baltijos šalys

Vašingtonas ir jo sąjungininkai Vakaruose pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos parengė slaptus karinius dokumentus, kuriuose nurodoma, kaip ketinama apginti labiausiai pažeidžiamas Rytų Europos valstybes nuo galimų grėsmių iš Rusijos, teigiama „WikiLeaks“ paviešintuose slaptuose dokumentuose. „The Guardian“ skelbia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO šių metų pradžioje parengė Baltijos šalių gynybos nuo Rusijos planą.

Susimąstyti verčiančioje prognozėje Europos politinės analizės centro analitikas Edwardas Lucasas  iki 2020 metų skelbia akivaizdų Rusijos nuosmukį. Tuo tarpu Centrinė Europa, jo teigimu, sulauks pakilimo, o trys Baltijos šalys pralenks lėtas ir skolose įklimpusias Pietų Europos ekonomikas. Kaip atrodys Centrinė Europa 2020 metais? NATO bus silpnesnė. Karas Afganistane buvo didžiausias sąjungininkų išbandymas.

Viena didžiausių Šiaurės Europos informacinių technologijų bendrovių „Tieto“ stiprina savo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir sieks tapti pirmaujančia IT paslaugų bendrove visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje kompanija koncentruosis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias paslaugas, skirtas vietos klientams, teigiama bendrovės pranešime. Pasak bendrovės atstovų, šiuo metu „Tieto“ biuruose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba daugiau nei 950 žmonių.

Šį penktadienį, gruodžio 3 d. 21.05 val. Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) žiūrovai išvys Baltijos šalių rinktinės triumfą viename seniausių ir populiariausių PBK projektų „Linksmųjų ir išradingųjų klubas“ (LIK). Lapkričio 20 d. Maskvoje vykusiame tarptautinio LIK žaidimo filmavime pirmąją vietą iškovojo Baltijos šalių rinktinė LIK „Sodružestvo“, nurungusi 10 varžovų iš kitų valstybių. Antroji vieta atiteko Azerbaidžiano, o trečioji – Ukrainos komandai.

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ nustatė Europos Sąjungos nusikalstamumo lygį. Pirmajame trejetuke atsidūrė Lietuva, Estija ir Latvija. „Eurostat“ suskaičiavo registruotų žmogžudysčių skaičių Europos Sąjungoje. Pasirodo, kad daugiausia jų – Lietuvoje: 100 tūkstančių gyventojų tenka 8,76 tokių nusikaltimų. Kiek geresnė situacija yra Estijoje ir Latvijoje. Ten „žudikiškas“ lygis siekia 6,6 ir 6,2, rašo dv.ee. Skaičiai dar įspūdingesi, kai juos lygina su europiniais rodikliais.

SEB ir „Swedbank“ atstovai nesutinka su Švedijos finansų ministru, kuris vakar pareiškė, kad Švediją ištiks Airijos likimas, jei bankai ir toliau taip aktyviai dalins kreditus. „Tai būtina sustabdyti! Bankinis sektorius 3,5 karto didesnis nei šalies BVP. Airijoje jis yra 5 kartus didesnis, Islandijoje - 7 kartus. Mes judame ta pačia kryptimi“, - pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos dviračių sporto federacijų atstovai pirmadienį Vilniuje pristatė kitais metais vyksiančių daugiadienių dviračių varžybų „Baltic chain tour“ projektą. „Tai puiki idėja“, – tikino vienas geriausių Lietuvos dviratininkų Ignatas Konovalovas.

Lietuvą, siekiančią ištrūkti iš posovietinės erdvės ir integruotis į Vakarų energetines sistemas, palaiko tiek Europos Komisija, tiek JAV administracija. Tokie aiškūs signalai šią savaitę pasiekė Vilnių, praneša Energetikos ministerija. Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad svarbiausi Lietuvos energetikos projektai yra tarp ES prioritetų.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

„Swdbank“ prezidentas Michaelis Wolfas teigia, kad Baltijos šalių augimo tendencijos tapo pagrindine bankų akcijų vertės augimo priežastimi. Praėjusį ketvirtį „Swedbank“ pelnas Baltijos šalyse pasiekė 531 mln. Švedijos kronų, ir tai buvo pirmasis pelnas nuo 2008 metų. Ši žinia turėjo didelę įtaką banko akcijų vertei – nuo praėjusių metų kovo 1 dienos „Swedbank“ akcijų vertė išaugo 360 proc. , rašo švedų ekonominis leidinys „Dagens Industri“. Tuo tarpu SEB banko akcijų vertė pakilo 180 proc.

