augintiniai

Vilniaus valdžia pradėjo rengti nuolatinius reidus, kurių metu tikrina, ar šunys ir katės paženklinti. Nors prievolė juos čipuoti jau ketveri metai, dalis žmonių piktybiškai augintinių neženklina. 9 iš 10 į Gyvūnų globos namus patekusių šunų ir kačių būna be čipų. Per porą reidų savivaldybė dėl neženklinimo įspėjo tris žmones. Nepaženklinus ir po įspėjimo, gresia 30 eurų bauda. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

TV3 televizijos laidos „Vytaro ferma“ naujasis sezonas prasideda su trenksmu. Laidos vedėjas Vytaras Radzevičius pasidalijo naujienomis iš savo sodybos – joje atsirado du nauji gyventojai. Nors jo žmona Laisvė į tai reagavo kaip į dar vieną vyro išdaigą, nauji šuniukai greitai pavergė visų širdis.

Augintiniai, o ypač šunys, daugybei žmonių yra neatsiejami šeimos nariai, todėl šeimininkai neretai pasiima juos ne tik į parkus ar kavines, bet ir į kitas viešąsias erdves.

Kaitra nesitraukia iš Europos. Dėl to dalis turistų net keičia savo kelionių planus – vietoje ekskursijų prikaitintuose miestuose renkasi kiek gaivesnį gamtos prieglobstį. Tuo metu britų mokslininkai jau sudarinėja karščio salų žemėlapius, kad ateityje galėtų įspėti gyventojus, kur kaitra smogs labiausiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Iki šiol Supetare esančio žirgyno savininkai vietiniams ir turistams siūlydavo žirgais Adrijos jūros pakrante pajodinėti.

Kaimynų augintinis nuolat vaikštinėja po jūsų kiemą, jame tuštinasi, išrausia lysves ar apgadina augalus? Nors kai kuriems šeimininkams gali atrodyti, kad laisvai vaikštanti katė ar retkarčiais pasprukęs šuo – nieko blogo, įstatymai numato pareigą pasirūpinti, kad gyvūnas nepatektų į svetimą privačią teritoriją.

Vilniaus Lazdynėlių rajone išplito gyventojų pranešimas apie plintančią infekcinę ligą – giardiazę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pažymi, kad šia liga gali užsikrėsti ir žmonės, o kasmet šia infekcija pasaulyje užsikrečia apie 2,5 milijono žmonių.  Vilniaus Lazdynėlių rajono gyventojų „Facebook“ puslapyje išplito gyventojos įspėjimas apie rajone paplitusią giardiazės infekcinę ligą.

Gyvūnai mūsų gyvenime palieka neišdildomą pėdsaką – jie dovanoja besąlygišką meilę, ištikimybę ir daugybę gražiausių akimirkų. Jie tampa mūsų šeimos nariais, todėl atėjus skaudžiai atsisveikinimo dienai norisi juos išlydėti pagarbiai, oriai ir su meile. Marijampolės žmonės ne kartą kalbėjo apie tokios vietos poreikį. Vietos, kur būtų galima sustoti, prisiminti, padėkoti už kartu praleistus metus ir atsisveikinti taip, kaip atsisveikiname su tais, kurie mums buvo svarbūs.

Kelionės yra neatsiejama vasaros dalis, į kurias vis daugiau gyventojų leidžiasi su savo augintiniais. Nepaisant to, specialistai pažymi, kad tokiai išvykai būtina tinkamai pasiruošti. Taigi, kokie reikalavimai atostogoms su augintiniais ir kiek tai gali kainuoti? Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Angelė (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri piktinosi, kad sparčiai tobulėjant kelionių procesams kelionės su augintiniais vis dar yra tikras vargas.

Vasara – tai laikas, kai žmonės dažniausiai įsigyja augintinius. Vieni įsigyja veislinius gyvūnus, kiti suteikia naujus namus augintiniui iš prieglaudos, treti paima augintinius iš žmonių, kurie nėra nei veisėjai nei globėjai. Jie – tiesiog šunų, kačių ar šeškų vedeklių, kurios atsivedė jauniklių, savininkai. Internetas mirga nuo parduodamų ir dovanojamų augintinių skelbimų.

