baltijos jūra

Baltijos bangos prie mūsų krantų išmetė pirmąjį šiais metais nusilpusį ruoniuką. Vos 17 kilogramų sveriantį mažylį, tikėtina, bangos atnešė iš Latvijos. Ypač šalta žiema ir Baltiją sukaustęs ledas šiemet daugumai tokių mažylių padėjo – jie ilgiau išbuvo su motina. Vis tik dabar biologai neabejoja, ruoniukai pamestinukai pasipils vienas po kito. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Lietuvos jūrų muziejaus Gyvūnų reabilitacijos centre liūdnai žvelgė ruoniukas.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad jos pareigūnai penktadienį išsilaipino Europos Sąjungos (ES) sankcionuotame laive, kuris po naftos išsiliejimo Baltijos jūroje įtariamas nusikaltimu aplinkai. Tanklaivyje „Flora 1“ buvo išsilaipinta po to, kai ankstų ketvirtadienio rytą į rytus nuo Švedijos Gotlando salos buvo aptikta 12 kilometrų ilgio išsiliejusios naftos dėmė, teigiama Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.

Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl 2024-ųjų lapkritį Baltijos jūroje pažeistų optinių kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją. Kaip penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra, tyrimas nutrauktas konstatavus, kad dėl šių kabelių sugadinimo Lietuvai nebuvo padaryta jokia žala, nes kabeliai buvo pažeisti jūros dugne, priklausančiame išskirtinei Švedijos ekonominei zonai. „Ši išvada padaryta nustačius konkrečias incidento vietas su tiksliomis geografinėmis koordinatėmis.

Į Baltijos jūrą atplaukęs neįprastas svečias iš Atlanto – kuprotasis banginis, vardu Timis, kovojo su likimu. Gelbėtojai visą savaitę visaip bandė išgelbėti 12 metrų ilgio žinduolį, kuris užplaukė ant seklumos Vokietijos šiaurėje. Banginį pavyko išlaisvinti iš smėlio spąstų, tačiau išlydėti Timį atgal į jo natūralią buveinę specialistams nesiseka. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Ant Vokietijos Vismaro uosto krantinės uvo susirinkę dešimtys vietos gyventojų.

Vokietijos Baltijos jūros pakrantėje ant seklumos užplaukęs banginis sekmadienį išsilaisvino ir plaukė atgal į atvirą jūrą, tačiau pareigūnai teigia, kad jam vis dar gresia pavojus. 13,5 metro ilgio žinduolis Liubeko įlankoje ant seklumų praleido šešias dienas. Veterinarai baiminosi dėl gyvūno sveikatos, nes ši drama užsitęsė kurį laiką. Penktadienį banginis išsilaisvino iš pirmosios seklumos, kai ekskavatorius jam iškasė pabėgimo kelią, tačiau netrukus vėl įstrigo kitoje vietoje.

Baltijos jūroje prie Vokietijos krantų kuprotasis banginis antrą kartą užplaukė ant seklumos, šeštadienį paskelbė organizacija „Greenpeace“. Prieš tai tas pats žinduolis jau buvo užplaukęs ant seklumos, bet išsilaisvino pats. Pirmą kartą nelaimėlis gyvūnas seklumoje netoli Timendorfer Štrando įstrigo pirmadienį ir susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Kelias dienas trukusi 12–15 metrų ilgio banginio gelbėjimo operacija buvo nesėkminga.

Baltijos jūroje prie Vokietijos krantų ant seklumos užplaukęs kuprotasis banginis po keletą dienų trukusių gelbėjimo operacijų praėjusią naktį išsilaisvino pats, penktadienį pranešė biologas Robertas Marcas Lehmannas. Seklumoje netoli Timendorfer Štrando banginis įstrigo praėjusį pirmadienį ryte, sulaukdamas didelio žiniasklaidos susidomėjimo. Pasak R. Lehmanno, banginis į gilesnius vandenis sugebėjo išplaukti per kanalą, kurį iškasė plaukiojantis ekskavatorius.

Šiaurės Vokietijoje buvo rastas ant Baltijos jūros kranto išmestas didelis banginis, šiuo metu vyksta jo gelbėjimo operacija, kad gyvūnas galėtų grįžti į savo stichiją, pirmadienį pranešė policija. Banginis buvo rastas naktį Timendorfer Štrando savivaldybės Nindorfo mieste prie Liubeko įlankos. Gyvūnui grįžti atgal į jūrą padėti bandė policijos pajėgos ir jūrų tarnybos darbuotojai.

