bankai

Šalyje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų grynojo neaudituoto pelno – dvigubai daugiau nei užpernai – Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad paslaugų įkainių didinimas augančio pelningumo fone rodo socialinės atsakomybės trūkumą. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje. „Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. Skaičiuojama, kad Ministrų kabineto patvirtinti Mokėjimų įstatymo pakeitimai krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.  Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.

Gyventojams nerimaujant dėl regionuose mažėjančių bankų skyrių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnio jų skaičiaus laikyti neleidžia kaštai ir ekonomika, o judėjimas yra į elektroninių paslaugų kryptį. „Kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje. To nei buvo, nei yra, nei bus. Judėjimas yra į elektronines paslaugas, elektronine bankininkyste.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nors teoriškai bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau įplaukų iš to nebebūtų. Anot jos, dabar yra pasikeitusi situacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) liovėsi didinti palūkanų normas, tad „procesas yra apsisukęs“. „Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuvos banko vertinimu tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl jo skaičiavimo tvarkos.

Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd.

Neretai pasigirsta gyventojų pasipiktinimų, kaip bankai kontroliuoja jų pinigus: riboja norimas pervesti sumas, liepia pagrįsti gaunamus pinigus, apmokestina jų išsigryninimą ir pan. O kartais būna ir taip, kad į banką važiuoti tenka dėl kiekvieno pervedimo. Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai. Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.