Vasara daugiabučių gyventojams atneša ne tik daugiau saulės, bet ir daugiau progų pastebėti kaimynų elgesį. Atviri langai, pilni kiemai ir ilgesnis laikas namuose neretai išryškina problemas, kurios pykdo visą bendruomenę. Viena tokių situacijų Kaune paskatino skaitytoją Agnę viešai priminti taisyklę, kuri, jos įsitikinimu, net neturėtų būti primenama. „Savo bute Kaune gyvename jau gerą dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu čia atsikrausto vis daugiau naujų kaimynų.

Atsisveikinti su augintiniu niekada nebūna lengva. Daugeliui jis tampa ne tik gyvūnu, bet ir pilnaverčiu šeimos nariu. Vis dėlto vis daugiau lietuvių renkasi kitokį būdą išlydėti savo keturkojus, apie kurį dar prieš kelerius metus žinojo retas. Dalis šeimininkų tik vėliau sužino, kad toks sprendimas gali kainuoti ne vieną šimtą eurų. Kiek kainuoja augintinio kremavimas? Gyvūnų kremavimo kainos pirmiausia priklauso nuo augintinio svorio.

Nors atrodo, kad visuomenė pamažu sąmoningėja, vis tik aikštėn tebeiškyla kraupių istorijų, rodančių, kad lietuviams vis dar yra ties kuo padirbėti. Viena iš jų – Utenos rajone, kuriame griovyje buvo pastebėtas nedidelis gulintis šuo kraujuojančiomis akiduobėmis. Šio šuns vardas – Fredis, o jam šiuo metu reikalinga visų pagalba. Fredis kraujuojantis rastas griovyje Socialiniame tinkle „Facebook“ šokiruojančia istorija dalijosi Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija.

Prievolė ženklinti ir registruoti šunis, kates bei šeškus Gyvūnų augintinių registre yra jau penkerius metus, o pats registras veikia dešimtmetį, tačiau dalis žmonių to nepaiso – vien sostinėje 90 procentų į savivaldybės prieglaudą patekusių keturkojų būna be čipų. Nors už tai gresia baudos, pilna skelbimų apie šuniukus ir kačiukus, kuriuos žmonės atiduoda neženklintus. Kodėl žmonės iki šiol to daryti nenori? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį patvirtino pirmąsias bendras Europos taisykles katėms ir šunims apsaugoti, įskaitant draudimus dėl netinkamo elgesio ir nelegalios prekybos augintiniais. Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) gyvena daugiau nei 72 mln. šunų ir 83 mln. kačių. Iki šiol 27 valstybių blokas turėjo tik taisykles dėl sveikatos reikalavimų katėms ir šunims, drauge su šeimininkais keliaujantiems ES viduje.

Balandžio 17 dieną naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojo Jono laišką apie tai, kad Vilniaus Naujamiesčio rajone pastebimi neįprasti radiniai – paketai su žiurkių nuodais, skirti keturkojams. Savo laišku Jonas norėjo informuoti tiek Naujamiesčio gyventojus, tiek visus vilniečius į čia pat esančią problemą, o taip pat paraginti saugoti augintinius.

Šiandien, balandžio 24-ąją, Lietuvoje minima Šuns diena. Ne tik šia proga gyvūnų savininkai dažnai pasiduoda pagundai palepinti keturkojį tuo, kas pasitaiko po ranka – gabaliuku sūrio, šašlyku, vaisiumi. Tačiau žmonių stalui skirtas maistas ir augintinių poreikiai skiriasi, o kai kuriais produktais galima rimtai pakenkti šuns sveikatai.