Nuo metų pradžios Baltijos jūra stebina. Iš pradžių – neįprastomis ledo formomis, susiformavusiomis dėl itin šaltos žiemos, o vėliau – gintaro „derliumi“, būdingu ankstyvam pavasariui. Sekmadienį vienas ieškotojas Lenkijoje aptiko gintaro gabalą, kurio forma apgaulingai priminė žuvį – tokie radiniai pasitaiko nedažnai. Šis radinys tapo daugelio interneto komentatorių aptarinėjama tema, o vaizdas apstulbino ne vieną, rašo fakt.pl.

Švedijos pareigūnai tiria Baltijos jūra plaukiantį krovininį laivą, kuris kaltinamas vogtų grūdų gabenimu, šeštadienį pranešė pareigūnai. Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba šeštadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad laivo „Caffa“ įgulą daugiausia sudaro rusai, o pats laivas yra įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą, skelbia Švedijos naujienų agentūra TT.

Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūros priekrantėje sugaunamų šprotų žvejybos kvota šiemet turėtų siekti 10,1 tonos, o strimelių – 91,5 tonos. Be to, rytinių menkių priegaudos kvota turėtų būti 2,2 tonos, lašišų – 30 vienetų, nurodoma žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymo projekte. Ministras kvotų dydį nustatė vadovaudamasis Europos Sąjungos Tarybos reglamentu, rašoma projekte.

Du žmonės Latvijoje išgelbėti nuo plūduriuojančios ledo lyties Baltijos jūroje. Jie įstrigo per vakarinį pasivaikščiojimą, sekmadienį pranešė Latvijos žiniasklaida. Pora vaikščiojo užšalusiu paviršiumi netoli Pliešciemo kaimo, bet staiga atskilo didelė ledo lytis ir nuslinko kelis kilometrus nuo kranto, pranešė gelbėjimo tarnybos. Po penkias valandas trukusios intensyvios paieškos, stingdant šalčiui, gelbėtojai galiausiai aptiko įstrigusius žmones Rygos įlankoje, pasitelkę ledlaužį.

Baltijos jūra nutiestas elektros kabelis, jungiantis Lenkiją ir Švediją, netikėtai nustojo veikti, pranešė pareigūnai, praneša „TVP World“. Problemos su „SwePol“ jungtimi – 250 kilometrų ilgio kabeliu, įrengtu 2000 m. – pirmą kartą užfiksuotos trečiadienį. Rinkos duomenys rodė, kad energijos srautai tą vakarą, prieš pat 20 val., staiga nukrito iki nulio. Šiuo metu nėra jokių požymių, kad gedimas būtų sukeltas tyčia, teigė Lenkijos elektros tinklų operatorė PSE.

Lenkija priėmė naują įstatymą, kuriuo išplečiami ginkluotųjų pajėgų įgaliojimai siekiant didinti saugumą Baltijos jūroje, sekmadienį pranešė Lenkijos radijas. Priemonė, kurią praėjusį mėnesį pasirašė prezidentas Karolis Nawrockis, suteikia kariniam jūrų laivynui platesnius įgaliojimus saugant ypatingos svarbos infrastruktūrą ir leidžia greičiau dislokuoti karo laivus už šalies teritorinių vandenų ribų.

Baltijos jūroje ties Vokietijos pakrante įvyko dramatiškas incidentas, skelbia „Onet“. Jėgos aitvarų sportu užsiimantis vyras įlūžo į ledą. Skelbiama, kad nelaimė įvyko vasario 3 d. Ostholsteino pakrantėje, Großenbroder įlankoje. Vanduo ten buvo daugmaž užšalęs, tačiau trapus. Kaip įvyko nelaimė Baltijos jūroje? Istorija prasidėjo tuo, kad du vyrai susiruošė pasportuoti. Tądien pūtė stiprus vėjas, todėl šiam sportui sąlygos buvo itin palankios.

