baltijos jūra

Rusijos Baltijos laivyno karo aviacija surengė planines pratybas, kurių metu buvo treniruojamasi sunaikinti sąlyginio priešo karo laivus, ketvirtadienį pranešė kariškiai. „Per planines pratybas Baltijos laivyno karo aviacijos lėktuvai treniravosi vykdyti sąlyginio priešo karo laivų junginio sunaikinimo užduotis“, – sakė Vakarų karinės apygardos, kuriai priklauso ir Baltijos laivynas, spaudos tarnybos atstovas Romanas Martovas. Anot jo, pratybose dalyvavo septyni laivyno karo aviacijos lėktuvai.

JAV eskadrinis minininkas „USS Gravely“, kirtęs Didžiojo Belto sąsiaurį, antradienį įplaukė į Baltijos jūrą, rodo padėtį jūrose stebinčių Vakarų organizacijų duomenys. Šis laivas pajėgus nešti iki 56 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, kurių nuotolis yra 1,6 tūkst. km. Jis taip pat ginkluotas priešraketinės gynybos sistema „Aegis“. Šiuo metu eskadrinis minininkas plaukia į rytus palei Vokietijos pakrantę. Šiemet tai jau antras kartas, kai „USS Gravely“ įplaukia į Baltijos jūrą.

Berlynas ir Paryžius pasiekė kompromisą dėl per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“, skelbia prancūzų naujienų agentūra AFP, remdamasi nutekinta derybų informacija. Vokietijos žiniasklaidą anksčiau šią savaitę skelbė, jog Vokietija prarado svarbią sąjungininkę – Prancūziją, artėjant balsavimui dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos sugriežtinimo, kuris gerokai apsunkintų „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

 Rusų naikintuvas Su-27 virš Baltijos jūros pirmadienį perėmė amerikiečių žvalgybinį lėktuvą „P-8A Poseidon“, pranešė Rusijos gynybos ministerija. „Rusų oro erdvės stebėjimo sistemos aptiko oro taikinį, besiartinantį prie Rusijos sienų virš neutralių Baltijos jūros vandenų“, – paskelbė Gynybos ministerija.

 Rusijos karinių jūrų pajėgų korvetė „Stoikij“ ateinančios savaitės pradžioje dalyvaus raketų leidimo pratybose Baltijos jūroje, pranešė Gynybos ministerija. „Baltijos jūros akvatorijoje korvetės „Stoikij“ įgula treniruosis vykdyti kovos veiksmus prieš antvandeninius ir jūrinius taikinius. Per juos jūrininkai surengs raketų leidimo pratybas, naudojant priešlaivinį kompleksą „Uran“, – sakoma ministerijos pranešime. Ministerija pažymėjo, kad šios pratybos numatytos ateinantį pirmadienį.

Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis antradienio naktį Baltijos jūroje ieškojo iš laivo iškritusio jūrininko. Prieš vidurnaktį ties Lietuva ir Latvija prasidėjusi paieška antradienio rytą buvo nutraukta, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Dingusio krovininio laivo „SWE Carrier“ įgulos nario paieškos ir gelbėjimo operacija pradėta nedelsiant, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui pirmadienį 23.48 val. gavus pranešimą. Paskutinį kartą asmuo buvo matytas praplaukiant Liepojos uosto plūdurą.

Pajūriu vaikštinėjusi moteris pamatė galimai skęstantį vyrą ir šiam iškvietė gelbėtojus. Pastarųjų pagalbos vyras atsisakė. Tuomet į pliažą atvyko policijos pareigūnai, ugniagesiai bei medikai ir ištraukė vyrą iš jūros. Šis piktinosi suteikta pagalba ir tikino, jog visa tai - nesusipratimas. Jis esą neskendo, o tiesiog plaukiojo.  „Sekmadienio popietę vaikščiodama atsidūriau nudistų pliaže. Jūroje, giliai, aplink žmogų sukosi vandens motociklas ir dideliu greičiu nurūko tilto link.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai paskelbė apie Baltijos jūroje esančią Vibrio grupės bakteriją, kuri kelia rimtą pavojų sveikatai. Europoje registruoti keli mirties atvejai, kuriuos sukėlė būtent ši bakterija. Apie tai, kaip apsisaugoti ir kaip elgtis vandenyje, tv3.lt papasakojo ULAC gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė.  Išskyrė rizikos grupes Medikės teigimu, Baltijos jūroje esanti bakterija yra pavojinga tam tikrai žmonių grupei.