„Financial Times“ teigia, kad Baltijos valstybių ekonomikos vėl ima augti po gilaus nuosmukio, o tai teikia vilties kitoms krizės ištiktoms šalims. Estijos ekonomika išsiplėtė daugiau negu tikėtasi 4,7 proc. trečiame ketvirtyje, remiantis oficialia informacija, paskelbta ketvirtadienį, pažymint, kad tai buvo sparčiausias metinis augimas beveik trejus metus, praneša „Financial Times“. Latvija antradienį pranešė, kas jos ekonomika išaugo 2,7 proc.

Lapkričio 9–10 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Osle (Norvegija) dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime, kuriame bus aptariamos Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje stiprinimo iniciatyvos, dalijamasi nuomonėmis Afganistano, artėjančio NATO šalių ir vyriausybių vadovų susitikimo Lisabonoje klausimais.

Apginamumo planai numato, ką Aljansas darytų, užpuolus Baltijos šalis, ir yra slapti, juo labiau, kad Rusiją gali suerzinti jos laikymas grėsme. Jų karinis įsigaliojimas užtruko, ir ekspertai teigia, kad nors planai Baltijos šalis turėtų užtikrinti dėl Aljanso paramos, joms dar teks daryti namų darbus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. NATO apginamumo planus turėjo tik Norvegija, Lenkija, Turkija ir Graikija.

Po kelių sunkių metų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje pasibaigė krizė ir prasidėjo ekonomikos augimas. „Nordea Markets“ vyresniojo analitiko Andrio Strazds nuomone, tai, kad Estija jau netrukus taps euro zonos nare, rodo, kad Baltijos šalims prasidėjo nauja era. „Nordea Markets“ trijų ketvirčių makroekonominės apžvalgos „Economic Outlook“ duomenimis, eksportas buvo svarbiausias regiono ekonomikos atsigavimo elementas. Tuo tarpu šalių vidaus ekonomikų plėtra gerokai skiriasi.

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės premjerai ateinančių metų sausio 19–20 dienomis susitiks Londone ir aptars inovatyvaus bendradarbiavimo perspektyvas. Be ministrų pirmininkų, susitikime dalyvaus verslo atstovai bei politikos lyderiai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos bei Estijos. Forumo dalyviai diskutuos, kaip ekonominio sunkmečio metu Šiaurės Europoje skatinti gerovę bei lygybę.

Laikas nustoti be saiko taupyti. Tokį raginimą „Lietuvos rytas" išgirdo iš ekonomisto Anderso Aslundo. Jis tikina, kad Lietuvai blogiausia – jau praeityje. „Niekas nepamirštama greičiau nei sėkmė", – Petersono ekonomikos institute Vašingtone pareiškė A.Aslundas, pristatydamas naująją ekonomikos studiją „Paskutiniai bus pirmi". Taip drąsiai knygą apie sunkmetį Rytų Europoje pavadino A.Aslundas. Šis ekonomikos ekspertas iš Švedijos, dirbantis JAV, visada garsėjo savo ginčytinais pareiškimais.

Švedijos kreditoriui „Swedbank“ didžiausio banko Baltijos šalyse titulas buvo tarsi paguodos prizas, rašo „Financial Times“. Prasidėjus finansinei krizei smarkiai išaugo kompanijos įsiskolinimai, o jos akcijų vertė sumažėjo per pusę, iš dalies dėl kompanijos buvimo šiame regione. Tačiau ketvirtadienį pristatyti kompanijos ketvirčio rezultatai yra neblogas ženklas, rodantis, jog Baltijos šalys gali būti ne tik našta.

Lenkų investuotojai nusivylė Baltijos šalimis, todėl ketina gręžtis į Rusijos rinką. Apie tai viešai prabilo lenkų ambasadorius Lietuvoje Jerzy Marekas Nowakowskis. Ambasadorius neneigė, kad už gerą kainą lenkų “PKN Orlen" parduotų jiems priklausantį naftos kompleksą “Orlen Lietuva", rašo rosbalt.ru. “Jei tik rusų koncernas “Gazprom" arba koks nors kitas investuotojas pasiūlytų gerą kainą, mes pasiruošę parduoti Mažeikių naftos įmonę.

