atlyginimas

Per pastaruosius metus visose Lietuvos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis didėjo. Šiuo metu jau penkiose šalies savivaldybėse darbuotojai uždirba daugiau kaip 1 tūkst. eurų į rankas. Tiesa, kai kuriose savivaldybėse jis vis dar nesiekia ir 800 eurų. Kaip skelbia Statistikos departamentas, bruto (neatskaičius mokesčių) ir neto (mokesčius atskaičius) darbo mokestis išaugo visose apskrityse, ryškiausias didėjimas užfiksuotas sostinės regione.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1598,1 euro – 9,9 proc. daugiau nei 2020-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 9,1 proc. iki 1012,4 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Dalis darbuotojų dirba viršvalandžius arba po darbo valandų sulaukia vadovų skambučių ar žinučių dėl netikėtai iškilusių problemų ar nebaigtų darbų. Specialistai pastebi, kad taip darbdaviai atima iš darbuotojų jų poilsio laiką. Todėl siūlo remtis kitų šalių pavyzdžiais ir uždrausti vadovams trukdyti darbuotojus nedarbo metu. Tačiau darbdavių atstovas sako, kad vadovai dažniausiai darbuotojus trukdo tik nenumatytais atvejais.

Seimui liko paskutinis balsavimas įtvirtinant nuo kitų metų įsigaliosiantį didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).  Seimas antradienį apsvarstęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas pritarė, kad NPD didėtų 60 eurų – iki 460 eurų – tiek, kiek siūlė Vyriausybė.   Už balsavo 126 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.

Šiuo metu darbdaviams surasti darbuotojų nelengva. Tenka juos vilioti įvairiais būdais. Darbdaviai pastebi, kad pasikeitė ir žmonių požiūris į darbą. Jie nenori ilgai dirbti vienoje įmonėje, o suvilioti darbuotojus vien tik didesniu atlyginimu yra sunku. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad šiuo metu renkasi nebe darbdaviai, bet darbuotojai, todėl jie ir diktuoja savo sąlygas. Portalo tv3.lt skaitytoja Aistė pasakojo, kad prieš 3 mėnesius pakeitė darbą.

Jungtinėje Karalystėje dėl eilių degalinėse ir įspėjimų apie produktų trūkumą parduotuvėse kaltinamas sunkvežimių vairuotojų trūkumas. Dėl to kai kurios bendrovės, kaip pranešama, bandė pritraukti vairuotojus siūlydamos premijas ir gerokai padidindamos atlyginimus. Bet kaip iš tikrųjų atrodo šis darbas? Vairavimas įveikiant didelius atstumus su gyvybiškai svarbiais reikmenimis gali atrodyti patrauklus tiems, kuriems patinka vienatvė ir vairavimas.

Vyriausybė pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais (beveik 14 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius Minimalus valandinis atlygis MMA sieks 518 eurų „į rankas". MMA augs nuo 3,93 iki 4,47 euro. Tačiau verslininkai nerimauja dėl šio sprendimo, esą smulkieji gali nebeišlikti.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui, o su juo palaimino ir kylančias minimalias algas, pensijas ir išmokas. Valdantieji giriasi, kad kitąmet pinigines papildys net 7 iš 10 lietuvių. Visgi skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja, jų vis dar kas penktas, ir dalis ekspertų tikina nematantys jokio proveržio, kad vargingiausi tautiečiai kitąmet taptų sotesni. Kritikos biudžetui žeria ir prezidentas, pažangą mažinant nelygybę jis vadina mikroskopine.

Jei uždirbate iki tūkstančio eurų į „rankas“, kitų metų valstybės biudžetas jums pabers nuo keleto iki keliolikos papildomų eurų. Labiausiai pasiseks mažiausiai uždirbantiems – didės minimali mėnesio alga, taip Vyriausybė tikisi priversti pašalpininkus ieškotis darbo. Tačiau ir profsąjungos, ir ekonomistai tikina, kad valdžia nuskriaudžia tuos, kurie uždirba kiek daugiau nei tūkstantį eurų.

Po įsigaliojusių ribojimų dėl galimybių paso didelėse prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjų sumažėjo, o mažesnėse – padaugėjo. Tad vieni prekybininkai perskirstyto darbuotojus – iš didelių parduotuvių perkelia juos į mažesnes, kur didesni pirkėjų srautai. Tuo metu kiti prekybos tinklai darbuotojų trūkumų nesiskundžia, tad kol pirkėjų srautai mažesni, išleidžia juos atostogauti.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų 12 procentų. Pastarąjį kartą minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje didėjo nuo 2020 metų – 8,1 procento. Anot pranešimo, sutarta, kad MMA nuo 2022-ųjų didės 70 eurų iki 654 eurų, vidutinis valandos darbo atlygis – nuo 3,48 iki 3,86 euro. 2022 metais minimalus darbo užmokestis Estijoje sudarys 39,5 proc.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Finansų ministerija siūlo diskutuoti dėl papildomo solidarumo mokesčio itin daug uždirbantiems žmonėms.  Siūloma, kad jis būtų taikomas visoms pajamoms, kurių bendra suma per metus viršytų 150 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), arba maždaug 200 tūkst. eurų. Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad tokio mokesčio tarifas galėtų būti, pavyzdžiui, 3 procentai.