Vieno katino šeimininkė, pastebėjusi, kad jos augintinis šlubuoja, išleido apie 700 eurų veterinaro paslaugoms, tačiau vėliau grįžusi namo suprato, kad katinas visiškai sveikas. Pastebėję neįprastą savo augintinio elgesį daugelis šeimininkų pajaučia lengvą paniką, rašo mirror.co.uk.   Kad ir kaip norėtume, jog mūsų augintiniai galėtų su mumis kalbėti, jie negali pasakyti, kaip jaučiasi ar kodėl elgiasi kitaip, nei visada.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo 2026 m. balandžio 22 d. įsigalios naujos Europos Sąjungos (ES) taisyklės, reglamentuojančios gyvūnų augintinių įvežimą ir judėjimą nekomerciniais tikslais. VMVT ragina gyvūnų augintinių savininkus ir vežėjus jau dabar susipažinti su naujais reikalavimais ir įsitikinti, kad jų augintinių dokumentai bei ženklinimas atitiks naujas taisykles. Plačiau – pranešime spaudai.

Ukmergiškiai neretai pasigenda su savo augintiniais viešose vietose vaikštinėjančių žmonių atsakingumo. Štai viena skaitytoja pasakojo dažnai matanti Pivonijos šilo sveikatingumo trasoje vedžiojamus šunis. „Kartais net ir didelių veislių šunys yra vedžiojami palaidi. Visada jie būna ir be antsnukio“, – teigia ji. Moteris norinti sužinoti, ar sveikatingumo trasa miške yra ta vieta, kur šunys gali būti vedžiojami palaidi, taip pat – ar ir čia yra privalomas antsnukis.

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vis dar labai aktualią problemą – atsakingą šunų laikymą miestuose. Pasak jos, situacijos mastas iškalbingas ir rodo, kad dalis augintinių šeimininkų vis dar ignoruoja elementarias taisykles. Įraše pateikiamos teisės aktų nuostatos bei praktiniai pavyzdžiai, su kuriais kasdien susiduria gyventojai.

Tirpstant sniegui, šaligatvius nusėja šunų išmatos – ne visi šunis vedžiojantys asmenys jas surenka. O tai daryti privalo. Ukmergės rajono savivaldybė žada imtis griežtesnių priemonių ir bausti ne tik asmenis, kurie nesurenka savo šunų išmatų, bet ir tuos, kurie nesinešioja šiam reikalui skirto maišelio.

Nors augintiniai dažnai kelia džiaugsmą gyventojams, jų keliamas triukšmas neretai gali tapti tikru iššūkių kaimynams. Visgi, susidūrę su tokiomis problemomis, ne visada žino, kur reikėtų kreiptis dėl triukšmaujančių gyvūnų. Tuo metu tarnybos pastebi, kad sudrumsta gyventojų ramybė gyvūnų augintojams gali brangiai kainuoti.

Sekmadienio rytą vilnietė pasidalijo jai ir mamai nutikusia istorija Naujamiestyje. Išvedusios pavedžioti mamos augintinius moterys pametė dėklą maišeliams, o kai jo jau nebesitikėjo surasti, nutiko maloni staigmena. Vilnietė dalijosi šia istorija norėdama papasakoti apie žmonių gerumą – šiuo įrašu sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Pametusios dėkliuką maišeliams jį aptiko ant medžio Socialiniame tinkle „Facebook“ Naujamiesčio mikrorajono grupėje „Naujamiestis.

Jauni žmonės vis dažniau renkasi ne vaikų auginimą, o augintinius – šunis, kurie tampa pilnaverčiais šeimos nariais. Keičiantis gyvenimo būdui ir vertybėms, kyla vis daugiau klausimų ne tik apie demografinę padėtį, bet ir apie ateitį – kam bus paliekamas sukauptas turtas? Lietuvoje daugėja atvejų, kai žmonės testamentuose numato palikimą ne giminaičiams, o gyvūnų globos organizacijoms ar net patiems augintiniams.

52 metų Salvatore Allegrucci buvo rastas negyvas savo bute vasario 15 dieną. Kartu su juo buvo užrakinti trys pitbuliai, kurie, kaip paaiškėjo, kelias dienas neturėjo nei maisto, nei vandens. Tragiškas radinys buvo aptiktas po to, kai vyro dukterėčia, vietos gyventojų žinomo kaip Tore, sunerimo – jis neatsiliepė į skambučius ir neatidarė durų. Policijos pareigūnams patekus į butą, vyras buvo rastas be gyvybės ženklų, gulintis ant grindų. Jo kūnas buvo apgraužtas, rašoma mirror.co.uk.