Didžiausia antivirusinių programų gamintoja Europoje „Kaspersky Lab" pranešė Rygoje atidariusi oficialią atstovybę. Tarp pagrindinių jos uždavinių – stiprinti ir populiarinti prekinį ženklą Baltijos šalyse bei koordinuoti ir palaikyti „Kaspersky Lab" partnerių regione veiklą, sakoma pranešime.

Pirmą kartą išrinktos produktyviausios bendrovės Baltijos šalyse. Tarptautinė tyrimų bendrovė ,,Profiles International“ skelbia, kad pagal bendrą produktyviausių įmonių skaičių Lietuva ir Latvija turi po 11 sričių lyderių, Estijoje veikia 7 savo srityse produktyviausiomis pripažintos bendrovės.

Iš trijų Baltijos šalių, kurios dažnai pasaulyje vertinamos kaip vienas regionas, optimistiškiausiai į ateitį žiūri estai. Lietuviai išlieka mažiausiai prasiskolinę, o latviai, nors ir susiduria su mažėjančių pajamų problema, jau drąsiau leidžia pinigus. SEB banko ekspertų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad estai tikisi per artimiausius 12 mėnesių sulaukti gerų naujienų darbo rinkoje ir pamatyti aiškų pagerėjimą šalies ekonomikoje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bendrame pareiškime penktadienį pažymėjo, kad visose trijose Baltijos valstybėse fiksuoti ekonomikos ir finansų stabilizavimo ženklai. Taip pat pabrėžta tolesnė struktūrinių reformų bei griežta biudžeto konsolidavimo ir taupymo priemonių tęstinumo svarba.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton svarsto galimybę apsilankyti Baltijos šalyse. Tai per ketvirtadienį vykusį susitikimą su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais Niujorke patvirtino JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas. Archyvo nuotrauka Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton svarsto galimybę apsilankyti Baltijos šalyse.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vienos dienos darbo vizito vyksta į Rygą, kur dalyvaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikime ir pasisakys Latvijos sostinėje vykstančioje kasmetėje saugumo konferencijoje.

Penktadienį ir šį savaitgalį vyriausybės vadovas Andrius Kubilius paaukojo pramogoms Estijoje. Pas kaimynus premjeras išsiruošė su žmona Rasa. Premjero kortežas vakar per Latviją nurūko į Estijos ministrų kabineto vadovo Andruso Ansipo gimtąjį miestą Tartu. Čia planuojamas A. Kubiliaus, A. Ansipo ir Latvijos Vyriausybės vadovo Valdžio Dombrovskio darbo susitikimas. Tiesa, viešnagės programoje rašoma, kad penktadienį apsistojęs prabangiame Tartu viešbutyje „St.

Atsigaunant Baltijos šalims, vėl auga Švedijos bankai Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus.

Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus. 52 narių „Bloomberg“ Europos bankų grupė ir Finansinių paslaugų indeksas rodo 132 procentų „Swedbank“ augimą.

Pirmadienį Strasbūre pradėdamas Europos Parlamento plenarinę sesiją, jo pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) priminė, jog prieš 70 metų Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos Raudonosios armijos ir neteisėtai prijungtos prie Tarybų Sąjungos. Parlamento vadovas pridūrė, jog EP buvo pirmoji tarptautinė organizacija, 1983 m. pasmerkusi Baltijos šalių okupaciją ir pabrėžusi, jog dauguma Europos šalių bei JAV jos niekada nepripažino.

Taline penktadienį vykusiame tradiciniame Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis supažindino kolegas su Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2011 metais prioritetais ir aptarė Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai rezultatus.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea" analitikai, apžvelgę pirmąjį šių metų pusmetį, teigia, kad Baltijos šalims reikėtų susikoncentruoti į gyvenimą po recesijos. Jie nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. BVP augimo šiais ir 3 proc. - ateinančiais metais. „Nordea Markets" teigimu, dabar Baltijos šalims atėjo metas žvelgti globaliau ir dairytis, kas vyksta aplinkinėse rinkose, bei koncentruotis į eksportą.

Praėjusį ketvirtadienį, kitą  dieną po Vilniuje įvykusio Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos posėdžio, buvo žengtas dar vienas žingsnis - Tallinne įvyko trijų Baltijos valstybių parlamentų ryšių su Azerbaidžanu grupių ir Azerbaidžano Milimedžlio (parlamento) atstovų darbinis susitikimas. Šis renginys buvo skirtas Europos Sąjungos valstybių ir Azerbaidžano parlamentų bendradarbiavimo vystymui.