Nuolat pučiant vėjui iš rytų, vandens lygis Baltijos jūroje šią savaitę nukrito iki vieno žemiausių per visą istoriją, rodo matavimų duomenys. Alandų salose užfiksuotas 72 cm žemesnis už vidutinį jūros lygis – tai naujas rekordas nuo 1924 m., kai buvo pradėti stebėjimai. Latvijos pakrantėje jūros lygis nukrito maždaug 65 cm žemiau nulinio lygio pagal Latvijos aukščių sistemą, rodo Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro duomenys.

Lenkai skuba į Baltijos jūros pakrantę pasižiūrėti tikro gamtos spektaklio. Ėmė šalti Baltijos jūra, susiformavo išskirtiniai ledo dariniai. Vis dėlto nepaisydami pavojaus žmonės lipa ant ledo, skelbia „Fakt“. Anot leidinio, ypatingo smalsuolių dėmesio sulaukė nedidelis Baltijos jūros pakrantėje esantis Mikoszewo kaimelis. Baltijos jūros pakrantėje Lenkijoje – įspūdingi vaizdai Praėjusį savaitgalį kaimelis atrodė kaip iš filmo.

Giedras sausio 29-osios dangus leido NASA palydovams padaryti aiškias Estijos ir aplinkinių teritorijų nuotraukas, kuriose matyti, kad ledas Baltijos jūroje sukaustė maždaug 90 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Bendras Baltijos jūros plotas siekia 377 tūkst. kvadratinių kilometrų, tad po ledu šiuo metu yra ketvirtadalis jūros, kaip apskaičiavo portalas BNN.

Savaitgalį leidę Lietuvos pajūryje, prie Olandų kepurės, galėjo pasimėgauti netikėtu ir ne vieną nustebinusiu vaizdu – lyg tyčia ant vandenyje esančio akmens tarsi ant pjedestalo įsitaisęs puikavosi ruonis. Užfiksuotu šypsenas ir džiugesį sukėlusiu vaizdu ir daugiau informacijos apie ruonius Lietuvoje socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Pajūrio regioninis parkas.

Suomijos pasienio apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė kartu su kitomis Baltijos jūros valstybėmis ir Europos Komisija (EK) steigia jūrų stebėjimo centrą, skirtą kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugai Suomijos įlankoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. „Kompetentingos institucijos privalo turėti gebėjimus ir įgaliojimus įsikišti į situacijas, susidarančias teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – teigiama tarnybos pranešime.

Ketvirtadienį Švedijos oro stebėjimo ir greitojo reagavimo sistema (QRA) virš Baltijos jūros perėmė Rusijos karinius lėktuvus. Apie tai Švedijos ginkluotosios pajėgos pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. Pažymima, kad sausio 22 d. Švedijos kariniai lėktuvai perėmė du naikintuvus „Su-35S“, virš Baltijos jūros lydėjusius bombonešį „Tu-22M“. „Švedija vykdo visą parą trunkantį oro patruliavimą, saugodama NATO“, – pabrėžė Švedijos ginkluotosios pajėgos.

Lietuva vis dar gyvena žiemos pasakoje, o ja pasidžiaugti netoli Karklės atplaukė ir neeilinis svečias. Visa tai užfiksavo skaitytojas Donatas, kuris vaizdo įrašu pasidalijo ir su naujienų portalu tv3.lt. „Olando kepurė, 2026 metų sausio 23 diena, 9 val. ryto. Ruonis. Netoli Karklės. Labai retas svečias“, – žinutėje naujienų portalui tv3.lt rašė Donatas.

Rusija „veikiausiai ir toliau sieks pakenkti Baltijos jūroje esančiai povandeninei infrastruktūrai“, teigiama Suomijos gynybos vadavietės ketvirtadienį paskelbtoje metinėje karinės žvalgybos ataskaitoje, praneša „Reuters“. Suomijos žvalgybos vado generolo majoro Pekka Turuneno teigimu, akivaizdu, kad Rusija, jei norėtų, galėtų sunaikinti povandeninę infrastruktūrą, bet nebuvo rasta jokių „neabejotinų įrodymų“, kad už neseniai įvykusių incidentų stovi Rusija ar kita valstybė.