Aplinkosaugininkai griebiasi už galvų – taip smarkiai sužydėjusios Baltijos jūros nematė jau daugelį metų. Dumbliais nukloti Lenkijos ir Suomijos paplūdimiai – ypač skaudus smūgis vietos turizmui. Dėl šių dumblių maudytis negalima ne tik Lenkijoje, bet jau ir Suomijoje. Tačiau mokslininkai dėl to tik trina rankomis. Iš gausios vandens augalijos jie gamina vaistus ir atlieka svarbius tyrimus.

Baltijos jūroje pasklidusi naftos dėmė kelia pavojų pietų Švedijos pakrantėms, pirmadienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Nafta sekmadienį pasklido iš Panamoje registruotos prekinio laivo „Makassar Highway“, gabenančio 1 325 automobilius ir liepos 23 dieną užplaukusio ant seklumos prie Švedijos rytinių krantų į pietus nuo Stokholmo. Laivas sekmadienio rytą netikėtai pajudėjo ir pažeidė aplink jį įrengtas apsaugines užtvaras.

Nasa palydovai Baltijos jūroje užfiksavo kai ką netikėto. Mistiški dumbliai pražydo didžiulio sūkurio viduryje. Nasa pasidalino neįtikėtina didžiulio sūkurio nuotrauka. Keista buvo tai, kad sūkurys buvo žalias, dėl žydinčių dumblių. Suomijos įlankoje masiškai ėmė žydėti fitoplanktonas. Mokslininkai nėra įsitikinę, kas sukelia šį efektą. Jiems reikia atlikti daugiau tyrimų. Tačiau pastebima, kad šiemet Skandinavijoje užfiksuota labai daug dumblių.

Pajūryje gyvenantys bei atostogaujantys žmonės stebisi, kodėl į pliažus Palangoje su šunimis negalima, o jodinėti arkliais nedraudžiama. Esą šie paplūdimiuose ne tik teršia smėlį, vandenį, bet ir niokoja kopas. Žmonės baiminasi ir gyvūnų platinamų ligų. Palangos valdininkai pabrėžia, kad su gyvūnais ilsėtis ar pramogauti paplūdimyje galima tik vienoje, tam skirtoje vietoje. Palangos Birutės parko paplūdimys puošiasi mėlynąją vėliava.

Santykiams tarp Vakarų ir Rusijos išliekant įtemptiems, naujausias JAV mokslininkų tyrimas atskleidžia galimą Kaliningrado branduolinio ginklo saugyklų atnaujinimą. Rusija pastaraisiais metais skyrė didžiules lėšas modernizuojant ne tik savo karines pajėgas, tačiau ir branduolinį arsenalą. Pirmadienį Amerikos mokslininkų federacija (FAS) paskelbė palydovo nuotraukas. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūros regione įrengtas kompleksas nuo 2016-ųjų buvo intensyviai atnaujinamas.

Minint šalies šimtmetį, istorinė jachta „Lietuva“ ruošiasi odisėjai. Šimtmečio maršrute 4 uostai: Klaipėda, Gdanskas, Talinas, Ryga. Nors kelionė nėra didelė, pasak kapitono, 40 metų skaičiuojančiai jachtai tai rimtas iššūkis. Pasirengimas plaukimui Baltijos jūra atsiėjo 20 tūkstančių eurų. Po šio sezono jachos „Lietuva“ laukia kapitalinis remontas už 200 tūkstančių eurų. Legendinė jachta „Lietuva“, 1989 m. iškėlusi trispalvę išplaukė į istorinį žygį per Atlantą.

Žvejyba Kuršių nerijoje nuo seno buvo ne vien tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Tad pagrindinis patiekalas čia – žuvis. Dažnam vaikštinėjančiam Neringos gyvenviečių gatvėmis nosį maloniai sukutena rūkomos žuvies kvapas. Vietos verslininkai pataria, kaip išsirinkti skaniausią bei įspėja: nuo liepos žuvies kaina kils.  Rūkyto ungurio, karšio, ešerio, stintos siūloma paskanauti kavinėse, restoranuose, taip pat galima įsigyti tiesiai iš vietinių rūkyklų.