Ketvirtadienį Trakuose susitinka trijų Baltijos šalių policijų vadovai. Lietuvos policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno, Estijos policijos ir sienos apsaugos valdybos generalinio direktoriaus Raivo Kūto (Raivo Kūūt) ir Latvijos valstybinės policijos vado Valdžio Voino susitikimo pagrindinės temos susijusios su policijos bendradarbiavimu užtikrinant viešąją tvarką ir saugumą.

Gegužės 6 -7 d. Taline vyko Tarptautinė konferencija „Kosmoso duomenų panaudojimas paslaugų sferoje – 2010. Verslo ir mokslo konkurencingumo spartinimas: palydovinės paslaugos modernioje visuomenėje“. Konferenciją atidarė Estijos Parlamento pirmininkė prof. Ene Ergma. Į konferenciją susirinko apie 300 dalyvių iš įvairių pasaulio valstybių. Joje dalyvavo Europos kosmoso agentūros specialistai, įvairių valstybių mokslininkai ir verslininkai.

Penktadienį Vilniuje susitiks Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai. Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė su Latvijos gynybos ministru Imantu Liegiu ir Estijos gynybos ministru Jaku Aviksu (Jaak Aaviksoo) aptars trišalius bendradarbiavimo projektus - NATO oro policijos Baltijos šalyse misiją, Baltijos gynybos koledžo reformų procesą, numatyta diskusija dėl tolesnio bendradarbiavimo bendrai naudojant sausumos, oro ir jūros erdves bei turimą infrastruktūrą pratybų ir mok...

Vilniuje susitiks Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai. Baltijos gynybos ministrų susitikimas prasidės ketvirtadienio vakarą - Lietuvos krašto apsaugos ministrės kvietimu ministrai dalyvaus oficialioje vakarienėje.

Šiandien, gegužės 3 dieną, Tartu universitete (Estija) baigėsi 2010 metų Baltijos šalių informatikos olimpiada. Joje dalyvavę Marijonas Petrauskas, Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokas, ir Matas Brazdenkis, Vilniaus licėjaus dvyliktokas, pelnė sidabro medalius, o Kęstutis Vilčinskas, Vilniaus licėjaus dešimtokas, ir Rolandas Glotnis, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas, – bronzos medalius, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Iškilminga ceremonija Rusijos Vyborgo mieste bus pradėtas dujotiekio „Nord Stream“ tiesimas Baltijos jūros dugnu. Šiuo dujotiekiu rusiškos dujos iš Rusijos bus tiekiamos į Vokietiją. Skelbiama, kad penktadienį vyksiančiose iškilmėse dalyvaus Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Europos Sąjungos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris. Pirmoji dujotiekio linija, kuria per metus bus galima transportuoti 27,5 mlrd.

Vokietijos sostinėje Berlyne vykusioje pasaulinėje turizmo parodoje „ITB“ šiemet prisistatė  visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija. Atskirus stendus turėjusioms valstybėms tokiose parodose derėtų suvienyti jėgas ir kartu mosuoti Baltijos regiono vėliava, įsitikinęs „airBaltic“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda.

Izraelyje veikiančio Simono Wiesenthalio centro direktorius Efrainas Zuroffas sukritikavo Rytų Europos valstybes už tai, kad šios iki šiol vengia pripažinti, jog jų gyventojai dalyvavo naikinant žydus Antrojo pasaulinio karo metais, praneša svetainė „Mixnews“. Per Rygoje kovo 15 dieną prasidėjusią konferenciją Holokausto tema E. Zuroffas pareiškė, kad šių valstybių valdžia šiuo metu siekia manipuliuoti istorine atmintimi.

2009 m. Lietuvoje užregistruotos 83 273 nusikalstamos veikos, t. y. 6,4 proc. daugiau nei pernai. Kitose Baltijos šalyse situacija priešinga – Estijoje nusikalstamumas sumažėjo 5,1 proc., Latvijoje – 1,3 proc., praneša Generalinė prokuratūra. Pagal atskiras nusikalstamų veikų rūšis daugiausia didėjo turtinių nusikalstamų veikų. Iš bendro padidėjusių nusikalstamų veikų skaičiaus didžiausią dalį sudaro nusikaltimai finansų sistemai – 35,1 proc., sukčiavimai – 29,2 proc., vagystės – 22,8 proc.