Nesitraukiantis atšiaurus šaltis – išbandymas ir keturkojams. Gyvūnų prieglaudos pilnutėlės pamestinukų, o telefonai vis netyla su prašymais priimti rastus apšalusius, atklydusius ar tiesiog nebereikalingus gyvūnus. Tad prieglaudos vos beišgali talpinti nusilpusius, sušalusius, alkanus ir ligotus pamestinukus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Pasvalio rajono gyventoja Genė pasakoja, kaip itin šaltą ir žvarbią dieną netoli namų jos dukra atrado sušalusį šuns mišrūną.

Vis daugiau jaunų žmonių šeimą kuria ne su vaikais, o su šunimis ir katėmis. Gyventojai pasakoja, kad tai – patogesnė, mažiau įsipareigojimų reikalaujanti alternatyva tėvystei. Gyvūnų globos įstaigos pastebi, kad augintinius žmonės vis dažniau vadina šeimos nariais ar net vaikais ir gimdyti vaikų neplanuoja. Tad gimstamumo rodikliai Lietuvoje ir toliau mažėja taip, kad po keliasdešimties metų Lietuvos gali ir nebelikti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Augintiniai daugeliui seniai tapo ne tik namų gyventojais, bet ir tikrais šeimos nariais. Jie lydi kasdienybėje, suteikia emocinę paramą ir dažnai tampa artimiausiais draugais sunkiausiais gyvenimo momentais. Todėl jų netektis neretai palieka gilią tuštumą, kurią aplinkiniai linkę nuvertinti. Vis dėlto mokslininkai sako – toks sielvartas yra visiškai natūralus ir gali būti net stipresnis nei gedint žmogaus.

Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ TV prodiuserė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė paviešino vaizdo įrašą, kuriame pranešė liūdną žinią iš savo ūkio: šeima neteko mylimiausio gaidžio. Kartu su šia netektimi Rūtai kilo klausimas, kaip atsisveikinti su mylimu gyvūnu, ir ji nusprendė paukštį kremuoti vieninteliame Lietuvos augintinių krematoriume.

Ilgam apsistojusi žiema ir nuteikia maloniai, ir kelia iššūkių: kol žiemiškais orais džiaugiasi lauko pramogų mėgėjai, daliai augintinių jie gali būti netgi pavojingi. Prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi praktiškais patarimais, kaip ne tik tinkamai pasirūpinti keturkojais bičiuliais šalčių metu, bet ir tai padaryti neišleidžiant daug. „Jei šalti orai verčia mus kuo šilčiau apsirengti, avėti žieminę avalynę ir naudoti kitas priemones, dar daugiau dėmesio turime skirti savo gyvūnams.

TV3 televizijos laidoje „Gyvūnų pasaulis“ šįkart svečiavosi dainininkas, muzikantas, laidų vedėjas ir aktorius Vidas Bareikis. Jis papasakojo, kaip atrodo gyvenimas su gyvūnais jo namuose ir kaip kartu su žmona Indre pavyko rasti kompromisą tarp meilės augintiniams ir tvarkos namuose. Tiesa, vienas jos sprendimas nustebino net patį atlikėją – šunims pastatytas atskiras namas su šildomomis grindimis.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Ugnė, kuri pasakoja, kad dar rugpjūčio 12 d. Vilniuje Pilaitės mikrorajone dingo jos šeimos katinas. Galiausiai paaiškėjo, kad dingęs katinas buvo partrenktas automobilio ir priglaustas VŠĮ „Beglobis“ gyvūnų prieglaudoje. Tačiau susisiekus su prieglauda, ji gyvūną atiduoti atsisakė ir jį, pasak Ugnės, perdavė kitam žmogui.