Judėjimo negalią turintys žmonės jaučiasi diskriminuojami. Jie norėtų, jog visi Lietuvos pajūrio paplūdimiai būtų pritaikyti ir jiems. Esą negalią turintys žmonės dabar gali lankytis tik neįgaliųjų pliažuose. Pajūrio gelbėtojai sako, jog situacija pamažu keičiasi. Bendruose paplūdimiuose infrastruktūra kasmet vis labiau pritaikoma ir neįgaliesiems.

Lenkijos policija ketvirtadienį informavo, kad tiria keturių ruonių, neseniai rastų Baltijos jūros pakrantėje šalia Gdynės uostamiesčio, mirtį. Negyvi ruoniai buvo tarp gegužės 26-osios ir birželio 2-osios Pucko įlankoje, nurodė vietos policijos atstovas Krzysztofas Kusmierczykas (Kšyštofas Kusmerčikas). Pasak jo, tuos gyvūnus nužudė žmogus. Lenkijoje už tai gresia iki trejų metų laisvės atėmimo.

Artėjant vasarai Palangos gelbėtojai pristato dvi pagrindines naujienas. Viena iš jų – technikos naujovė, palengvinsianti gelbėtojų darbą. Kita skirta – ekstremalių pojūčių ištroškusiems vasarotojams.  Vasariški orai vis daugiau žmonių vilioja į pajūrį. Tačiau iš 17 gelbėjimo punktų, Palangos paplūdimiuose kol kas veikia tik 1: centrinė gelbėjimo stotis. Joje dirba 6 gelbėtojai. Nuo pirmosios vasaros dienos, komandą papildys dar 70 darbuotojų.

Ne visi vasaros sezoną paskelbę pajūrio kurortai draugiški gyvūnams. Keturkojai kol kas nelaukiami Palangos pliažuose. Koją tam neva kiša biurokratija. Tuo metu zonos poilsiautojams su gyvūnais šiemet veiks tiek Klaipėdos, tiek ir Neringos paplūdimiuose. Pajūris šiemet bus draugiškesnis augintiniams, negu pernai. Praėjusių metų vasaros pabaigoje šunims skirtas paplūdimio ruožas veikė Nidoje. Čia, šiaurinio paplūdimio pakraštyje, buvo skirta zona poilsiautojams su gyvūnais.

Žvejų tinklai kelia pavojų poilsiautojams. Į juos įsipainiojęs vyras pasakoja, kad tinklus jūroje pastebėti itin sunku. Neva jie arti kranto, mažame gylyje ir nepažymėti. Išplaukti įsipainiojus į juos – sudėtinga, o gelbėtojai įspėja, kad taip galima ir nuskęsti. Tarp Palangos ir Šventosios esančiame Monciškių paplūdimyje maudęsis vyras į žvejų tinklus įsipainiojo jau ne kartą. Esą tinklai užmesti netoli kranto, mažame gylyje.

Vienam Rusijos kariniam sraigtasparniui ketvirtadienį vakare nukritus Baltijos jūroje buvo patvirtinta vieno iš dviejų pilotų žūtis, pranešė gelbėtojai. „Ryšys su kariniu sraigtasparniu Ka-29, preliminariais duomenis, priklausiusiu Gynybos ministerija, dingo vakar vakare. Šiandien Baltijos jūros akvatorijoje rastas vieno iš dviejų pilotų kūnas“, – penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas šaltinis tarptautinėse jūrinių paieškų ir gelbėjimo tarnybose.

Ketvirtadienį per pietus Melnragėje ties molu vykdyta gelbėjimo operacija baigėsi tragiškai - narai aptiko ieško to vyro lavoną. Informaciją apie nelaimę patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė. Pirminiais duomenimis, pranešimas apie įkritusį vyrą gautas 11.48 val. Įkritusį vyrą pamatęs kitas žmogus šoko jo gelbėti, bet nesėkmingai. Ant kojų sukeltos gelbėjimo tarnybos.

