mindaugas degutis

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki mobilaus ryšio operatoriais ir buitinės technikos parduotuvėmis, o mažiausiai – mėsos perdirbėjais ir šilumos tiekėjais. Tai paaiškėjo bendrovės Rinkos tyrimų centras atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos metu. Mobilaus ryšio operatoriais pasitiki 65 proc., buitinės technikos parduotuvėmis – 57 proc., o mėsos perdirbėjais ir šilumos tiekėjais – atitinkamai tik 16 ir 17 proc. apklaustųjų.

UAB „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, tik 12,5 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad bankų specialistai nešališkai ir objektyviai pataria, kaip paprastiems žmonėms tvarkyti savo piniginius reikalus. Dar 21,6 proc. apklaustųjų būtų linkę bankų darbuotojais labiau pasitikėti, nei nepasitikėti, tačiau kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad bankai ir jų darbuotojai nėra visiškai objektyvūs, konsultuodami klientus finansų klausimais.

Gan simboliška – Pilietinės visuomenės institutas sausio 19 d., vos kelioms dienoms praėjus po įvykių prie Seimo rūmų, pristatė Lietuvos pilietinės galios indeksą. Kaip pastebėjo PVI direktorius Darius Kuolys, riaušės, mitingai yra pilietinės negalios išraiška, kai visuomenė nesijaučia esanti krašto šeimininkė, nejaučia turinti pilietinių galių.

Lietuvos gyventojų optimizmas dėl ekonominės situacijos šalyje sumažėjo drastiškai ir pasiekė 2001 metų lygį, tačiau pesimizmo dugnas greičiausiai dar nepasiektas, vertindami naujo „Eurobarometro“ tyrimo rezultatus sako specialistai. Bus dar liūdniau Tyrimas rodo, kad per artimiausius 12 mėnesių ekonominės situacijos pagerėjimo tikisi tik dešimtadalis lietuvių (Europos Sąjungos (ES) vidurkis - 15 proc.), o net 60 proc. teigia, kad metai bus blogesni.

Lietuvos gyventojai ekonominę šalies padėtį vertina prastai ir į ateitį žvelgia niūriai. Tai parodė 2008-ųjų spalį bendrovės „TNS Opinion & Social“ atlikta „Eurobarometro“ apklausa. Iš Lietuvoje tiesiogiai apklaustų 1011 respondentų vos 15 proc. ekonominę šalies situaciją vertino gerai. Palyginti su 2008-ųjų metų pavasariu, šis skaičius sumažėjo dvigubai. Daugiau nei dvigubai gerai vertinančiųjų ekonominę padėtį per metus sumažėjo ir Latvijoje bei Estijoje: atitinkamai nuo 16 proc.

Visuomenės pilietinė galia per pastaruosius metus nepakito ir lieka gana menka. Tokius Lietuvos 2008-ųjų pilietinės galios indekso (PGI) rezultatus pirmadienį spaudos konferencijoje pristatė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ekspertai Mindaugas Degutis, Ainė Ramonaitė ir Rūta Žiliukaitė. 2008-ųjų metų PGI siekė 33,2 balo iš 100. 2007 metais šis indeksas buvo 32,7 balo. „Žmonės, neturėdami galių pilietinei veiklai organizuoti, išeina protestuoti į gatves. Pavyzdžiui, 34 proc.

Lietuviai nerūšiuoja atliekų, nesistengia mažiau naudoti plastikinių maišelių, ką jau kalbėti apie tai, kad išliptų iš savo automobilio ir persėstų į viešąjį transportą. Lietuviai nesieja aplinkosaugos problemų su gyvenimo kokybe ir nemano, jog individualios pastangos čia ką nors reiškia. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučiasi per mažai informuoti apie aplinkosaugos problemas. Blogiau informuoti Europos Sąjungoje jaučiasi tik rumunai ir bulgarai.

ES mastu lietuviai yra vieni mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis, atskleidė Europos Komisijos užsakymu 27 ES šalyse vykdytas gyventojų nuomonės tyrimas, kurį Lietuvoje atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“. Lietuviai nemano, kad individualios jų pastangos gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo - net šeši iš dešimties jaučiasi per mažai informuoti apie jas. Blogiau už lietuvius informuoti yra tik rumunai ir bulgarai.

Lietuvos gyventojų optimizmas dėl jų šeimos ir šalies finansinės bei ekonominės padėties blėsta, rodo gyventojų nuomonės tyrimo "Eurobarometras"duomenys. Trečdalis apklaustų lietuvių (31 proc.) 2007-ųjų rudenį teigė maną, kad ekonomikos padėtis šalyje yra gera (visų ES šalių vidurkis - 48 proc., 10-ties naujųjų ES šalių iš Vidurio ir Rytų Europos vidurkis - 38 proc.), praėjusių metų pavasarį optimistiškai šalies ekonominę padėtį vertino 33 proc. tautiečių.