Dienomis ir naktimis nelegalų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą stabdantys pasieniečiai skundžiasi iš valdžios sulaukę akibrokšto – valdžia kitų metų biudžete jiems keturis kartus mažina pinigus skirtus atlyginimų didinimui už labai gerą darbą. Anksčiau skyrusi milijoną dabar sumą mažina iki 250 tūkstančių. Vidaus reikalų ministerija teisinasi, esą dėlioti kitų metų biudžetą dėl nelegalų krizės ypač sudėtinga, ir kilus skandalui žada pinigų skirti daugiau.

Mokytojai kyla į kovą su vyriausybe dėl didesnių algų. Jei nuolaidžiaus vyriausybei, kuri atidėlioja atlyginimų kėlimą, pedagogai nerimauja, kad teks dirbti už minimalią algą. Tad jau nuo sausio reikalauja dešimtadaliu didesnio užmokesčio. O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, esą logiška algas mokytojams ir dėstytojams didinti ne mokslo metų viduryje, o pradžioje – tik kitų metų rugsėjį. Pedagogai jaučiasi apgaudinėjami.

Jau kurį laiką darbdaviai kalba apie rinkoje ypatingai juntamą darbuotojų stygių. Kai kuriuose sektoriuose jų nepavyksta prisišaukti ir siūlant didesnes nei įprasta algas. Vis dėlto, kai kurios darbovietės imasi dar kitokios taktikos – trumpalaikių darbuotojų mėgina prisikviesti siūlydami bene dvigubai didesnį darbo užmokestį nei moka nuolatiniams įmonės darbuotojams. Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) kiltų iki 730 eurų. 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Dėl to regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys, praneša „Žinių radijas“. Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui nuo kitų metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didinti labiau nei žadėta vasaros pradžioje, finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų. Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.

Viktorija Užusienė turi profesiją, kurioje moterų Lietuvoje beveik nėra, nors šių specialistų paklausa darbo rinkoje dabar yra milžiniška, o mokami atlyginimai – vieni iš didžiausių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Moteris yra vienos įmonės duomenų inžinierė. Ir nors tai dar gana nauja ir daugeliui nežinoma profesija, duomenų inžinieriai vadinami reikalingiausia XXI amžiaus profesija.

Latvijos ministrų kabinetas antradienį aptars moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių skatinimo 2021–2023 metais planą, kurio vienas iš tikslų yra pasiekti, jog moterims ir vyrams mokamo darbo užmokesčio skirtumas neviršytų 14,1 procento. Planu bus siekiama užtikrinti integruotą, kryptingą ir veiksmingą politiką, skatinančią vyrų ir moterų lygių teisių ir galimybių įgyvendinimą.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Vis dažniau kalbama apie 4 dienų darbo savaitę. Tai reiškia, kad per savaitę dirbtume ne 40, o 32 valandas, tačiau atlyginimą gautume tą patį. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo vilniečių, ar juos domintų tokia darbo savaitė. Daugelis apie tokią idėją pasisakė teigiamai. Žmonės norėtų turėti daugiau laiko poilsiui, o ir tiki, kad darbus pavyktų atlikti laiku.  „Galima pasiplanuoti darbus ir juos nudirbti produktyviau, greičiau“, – sakė gatvėje sutikta vilnietė.

Verslo atstovai sako, kad pastaruoju metu sudėtinga rasti darbuotojų, nes šie mieliau renkasi gauti valstybės pašalpą. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia, kad yra spaudžiami darbdavių – jiems tenka didelis krūvis, nesuteikiamos atostogos, o atlyginimai taip pat nemotyvuoja. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, jog žmonės labiau linkę gauti valstybės paramą ir dirbti nelegaliai. Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst.

Prekybos tinklai vasaros metu vis dar ieško sezoninių darbuotojų. Didžiausias jų poreikis jaučiamas pajūryje, tad prekybos tinklų atstovai žada, kad darbuotojai ras laiko ne tik darbui, bet ir pramogoms prie jūros. Taip pat vilioja būsimus darbuotojus ir kitokiais darbo privalumais – nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ar transportu. Tiesa, prekybos tinklų parduotuvėse naujiems darbuotojams siūlomi atlyginimai nėra patys didžiausi.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, pernai sudarė 12,1 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei 2019 metais, pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 33,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,1 procento.

