranešė, kad neatlaikytų hipotetinės situacijos, kai Europos ūkis patirtų dar vieną netikėtą nuosmukį, o valstybės obligacijos smarkiai nuvertėtų.