Slovakijoje įvyko neįprastas ir linksmai skambantis incidentas – vairuotojas gavo baudą po to, kai greičio matuoklio kamera užfiksavo, jog už vairo sėdi... šuo. Nors automobilio savininkas tvirtino, kad jo augintinis tik trumpam užšoko jam ant kelių, policijos tyrimas parodė, kad  šuo iš tiesų sėdėjo prie vairo. Šis įvykis daugeliui priminė, kodėl svarbu tinkamai apsaugoti gyvūnus, vežant juos automobilyje – ir kad toks „keleivis“ gali kainuoti brangiau, nei atrodo, rašoma bbc.com.

Vis daugiau žmonių kalėdines dovanas perka ne tik savo artimiesiems ar vaikams, bet ir šunims bei katėms. Kai kurie gyvūnų prekių pardavėjai sako, kad  dovanas augintiniams perka jau 8 iš 10-ties jų klientų. Vidutiniškai išleidžia apie 30 eurų, tačiau yra negailinčių net ir kelių šimtų. Prekybininkai nesistebi – iki šiol dažniausiai šeimos nariu vadinę šunį ar katę pirkėjai dabar vadina savo vaiku, o vaikams, kaip žinia, dovanų negailima.

Klausimas, kuris kamuoja kiekvieną, kada nors turėjusį ar turintį šunį: kaip augintinis mus iš tikrųjų mato ir girdi? Neįtikėtina simuliacija atskleidė, kaip šunys iš tikrųjų suvokia žmones. Šunys turi visiškai kitokį jutiminį suvokimą nei žmonės, tad pasiaiškinkime, kaip jie skiriasi, rašo unilad.com. Šunų rega ir garso supratimas Visų pirma – jų akys. Jeigu šunys būtų žmonės, jie nešiotų akinius, nes paprastai yra trumparegiai.

Lietuvoje vis dažniau kyla klausimų dėl gyvūnų laikymo sąlygų, o viena iš opiausių temų – šunų laikymas juos pririšus prie būdos. Nors Vakarų šalyse nėra tradicijos laikyti šunis juos pririšus prie būdos ar tai daroma pavieniais atvejais, Lietuvoje tai vis dar yra masinis reiškinys.

Lapkritį žmonės skuba lankyti ne tik artimųjų, bet ir augintinių kapus. Dalis šunų ar kačių kapaviečių įrengtos prabangiau nei kai kurių žmonių – su paminklais, granito plokštėmis. Šeimininkai augintinio kapavietei negaili ir 250 tūkst. eurų. Laidojimo įmonės pastebi – keturkojų žmonės kartais gedi labiau nei žmonių. O netekties skausmą malšina užsakydami daugiau nei 50 eurų kainuojančias augintinių kopijas – žaislus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ar mūsų augintiniai turi sielą ir ar jie laukia mūsų danguje? Vis daugiau amerikiečių, gedinčių savo keturkojų draugų, atsakymų ieško bažnyčiose, kapelionų programose ir net pasaulietinėse organizacijose. Ekspertai pastebi, kad ši tendencija atskleidžia platesnį visuomenės pokytį – žmonės vis labiau vertina gyvūnus kaip šeimos narius, o tikėjime ieško ryšio su gamta, o ne vien žmogaus dominavimo įrodymų. Vis daugiau religinių bendruomenių siūlo gedėjimo programas augintinių netekusiems žmonėms.

Praėjusią savaitę dronų pagalba suradus dingusį katiną Dyzelį, antradienį tokiu būdu Panevėžyje buvo imta ieškoti dar vieno dingusio augintinio – katytės Georgios. Skelbiama, kad ji buvo surasta netikėjote vietoje. Džiugia naujiena apie katytės sugrįžimą namo buvo pasidalinta socialiniame tinkle „Facebook“, „DRONE OPS – dingusiųjų paieška dronais“ paskyroje.