Pajūryje galima išvysti neįprastą vaizdą – Baltijos jūros pakrantė jau pasidengė ledu. Gyventojų užfiksuotose nuotraukose matyti, kad šis reiškinys traukia smalsuolius. Kas su fotoaparatu, o kas be, visi ateina pažiūrėti reginio, kuris paskutinį kartą buvo ryškus prieš 15 metų. Apie jūros pakrantės apledėjimą skelbiama puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. „Pakrantė pasidengusi ledu, bet pačiai Baltijos jūrai reikėtų gerokai didesnio šalčio, jog ji užšaltų.

Vokietijos policija šiuo metu vykdo operaciją Baltijos jūroje, siejamą su Rusijos laivais, penktadienį žurnalistams patvirtino Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Ji teigė dėl taktinių priežasčių negalintis išsamiau komentuoti vykdomų operacijų. Operacija Baltijos jūroje Ministerijos atstovas spaudai taip reagavo į klausimą, ar pastarosiomis dienomis federalinė policija keliskart nepraleido Rusijos laivų.

Diversijoms prieš infrastruktūros kabelius Baltijos jūroje šiuo metu neįmanoma užkirsti kelio dėl nuolatinės stebėsenos trūkumo, tačiau sprendimas galėtų būti povandeniniai dronai, interviu estų laikraščiui „Postimees“ sakė Vokietijos povandeninių dronų gamintojos „Euroatlas“ strategijos ir partnerystės padalinio vadovė Verineia Codrean. „Poreikis saugoti mūsų povandeninę infrastruktūrą išaugo, be to, akivaizdu, kaip menkai ji stebima, todėl ir buvo sukurtas povandeninis dronas.

Baltijos jūroje 2025-aisiais fiksuota antra didžiausia vidutinė temperatūra per stebėjimų istoriją, o Šiaurės jūroje – rekordiškai aukšta, trečiadienį pranešė Vokietijos jūrinės laivininkystės ir hidrografijos tarnyba (BSH). Agentūra teigė, kad praėjusiais metais Baltijos jūros temperatūra „priartėjo prie rekordinės“. BSH teigė, kad 2025-aisiais vidutinė metinė Baltijos jūros paviršiaus temperatūra buvo 9,7 laipsnio Celsijaus tai yra 1,1 laipsnio Celsijaus aukštesnė, palyginti su ilgalaikiu 19...

Praėjusią savaitę pažeistas optinis kabelis Baltijos jūroje tarp Lietuvos ir Latvijos netoli Liepojos  sutvarkytas, per jį vėl perduodamas ryšys. „Nutraukto kabelio gedimas sėkmingai pašalintas“, – trečiadienį pranešė Ryšių reguliavimo taryba (RRT). Anot tarybos, ryšių paslaugos per povandeninį kabelį visiškai atstatytos antradienį.

NATO šalys tikėjosi, kad sustiprintas Baltijos jūros patruliavimas užkirs kelią povandeninių kabelių sabotažui. Tačiau praėjusią savaitę sugadintas dar vienas kabelis rodo, kad saugumo priemonės kol kas neveikia. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, kurį cituoja UNIAN. Pažeistas kabelis Prieš Naujuosius metus Suomijos telekomunikacijų bendrovė „Elisa“ pranešė apie duomenų perdavimo kabelio, jungiančio Helsinkį ir Taliną, pažeidimą.

Vos keli kilometrai nuo Liepojos uosto nutrauktas Lietuvą ir Latviją jungiantis telekomunikacijų kabelis Baltijos jūroje. Kabelis valdomas švedų bendrovės „Arelion“, kurio ryšį Lietuvoje naudoja „Telia“. Latvių tarnybos sulaikė kabelio pažeidimu įtariamą laivą, tačiau koks tai laivas ir kam jis priklauso, Lietuvos valdininkai slepia. Naujieji metai prasidėjo ir su daugiau panašių incidentų – pažeistas kabelis tarp Estijos ir Suomijos.

Buvęs Estijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Andres Vosmanas, kuris pastaruosius penkerius metus analizavo žvalgybos informaciją apie Rusiją, tvirtina, kad kabelių Baltijos jūroje pažeidimai nėra hibridinio karo dalis, o tik sutapimas, rašo visuomeninis transliuotojas ERR. Jo teigimu, netvarka Baltijos jūroje Rusijai nenaudinga.

