atšilimas

Nuo Antarktidos atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis A23a pradėjo judėti po 37 metų dreifavimo ir „įstrigimo“ Vedelio jūroje. Mokslininkai baiminasi, kad 2,5 tūkst. kv. kilometrų pločio ledo luitas gali sutrikdyti laivybą Pietų Atlanto vandenyno dalyje. Lapkričio 24-ąją CNN paskelbė britų mokslininkų išvadas: ledkalnis A23a atsiplėšė nuo Vedelio jūros dugno ir juda žemynų link 5 km/h greičiu.

Dėl rekordiškai didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir oro taršos mažinimo priemonių pasaulinis atšilimas neregėtai paspartėjo, ketvirtadienį perspėjo 50 aukščiausio lygio mokslininkų, pateikdami išsamią klimato mokslo ataskaitą. 2013–2022 metais „žmogaus sukeltas atšilimas didėjo beprecedenčiu greičiu – daugiau nei 0,2 Celsijaus laipsnio per dešimtmetį“, rašoma politikos formuotojams skirtame tyrime.

Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusių metų vasarą, kuri buvo karščiausia istorijoje, Europoje didžiulė sausra smarkiai tirpdė ledynus – šis reiškinys gali pasikartoti, nes žemynas šyla beveik dvigubai sparčiau nei kitos pasaulio vietos. Du trečdaliai Europos upių nuseko žemiau vidutinio lygio, o Alpių ledynuose ištirpo penki kubiniai kilometrai ledo, teigiama kasmet skelbiamoje Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) ataskaitoje.

Klimatologas docentas Gintautas Stankūnavičius pateikė pasaulio orų apžvalgą ir prognozę, kokie orai laukia kitą savaitę ir ko galime tikėtis Europoje gegužės mėnesį. Pasak klimatologo, šių metų balandžio pabaiga ir gegužės pradžia Lietuvoje buvo vėsi, o labiausiai liūdino vis pasikartojančios stipresnės šalnos naktimis ir rytais. „Tai labai lėtino vegetacijos procesus tiek pievose ir laukuose, tiek ir miškuose bei soduose.

JAV nacionalinė mokslų, inžinerijos ir medicinos akademija (NASEM) paragino sukurti tyrimų programą, skirtą ištirti saulės geoinžinerinių sprendimų potencialą. Nors akademija atkakliai tvirtina, kad išmetamųjų teršalų mažinimas vis tiek turėtų būti pirmasis ginklas prieš klimato kaitą, ji teigia, kad nepasiekus šio tikslo gali prireikti ekstremalesnių priemonių saulės šilumai sumažinti.

Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kad karštos uolienos versmė po centrine Grenlandija prisideda prie temperatūros pokyčių regione ir atšilimo visoje Arktyje.  Tohoku universiteto geofizikai išanalizavo seisminių bangų judėjimą Grenlandijos regione su specialių stebėjimo stočių įranga. Tyrimo metu buvo sudarytas trimatis tos vietos Žemės mantijos paveikslas.  Tyrimo autoriai po Grenlandija aptiko dviejų atšakų mantijos pliūpsnį, kurios atsiskiria apie 1,5 tūkst.

Antarktidoje dirbantys mokslininkai užfiksavo naują šio žemyno šilumos rekordą – 20,75 Celsijaus laipsnio temperatūrą, ir tai yra pirmasis kartas, kai žemyne buvo išmatuota aukštesnė kaip 20 laipsnių temperatūra, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.

Deja, ne visi rekordai gamtoje kelia daug džiugesio. Klimatologai skelbia: 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra ne tik pasiekė rekordines aukštumas, bet ir ankstesnį rekordą viršijo neįtikėtinai daug. O to padariniai akivaizdūs kiekvienam – dar ir šiandien žydinčios gėlės, o sniego dar beveik neregėjome.

Žmonija susiduria su didesne rizika išmirti jau artimiausiais metais, negu su tikimybe kuriam nors pavieniam žmogui būti užpultam ryklio ar nutrenktam žaibo, tvirtina Oksfordo mokslininkai. Ekspertų duomenimis, tikimybė, kad žmonija išmirs dėl natūralių priežasčių artimiausiais metais sudaro 1 su 14 tūkst. Žmonijos žūties galimybių tyrimą atliko Oksfordo universiteto mokslininkai.