Agnė, šunų kirpėja iš Kauno, savo namais dalijasi ne tik su keturkojais augintiniais – be dviejų šunų ir katės ji augina dar ir du varniukus. Karkuša ir Kieša į moters gyvenimą atkeliavo netikėtai, tačiau tapo neatsiejama šeimos dalimi. Nors varnų priežiūra reikalauja daug laiko, išlaidų ir kantrybės, moteris sako: „Jos – kaip šuniukai. Prisirišusios prie žmogaus ir labai protingos.

Šeimininkė, mylinti savo augintinius, pastebėjo prie namų paslaptingus mėlynus lipdukus ir dabar skuba įspėti kitus, kad tai gali būti šunų vagių palikti ženklai, siekiantys atimti augintinius iš jų šeimininkų. Maži lipdukai buvo aptikti prie namų, kuriuose laikomi šunys. Dėl to daugelį apėmė nerimas, kad piktavališki žmonės gali bandyti pavogti brangius gyvūnus. Susirūpinę šeimininkai socialiniuose tinkluose dalijosi įspėjimais ir ragino visus būti budrius, rašė mirror.co.uk.

Higiena maisto prekių parduotuvėse yra labai svarbi. Juk tikrai nesinori nusipirkti apkosėtų riešutų, apčiupinėtų bandelių ar dėti savo prekes į pirkinių vežimėlį, kuriame ką tik tupėjo iš lauko atėjęs šuo ar besišerianti katė. Tačiau tokių atvejų pasitaiko. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje vienas vilnietis piktinosi, kad vis pastebi žmonių, kurie ne tik, kad atsiveda augintinius į maisto prekių parduotuves, bet dar juos deda į pirkinių krepšelius ar vežimėlius.

Jonavos gyventojus socialiniuose tinkluose pasiekė nerimą keliantis įspėjimas – esą prie Neries upės gali būti nuodijami gyvūnai. Apie skaudžią patirtį prabilo šuns šeimininkas, kurio augintinis dėl padėtų nuodų vos nežuvo. Specialistai aiškina, kaip atpažinti apsinuodijimo požymius bei ką tokiu atveju daryti šeimininkams, o policija primena, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė bei laisvės atėmimas iki 1 metų.

Vis dažniau viešojoje erdvėje kyla diskusijų apie gyvūnų laikymo sąlygas ir jų gerovę. Vienas iš visuomenę dominančių klausimų – ar Lietuvoje draudžiama šunis laikyti pririštus grandine? Šiuo metu Lietuvoje draudimas laikyti gyvūnus pririštus grandine taikomas tik veisėjams ir gyvūnų globėjams. Fiziniams asmenims, laikantiems šunis pririštus grandine, toks draudimas netaikomas, tačiau jie privalo užtikrinti tinkamas gyvūno laikymo sąlygas.

Keturkojai draugai dažnai tampa mūsų šeimos nariais, o jų vardai dažnai tampa ne ką mažiau svarbūs nei vaikų. Ir nors pasaulis aplink sparčiai keičiasi, lietuviai savo augintinių vardams išlieka ištikimi: Bela, Luna ir Pūkis vis dar šunų ir kačių topų viršūnėse – tai atskleidžia VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Gyvūnų augintinių registre (GAR) kaupiama statistika.

Katės sode gali suerzinti ne vieną šeimininką, nes jos ne tik pasinaudoja jūsų erdve šalia augalų kaip tualetu, tačiau taip pat jaučiasi jose tarsi žaidimų aikštelėse. Nors katės yra žavios, jų išmatos gali būti pragaištingos jūsų sodui, tačiau prisiekę sodininkai turi įvairių gudrybių, padedančių apsaugoti augalus. „Augalai, nepatinkantys katėms, yra bene paprasčiausias ir pigiausias būdas atbaidyti jas nuo gėlynų niokojimo, – sako „PlantIn“ ekspertai.

Žinoma verslininkė, buvęs modelis Irina Masolė kreipiasi į visuomenę pagalbos po to, kai iš jos namų kiemo dingo keturi augintiniai – Indijos bėgikės antys. „Jei pas ką nors jas pamatysite, susisiekite su manimi arba policija“, – prašo šeimos nariais tapusių paukščiukų netekusi moteris.