Optinis kabelis Baltijos jūroje tarp Lietuvos ir Latvijos pažeistas keli kilometrai nuo Liepojos uosto, vartotojam trikdžių tai nesukels, LRT radijui sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Jis pažymėjo, kad pažeidimas fiksuotas Latvijos teritoriniuose vandenyse, „keli kilometrai nuo Liepojos uosto“, todėl Latvijos tarnybos ėmėsi veiksmų išsiaiškinti kaltininką ir sutaisyti kabelį, kad vėl būtų užtikrintas tiekimas.

Baltijos jūroje netoli Liepojos pažeistas optinis kabelis tarp Lietuvos ir Latvijos, tikėtina, kad jį sugadino virš perplaukęs laivas. „Nuo vakar ankstyvo ryto Lietuvos institucijos palaiko glaudų ryšį su Latvijos tarnybomis dėl incidento, susijusio su jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Latvijos (Šventoji – Liepoja) galimu pažeidimu, keičiamasi duomenimis ir turima informacija“, – nurodoma sekmadienį paskelbtame Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) komentare.

Suomių telekomunikacijų grupė „Elisa“ planuoja kitą savaitę pradėti Naujųjų metų išvakarėse Suomijos įlankoje sugadinto povandeninio telekomunikacijų kabelio remonto darbus.  Remontas bus pradėtas, kai tik leis oro sąlygos ir bus atlikti reikalingi paruošiamieji darbai.  Kabelio gedimas neturėjo įtakos „Elisa“ paslaugų veikimui nei Estijoje, nei Suomijoje.

Suomijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi laivą, įtariamą prieš kelias valandas sugadinus telekomunikacijų kabelį, jungiantį Helsinkį ir Taliną. Daugiau informacijos apie laivą neskelbiama. Įtariama, kad jis yra atsakingas už kabelio, priklausančio Suomijos telekomunikacijų grupei „Elisa“ ir esančio Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, sugadinimą, teigiama policijos pranešime.

Sekmadienį keleivis įkrito į jūrą netoli Vokietijos Riugeno salos, tačiau kelias valandas trukusi paieškos ir gelbėjimo operacija, koordinuota Vokietijos tarnybų, nebuvo sėkminga, pirmadienį pranešė bendrovės „Unity Line“ atstovė Katarzyna Anton.  „Gruodžio 28 d. Baltijos jūroje netoli Zasnico „Unity Line“ keltas „Skania“ paskelbė pavojaus signalą dėl „žmogaus už borto“, kai liudytojas pranešė, kad vienas iš keleivių įkrito į vandenį. Keleivis buvo Lenkijos pilietis“, – sakė K. Anton.

Rusijos karinių ir saugumo tarnybų darbuotojai vykdė šnipinėjimą Europos vandenyse, slapta dirbdami laivuose, gabenančiuose rusišką naftą, praneša CNN, remdamasi Ukrainos ir Vakarų žvalgybos informacija. Publikacijoje nurodoma, kad nuo visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Maskva sukūrė vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, sudarytą iš šimtų tanklaivių.

Pagal naują Švedijos pranešimą, Rusija Baltijos jūroje dislokuoja uniformuotą įgulą savo „šešėlinio laivyno“ dalyje, rašo SVT. Švedijos karinis jūrų laivynas patvirtino, kad turi informacijos apie uniformuotus ir ginkluotus asmenis, kurie, manoma, yra privačių saugos bendrovių darbuotojai. „Matėme ir gavome informacijos, kad kai kuriuose iš šių „šešėlinio laivyno“ laivų yra uniformuotų darbuotojų“, – pareiškė Švedijos karinio jūrų laivyno operacijų vadas Marko Petkovic.

Rusijai išlaikant nenuspėjamą laikyseną regione, NATO jūrų pajėgos Baltijos jūroje dirba maksimaliu režimu. Aljanso pareigūnai tikina: grėsmė Lietuvai, Latvijai ir Estijai išlieka, tačiau budrus stebėjimas ir greitas reagavimas jau veikia kaip atgrasymo skydas. Vis dėlto užkulisiuose kalbama ir apie platesnes grėsmes, siekiančias toliau nei Baltijos jūros pakrantės.

