Šiuo metu vyksta būsimo parko poveikio aplinkai vertinimas (PAV), su kuriuo Latvija yra supažindinta, po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio Klaipėdoje antradienį sakė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„PAV baigsis šių metų pabaigoje, daugelis valstybių paprašė su juo supažindinti, tarp jų ir Latvija, nes nuo jos sienos tas parkas yra vos per tris kilometrus. Jokių problemų dėl to nėra, mes turime bendrai veikti ir vienas kito neblokuoti. Kalbėjome, kaip procesą galima paspartinti, nes pasibaigus vertinimui bus galima imti statybų leidimus ir skelbti konkursus“, – po ministrų tarybos posėdžio žurnalistams sakė S. Gentvilas.
Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas teigė, kad projektas labai svarbus visoms Baltijos šalims, nes tokie jėgainių parkai joms padėtų kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos išteklių.
„Labai svarbu vystyti vėjo jėgainių parkus tiek krante, tiek jūroje, šiuo momentu mums svarbiausia gaminti kuo daugiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Tai irgi vienas iš būdų atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, tai taip pat būdas padėti Ukrainai laimėti karą prieš Rusiją“, – žurnalistams sakė Latvijos ministras.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) vasario pradžioje sakė, kad Estija kartu su Latvija galėtų pastatyti bendrą vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, o projektas turėtų būti vykdomas Europos Sąjungos lygmeniu ir padidintų Baltijos šalių energetinį saugumą.
Energetikos ministerija pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Iki 700 MW galios parką keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje numatoma įrengti iki 2030 metų.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus anksčiau teigė, jog jėgainės jūroje turės neigiamos įtakos kurorto turizmo potencialui ir plėtrai.