Pranešama apie gelbėjimo operacija Baltijos jūroje. Ketvirtadienį per pietus gautas pranešimas, kad Melnragėje, ties molu, į vandenį įkrito žmogus. Informaciją portalui tv3.lt patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė.  Pirminiais duomenimis, pranešimas apie įkritusį vyrą gautas 11.48 val. Įkritusį vyrą pamatęs kitas žmogus šoko jo gelbėti, bet nesėkmingai. Ant kojų sukeltos gelbėjimo tarnybos.

Rusijos karinis laivynas trečiadienį pradėjo pratybas Baltijos jūroje, kurios kelia NATO narės Latvijos nerimą. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį prasidėjusiose trijų dienų pratybose bus naudojama tikra amunicija ir šaudoma į taikinius jūroje bei ore. Taip pat pratybose bus naudojami sraigtasparniai, kurie praktikuosis dalyvauti kovose ir ieškoti priešo povandeninių laivų. Jose bus naudojamos trys korvetės ir minininkas.

Vis dažnesnės ir stipresnės audros bei kylantis vandens lygis Baltijos jūroje akivaizdžiai siaurina mūsų paplūdimius. Palangoje po audrų atsivėrė po kelis metrus siekiantys skardžiai. Prieš penkerius metus kurorto paplūdimiai brangiai maitinti smėliu, dabar jiems vėl būtinas papildymas. Tačiau jau dabar aišku, kad šią vasarą prie tilto poilsiautojų rankšluosčių tilps mažiau. „2011–2012 m. buvo užvežta apie 300 tūkst.

Pakilęs jūros vanduo ir padažnėjusios audros ardo Palangos apsauginį kopagūbrį šiaurinėje paplūdimio dalyje. Jį išsaugoti galima tik pajūrio ruožą papildant smėliu, tačiau tam nėra numatyta lėšų, tačiau kurorto vadovai jų tikisi iš tų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kurios skirtos pietiniam Palangos paplūdimio ruožui tvarkyti, praneša LRT “Panorama“. Tačiau ir pavykus susitarti su Aplinkos ministerija, smėliu papildyti šiaurinį paplūdimį pavyks tik kitų metų pavasarį.

Rusijos gamtinėmis dujomis prekiaujantis „Gazprom“ numatė artėjančiais metais padidinti dujotekių investicijas dėl gresiančių Vašingtono sankcijų ir JAV auginamo suskystintųjų dujų tiekimo į Europą, teigia „Bloomberg“. JAV naujienų agentūra remiasi Rusijos dujų gigantės 2018-ųjų biudžeto analize. „Gazprom“ išsigando sankcijų“, rašoma viename didžiausių Rusijos interneto portalų „lenta.

Potvynio vanduo plauna ne tik Klaipėdą. Kretingos pašonėje patvinusi Akmenos upė užliejo visą „Vienkiemio“ sodybą. Šeimininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Su potvyniu tenka kovoti ir palangiškiams. Tvinsta Rąžės upė. O štai Klaipėdoje Danės upės vanduo pasiekė stichinį lygį. Ir vėl nerami naktis uostamiestyje. Vėlų pirmadienio vakarą gyventojai buvo informuoti apie grėsmingai kylantį Danės upės vandenį.

 Praėjusią savaitę Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Abu kartus – trečiadienį ir penktadienį – NATO naikintuvai lydėjo tarptautinėje oro erdvėje skridusius transporto orlaivius „An-26“. Jie skrido išjungę automatinius atsakiklius, tačiau su skrydžio planu ir palaikė ryšį su skrydžių valdymo centru.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad diskusijos su Rusija dėl incidentų prevencijos Baltijos jūros regione įgauna pagreitį. Po ketvirtadienį vykusio Aljanso šalių ir Rusijos diplomatų susitikimo J. Stoltenbergas teigė, kad pradėjusios dirbti Suomijos vadovaujamos ekspertų grupės darbas yra daug žadantis. Ši grupė diskutuoja dėl galimybės padidinti oro erdvės virš Baltijos jūros saugumą.

