Netoli Palangos esančiuose paplūdimiuose vaikštinėjantys pajūrio gyventojai ir svečiai čia vis dažniau sutinka ruonius, kurių nuotraukomis ne tik dalijasi soc. tinkluose, tačiau ir stengiasi jiems padėti.
Kai kurie žmonės stengiasi juos nuvyti atgal į jūrą, o kiti – skambina pagalbos telefono numeriais. Tačiau čia, pasak N. Puteikienės, atsiranda dvejopa problema.
„Viena problemos pusė yra tokia, kad šalia supermamyčių atsirado ir super gyvūnų globėjų, kurie nori, kad visi gyvūnai, įskaitant ir sveikus, būtų surinkti. Baltijos jūroje yra ruonių, jie ten gyvena ir išlipa į krantą pailsėti.
Dabar žmonės, kurie gal nuoširdžiai nori padėti, veja tą ruonį į jūrą, fotografuoja jį, kviečia policiją ir taip toliau. Šiuo metu didžiuma ruonių, čia jau nebėra ruoniukai, o dideli, suaugę ruoniai, jie į jūrą plaukia pavalgyti, o į krantą lipa pailsėti“, – sako specialistė.
N. Puteikienė juokauja, kad ruonis lipdamas į krantą nežino, kad Palangoje besiilsėdamas sutiks žmonių, o ir skaityti ženklų jis nemoka. Vis dėlto, Lietuvos jūrų muziejus reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie ruonius pajūryje, prašo, kad juos pastebėję žmonės atsiųstų nuotraukų, jog galėtų įvertinti jų pirminę būklę.
„Vienas filmuotą vaizdo medžiagą atsiuntęs žmogus rašė, kad ruonis labai gražiai lepinasi saulėje, yra visiškai nebaikštus, klausė gal mūsų. Ruoniai Baltijos jūroje gyvena laisvai ir leidžia savimi pasigrožėti“, – sako ji.
Atsiras pagalbos centras
Deja, tačiau ne visi atvejai yra tokie mieli, Lietuvos jūrų muziejus sulaukia pranešimų ir apie nesveikuojančius ruonius, tačiau kol kas jiems padėti neturi sąlygų.
„Kiek anksčiau gavome informaciją apie suaugusį nesveiką ruonį Juodkrantėje, bet dabar neturime nei reikiamos technikos, nei reikiamų sąlygų jiems prižiūrėti. Pavasarį imame ruoniukus, kol mes neturime Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro, mes pagalbą jiems suteikiame administracijos centre, viename kabinete. Tačiau maži ruoniukai sveria 10 kg, o suaugęs ruonis yra kas kita.
Pagal statistiką šie metai yra rekordiniai pagal gautų pranešimų apie jau nugaišusius ruonius statistiką. Ruonių žūčių yra nemažai, daug jų buvo ir pernai“, – sako ji.
Yra ir geroji žinia, kad už Delfiunariumo jau kyla Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kaip jį vadina Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, Ruoniariumas.
„Jis bus pastatytas kitais metais ir turėsime visas sąlygas suteikti pagalbą ruoniams ar kitiems Baltijos jūros gyventojams ir paukščiams. Tačiau dabar labai norime paprašyti žmonių, kad nedarytų ruoniams spaudimo ir leistų jiems ramiai gyventi“, – priduria N. Puteikienė.