Lenkijos parlamentas priėmė karines galias Baltijos jūroje didinantį įstatymą, gynybos ministerijos pavadintą „Saugi Baltija“. Įstatymas taikomas ginkluotosioms pajėgoms bei mažesniu mastu pasienio tarnybai ir policijai, vykdant oro ir jūrų operacijas. Jis leidžia panaudoti oro gynybos priemones, stebėti Lenkijos teritorinius vandenis ir veiklą tarptautiniuose vandenyse.

Berlynas – Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas Berlyno saugumo konferencijoje pareiškė, kad Europa privalo dar ryžtingiau remti Ukrainą, nes Maskvos agresija jau seniai peržengė fronto linijas. Pasak jo, Vladimirui Putinui turi būti pasiųstas aiškus signalas, jog Europa pasirengusi ginti savo laisvę ir saugumą, rašo „Ukrinform“. „Mes teikiame paramą, kur tik galime, ir raginame mūsų partnerius ją didinti.

Lenkų naikintuvai trečią kartą šią savaitę perėmė Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros, penktadienį pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ).  DORSZ socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Lenkijos MiG-29 naikintuvai perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20. Vadovybė pridūrė, kad tokių incidentų dažnumas „patvirtina augantį Rusijos aviacijos aktyvumą Baltijos jūros regione“. „Lenkijos pilotai sulaikė ir identifikavo užsienio orlaivį, kuris buvo palydėtas pagal NATO pro...

Lenkijos naikintuvai antrą kartą per tris dienas perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą virš Baltijos jūros, praneša „TVP World“. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas spaudos konferencijoje pranešė, kad ketvirtadienio rytą buvo dislokuoti Lenkijos MiG-29 naikintuvai. „8:49 val. šiandien mūsų MiG-29 naikintuvai vėl perėmė Rusijos Il-20 žvalgybinį lėktuvą“, – pranešė ministras.

Antradienį Lenkijos karinės oro pajėgos kilo lydėti Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros, kuris vykdė žvalgybos misiją, praneša „TVP World“. „Lenkijos naikintuvai palydėjo „Il-20“ orlaivį, kuris vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje, neturėdamas pateikto skrydžio plano ir išjungęs atsakiklį. Orlaivis nepažeidė Lenkijos oro erdvės“, – trečiadienį pranešė Lenkijos kariuomenė savo „X“ paskyroje.

Baltijos jūroje šprotų žvejybos kvota Lietuvos žvejams kitąmet augs 45 proc. iki 10,1 tūkst. tonų, o centrinės Baltijos jūros dalies strimelių kvota – 15 proc. iki 2,8 tūkst. tonų. Be to, žvejams mėgėjams išlaikyta galimybė žvejoti lašišas Baltijos jūroje iki šiol galiojančiomis sąlygomis.

Nerimą keliantis judėjimas Baltijos jūroje: jau keletą dienų tiesiai prie Liubeko įlankos stovi laivas, kurį stebi Vokietijos jūrų policija ir karinis jūrų laivynas. Pagal laikraščio „Kieler Nachrichten“ duomenis, laivas priklauso Rusijos kariniam jūrų laivynui. Jo ilgis siekia 112 metrų. Laivas ten atvyko sekmadienį – jį lydėjo Vokietijos federalinės policijos patrulinis laivas „Bambergas“ ir kateris.

Naujoje „Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad jūros gėrybėse iš Baltijos jūros yra nerimą keliantis didelis „amžinųjų chemikalų“, susijusių su rimta rizika sveikatai, kiekis. Pasak ataskaitos, šių chemikalų koncentracija beveik devynis kartus viršijo Europos Sąjungos nustatytas ribas, antradienį pranešė Lenkijos televizija.

Švedijos prokurorai pirmadienį pranešė, kad nutraukė tyrimą dėl Bulgarijos laivo, kuris sausį pažeidė kabelį tarp Švedijos ir Latvijos Baltijos jūroje, nusprendusi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau pažymėjo, kad laivas turėjo techninių gedimų. Švedijos pareigūnai sulaikė su Maltos vėliava plaukiojusį laivą „Vezhen“, kai sausio 26 dieną buvo aptiktas povandeninio šviesolaidinio kabelio, jungiančio Švedijos Gotlando salą su Ventspiliu Latvijoje, pažeidimas.

Birželį paskelbtas antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, penktadienio posėdyje nusprendė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tai Eltai patvirtino rinkos reguliuotojo atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.