Paradoksas. Pagal teritorijų planavimo dokumentus pajūrio savivaldybių ribos baigiasi prie kranto linijos. Jūra – jau valstybės teritorija. Tad skęstančiųjų gelbėjimu formaliai turėtų rūpintis ne savivaldybės, o valstybė, tačiau šią funkciją vykdo būtent savivaldybės. Pastarosios turi užtikrinti poilsiautojų saugumą ne tik ant smėlio, bet ir vandenyje. Siūloma keisti nacionalinius teisės aktus ir praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūrą.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, praėjusį pirmadienį NATO naikintuvai buvo pakelti atpažinti ir lydėti orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Karaliaučiaus srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, su įjungtu atsakikliu ir palaikė radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Yra tokių, kurie didelių bangų, tokių kaip šiomis dienomis, laukia lyg stebuklo. Klaipėdoje, ties molu  20 pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos banglentininkų pasinaudojo orais ir surengė tarptautinį banglenčių čempionatą, panašiai kaip Havajuose. Baltija šėlsta: po audros bangos jūroje siekia kelis metrus ir tokios jos – pačios tinkamiausios Lietuvos atviram banglenčių čempionatui.

Šiandien pajūrio gelbėtojai baigia darbą. Tačiau šėlstanti audra niokoja paplūdimius. Daugiausiai nuostolių skaičiuojama Klaipėdos pliažuose. Čia jūros bangos pasiekia net kopas. Plušėti pliažuose atsakingiems darbuotojams tenka ir naktį. Tuo tarpu rugsėjo 15 ryte, kai kurios Klaipėdos gatvės – skendo. Lietus nesiliauja.  Pastarosiomis dienomis reginys prie jūros išties įspūdingas. Bangavimas siekia 5 balus, o vėjo nešamos bangos ritasi net iki kopų. „Pagrindinė audra vakar buvo.

Medikai įspėja poilsiautojus Baltijos pakrantėse neliesti medūzų. Jų nudilginimas gali baigtis itin rimtais sveikatos sutrikdymais, sukeliančiais gyvybei pavojingas komplikacijas. Ypatingai saugotis turėtų vaikai, jautresnės odos bei alergiški žmonės. Šiuo metu daugiausiai medūzų pastebima Klaipėdos ir Nidos paplūdimiuose. Drebučius primenantys gyviai atakuoja Baltijos jūros pakrantes.

Neringoje paskendo Baltarusijos pilietis. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, ketvirtadienį Juodkrantės paplūdimyje rastas 57 metų Baltarusijos piliečio lavonas. Vyri mirtį medikai konstatavo apie 13.30 val. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Du Lietuvos karo laivai bei Povandeninių veiksmų komandos narai dalyvaus Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje rengiamoje tarptautinėje Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Atvira dvasia 2017“. Operacija prasideda penktadienį, baigsis rugsėjo 1 dieną. Joje iš viso dalyvaus apie 90 Lietuvos karių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Baltijos jūroje Rusijos surengtose pratybose dalyvauja maždaug dvidešimt karo laivų, antradienį pranešė Baltijos laivyno Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba. „Štabų pratybose dalyvauja vienas tūkstantis karių, maždaug 20 karo laivų, katerių, aprūpinimo laivų ir daugiau nei 50 vienetų karinės ir specialiosios technikos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Baltijos laivyno Vakarų karinės apygardos spaudos tarnybos atstovas Romanas Martovas.

  Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis pirmadienį Latvijoje padeda ieškoti skęstančio žmogaus.   Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, apie 15 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pagalbos prašymą iš Latvijos – prašyta skirti sraigtasparnį gelbėti Latvijos teritorijoje, ties Nidos kaimu, skęstančiam žmogui. Gelbėjimo operaciją iš I-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje nedelsiant pradėjo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Dalyvaudamas NATO misijoje atgrasyti Rusiją, Kanados karinis jūrų laivynas į Baltijos jūrą išsiuntė savo fregatą „Charlottetown“, pranešė Kanados gynybos ministerija trečiadienį. „HMCS Charlottetown“ atvykimas rodo, kad Kanada tebeįsipareigoją tarptautiniam saugumui ir bendradarbiauja prisidėdama prie NATO užtikrinimo, ir atgrasymo priemonių vidurio ir rytų Europoje“, – sakė ministerija.

Pirmadienį Baltijos jūroje paskendus dviem mažamečiams vaikams ir vienam suaugusiajam, gelbėtojai sako, kad nuo pavojingo elgesio vandenyje poilsiautojus atgrasytų didesnės baudos. Tuo tarpu internete vis daugiau žmonių, kurie tikina, kad gelbėtojai dirbo netinkamai. Erikas Borusevičius savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje paviešino komentarą, kuriame tikina, kad institucijos dirbo blogai. Jis buvo šios tragedijos liudininku.