Kai Lietuvoje pradedama kalbėti apie išlaidas krašto apsaugai, ne tik TV studijose per pokalbių laidas, bet ir Seimo plenarinių posėdžių salėje pasipila įrodinėjimai, kad mūsų šalis galėtų kariauti nebent su Latvija, o įveikti sugebėtų tik Estiją. Tačiau šis kalambūras jau atgyvenęs. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, Estijos kariuomenė geriau organizuota, estai sėkmingiau nei lietuviai pasinaudoja tarptautinėmis operacijomis savo kariams apmokyti šiuolaikinių karų taktikos.

Papildomų galimybių Šiaurės ir Baltijos regiono plėtrai suteiktų energetinės rinkos integracija ir aktyvesnis Baltijos šalių bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityse, susitikime su Šiaurės Ministrų Tarybos nariais pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė ketvirtadienį priėmė Lietuvoje viešinčius Šiaurės Ministrų Tarybos narius - Islandijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Farerų ir Alandų salų ministrus.

Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius Estijos ekonomika smuko lėčiausiu tempu per metus, dėl atsigavusio eksporto, kuris padėjo kompensuoti sumažėjusias vartotojų išlaidas. Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį sumenko 9,4 proc. Per trečią metų ketvirtį BVP nuosmukis siekė 15,6 proc. Lyginant su trečiuoju metų ketvirčiu Estijos ekonomika paaugo 2,6 proc. Estijos finansų ministerija prognozavo 11-12 proc.

Baltijos šalys, pernai išgyvenusios staigų nuosmukį, šiemet dar nepradės kilti iš ekonominės duobės, skelbia didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai naujausioje ekonomikos apžvalgoje. Pasak jų, tam tikri stabilizacijos ženklai matyti šių šalių eksporto ir pramonės srityje, bet atsigavimą ir toliau sunkins sumažėjęs vidaus vartojimas ir investicijų trūkumas. „Baltijos šalių vidaus vartojimui ir toliau neleis atsigauti nedarbas.

Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje vyksta pagrindinė tarptautinių pratybų "Sabre Strike 2010" planavimo konferencija. Sausio 11-15 dienomis vykstančiame renginyje dalyvauja apie 80 atstovų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei JAV. Konferencijoje ruošiama šių metų spalį Latvijoje vyksiančių pratybų dokumentacija ir pradiniai planai. Planavimo konferencijai vadovauja JAV karinių pajėgų Europoje vadavietė, o Lietuva suteikia priimančiosios šalies paramą.

Baltijos valstybės priverstos vėl grįžti prie starto linijos. Didelis Estijos, Latvijos ir Lietuvos nuosmukis sunaikino sparčios ūkio plėtros meto laimėjimus. "Pasaulinė finansų krizė Europos Sąjungoje (ES) labiausiai paveikė Baltijos šalis.

Rusijos kompanijos „FSK EES“ „Inter RAO JES“ teigia nesutarusios su Baltarusija dėl elektros tranzito į Kaliningrado sritį ir Baltijos šalis 2010 metams. Dėl to Baltarusijos kompanija „Belenergo“ jau svarsto galimybę nutraukti elektros tranzitą į minėtas teritorijas. Baltarusijos kompanija teigia, kad dėl to, jog susitarimas vis dar yra nepasiektas, yra kalta Rusija. „Belenergo“ teigia, kad sausio 4 dieną nesankcionuotas elektros energijos tranzitas siekė 39,5 mln. kilovatvalandžių.

Filmų kūrėjai įaudrino žmonių fantazijas apie pasaulio pabaigą 2012-aisiais, o štai kai kurie finansų analitikai prognozuoja, kad būtent tais metais Lietuvoje turėtų pradėti kilti ekonomika. Tačiau kol kas augantis nedarbas ir gilėjanti krizė valstybės finansų sektoriuje viršija visas pesimistiškiausias prognozes. Šiuo metu fiksuojama net 260 tūkst. bedarbių, o tokio skaičiaus Lietuvoje niekada dar nebuvo. Pavyzdžiui, 2001-aisiais, po garsiosios ekonominės krizės Rusijoje, buvo 237 tūkst.

Simono Vyzetalio centro direktorius ir save „nacių medžiotoju“ tituluojantis Efraimas Zurofas eilinį kartą apkaltino Baltijos valstybes, kad šios nepakankamai persekioja Holokaustą vykdžiusius asmenis. Jis taip pat paragino žydų organizacijas kovoti su nacizmo garbinimu Baltijos šalyse. Apie tai E. Zurofas kalbėjo Berlyne surengtoje konferencijoje „Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto pamokos“, kurią organizavo Viso pasaulio rusakalbių žydų kongresas.