UAB „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, tik 12,5 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad bankų specialistai nešališkai ir objektyviai pataria, kaip paprastiems žmonėms tvarkyti savo piniginius reikalus. Dar 21,6 proc. apklaustųjų būtų linkę bankų darbuotojais labiau pasitikėti, nei nepasitikėti, tačiau kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad bankai ir jų darbuotojai nėra visiškai objektyvūs, konsultuodami klientus finansų klausimais.
Pasak tyrimą atlikusios bendrovės direktoriaus Mindaugo Degučio, bankų darbuotojų pateikiamos informacijos objektyvumu labiau pasitiki jaunesni nei 30 metų gyventojai, tarp jų studentai ir moksleiviai. „Pasaulinė krizė, kurios priežastys viešojoje erdvėje dažnai yra siejamos su finansinių institucijų veikla, nusmukdė bankų reputaciją. Atstatyti pasitikėjimą jų veikla gali prireikti ne vienerių metų. Akivaizdu, kad dauguma gyventojų atsargiai vertina iš bankų gaunamą informaciją, ypač susijusią su kreditavimo ir investavimo paslaugomis“, - teigė Mindaugas Degutis.
Dauguma gyventojų neigiamai vertina ir pastaraisiais metais išpopuliarėjusius greituosius kreditus . Į klausimą „Kokia Jūsų nuomonė apie greituosius kreditus, t.y. galimybę žmonėms greitai gauti nedideles paskolas?“ net 65,6 proc. respondentų atsakė „neigiama“, 27,5 proc. – „neutrali“ ir vos 6,9 proc. apklaustųjų teigiamai vertino tokią galimybę. Tiesa, šią paslaugą kiek geriau vertina tie, kuriems jos labiausiai reikėtų, t.y. mažiausių pajamų ir šiuo metu darbo neturintys asmenys.