Pajūryje – nors nekaršta, bet labai vėjuota, bangos išties gražios, bet ne mažiau pavojingos. Gelbėtojams dabar – tikras išbandymas ir jėgų, ir kantrybės. Poilsiautojai vos išvaryti iš pavojingų srovių kupino vandens, neria atgal į bangas ir visiškai nekreipia dėmesio nei į maudytis draudžiančią vėliavą, nei į kelių šimtų eurų baudas. Nors lauke – apie 20 laipsnių, vanduo dar vėsesnis ir pučia vėjas, paplūdimiuose poilsiautojų – daugybė.

Lietuvos gynybos pareigūnai sako atidžiai stebintys Baltijos jūroje įsibėgėjančias Rusijos ir Kinijos bendras karines pratybas. Anot Krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso, Lietuva tikisi, kad pratybų metu bus laikomasi visų tarptautinės jūrų teisės normų ir nebus trikdoma ekonominė veikla Baltijos jūroje.

 Šį savaitgalį į Lietuvą pagaliau sugrįžę vasariški orai įpūtė Palangai gyvybės. Prie Baltijos jūros suplūdo saulės, spindulių ir vandens išsiilgę poilsiautojai, tačiau netrūko ir atvykusių pašėlti. Žymiausias šalies kurortas vėl užsipildė spalvingais lankytojais. Vieni pramogavo J. Basanavičiaus gatvėje, kur visą parą netyla muzika, kiti šiek tiek ramesniu poilsiu mėgavosi paplūdimyje. Pasidairyti, kaip šį savaitgalį atrodė Palangos pajūris, galite galerijoje.

Baltijos jūrą tarsi savo penkis pirštus pažįstantis Palangos miesto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas įspėja poilsiautojus būti atsargiems. Pagaliau į Lietuvą grįžę vasariški orai į kurortą turėtų sukviesti tūkstantines minias žmonių, tad gelbėtojas primena, kaip svarbu rūpintis savo gyvybe. „Darbo Palangos paplūdimys būna sočiai“, - sako jau trylika metų šioje pozicijoje dirbantis J. Pirožnikas.

Praėjusią savaitę smarkiai pakilęs Baltijos jūros lygis užliejo Palangos paplūdimį. Bangos nugraužė dalį kopų, o kai kuriose vietose paplūdimio smėlio beveik neliko. Mokslininkai įsitikinę, kad jei Palangos savivaldybė dažniau piltų smėlį, tokių pasekmių nebūtų ir tvirtina, kad tai tik pradžia, mat smėlį graužiančios bangos tik dažnės.

  Klaipėdos universiteto mokslininkai sako Baltijos jūros dugne Estijos vandenyse aptikę pirmąjį nepriklausomos tarpukario Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“.   „Laivas 99 proc. yra tas, nuotraukos buvo padarytos specialiais prietaisais, valdomais karinių jūrų pajėgų specialistų, ir jas lyginant su istorinėmis nuotraukomis, istoriniais laivo brėžiniais, 99 proc. viskas atitinka.

Lietuvos pajūryje pramogaujantys vasarotojai dažnai net neįtaria, kad turškiasi vienoje labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Lietuvos gamtos fondas įspėja, kad Baltijos jūra užteršta sunkiaisiais metalais ir pramonės teršalais. Maža to, patys poilsiautojai teršia vandenį į jį atlikdami gamtinius reikalus. Lietuvos gamtos fondo Gamtosaugos specialistė Indrė Ceidaitė sako, kad vandens kokybės tyrimai rodo, jog maudytis Baltijos jūroje galima.

 Karinis aktyvumas Baltijos jūros regione pastaruoju metu išaugo, bet situacija yra kontroliuojama, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Jo teigimu, Maskva nepagrįstai kaltina NATO situacijos bloginimu, nes Rusijos pajėgos prie Baltijos šalių išlieka keliskart didesnės nei Vakarų aljanso pajėgumai Baltijos šalyse. Ministras ketvirtadienį interviu BNS svarstė, kad Kinija karo laivus į Baltijos jūrą siunčia reaguodama į JAV veiksmus Ramiajame vandenyne.