Atlaisvėjus karantinui, restoranų ir kavinių darbuotojai susiduria su darbuotojų trūkumu. Restoranų vadovai tikina, kad dalis žmonių per karantiną paprasčiausiai atprato dirbti. Kiti pakeitė profesiją ir į restoranus grįžti nebenori. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad restoranuose nenori dirbti, nes ten mažas atlyginimas. Portalui tv3.lt 18 metų moksleivė Gabija pasakojo, kad nori pati užsidirbti asmeninėms išlaidoms ir pramogoms, todėl ieško vasarai darbo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia pritarianti Lietuvos banko rekomendacijai kitąmet minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 62 eurais iki 703 eurų.  „MMA turi didėti ir turime ją kelti, mūsų siūlymas – laikytis Lietuvos banko rekomendacijos, kelti MMA iki 703 eurų ir tai siektų 62 eurus.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šalyje praėjusiais metais, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo 10,2 proc. iki 1428,6 euro. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis išaugo 12,5 proc. iki 1541,3 euro, privačiame – 9,1 proc. iki 1379,1 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojų mokesčius) darbo užmokestis pernai padidėjo 11,1 proc. iki 913,1 euro, viešajame sektoriuje jis augo 13 proc. iki 977 eurų, privačiame – 10,1 proc.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Lietuvos bankas taip pat skaičiuoja, kad didėjant algoms Lietuvoje nuo naujų metų turi didėti ir minimali alga, tiesa, perpus mažiau, apie 30 eurų. Premjerė Šimonytė didinti minimalią algą taip pat sutinka, tik darbdaviai ragina neskubėti ir palaukti, kaip seksis kovoti su pandemija. Priešpensinio amžiaus Aldona mokykloje Šiauliuose jau trejus metus dirba valytoja. Alga minimali, dabar 468 eurai į rankas.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Bet ar papildomi 10 eurų uždirbantiems mažiausiai ką nors pakeistų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Nerijumi Mačiuliu.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad minimali mėnesio alga (MMA), dabar siekianti 642 eurus, nuo kitų metų turėtų didėti, tačiau kiek, priklausys nuo prognozuojamo darbo užmokesčio.     „Tas kausimas daugiau mažiau depolitizuotas ir daugiau mažiau automatinis. Kažkoks didinimas bus, kokia suma – tikrai  negaliu pasakyti, nes tai priklausys nuo projekcijų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Italijos ligoninės saugos pareigūnas, vadinamas pravarde „pravaikštos karalius“, buvo apkaltintas atlyginimo ėmimu 15 metų, nors niekada nepasirodė darbe. Įtariama, kad visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojas Salvatore'as Scumace'as (66) valstybei kainavo 538 000 eurų (464 410 svarų), nes jis melagingai teigė, kad 15 metų dirbo priešgaisrinės saugos pareigūnu Katanzaro Pugliese-Ciaccio ligoninėje.

Seimas antradienį ėmėsi pataisų, kuriomis siūloma uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais. Jos turėtų būti mokamos tik į banko sąskaitą.  Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Daliai gyventojų pragyvenimui neužtenka atlyginimo, tad jie ieško papildomų darbų. Vis tik specialistai pastebi, kad pandemijos metu žmonių, dirbančių papildomus darbus sumažėjo. Tai siejama ir su vidutinio darbo užmokesčio augimu, ir dėl pandemijos apribotomis galimybėmis susirasti papildomą darbą.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse išmokos gyventojams yra siejamos su kai kuriomis jiems priklausančiomis pareigomis. Pavyzdžiui, nustatytais skiepais nepaskiepijus vaikų, tėvams gali būti stabdomas pinigų už vaikus mokėjimas. Ar Lietuvoje atsisakantiems skiepų nuo koronaviruso galima sustabdyti pinigų mokėjimą? Šiuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse gyventojų skiepijimas nevyksta itin sklandžiai. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone kol kas yra paskiepyta tik 7 proc.

Lietuvoje profesionaliai kuria apie 7 tūkst. menininkų, didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, parodė Lietuvos kultūros tarybos užsakytas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės įvertinimas. Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis. Didžiausia koncentracija – miestuose „Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nuo balandžio 1 dienos bus atskirai skelbiami vyrų ir moterų atlyginimai tų darbdavių, kurie turi bent 8 darbuotojus ir iš jų 4 ar daugiau darbuotojai yra moterys arba vyrai. Tikimasi, kad ši naujovė padės tiek visuomenei, tiek ir patiems darbdaviams įsivertinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Šiuo metu Lietuvos moterų užimtumas – beveik kaip Švedijoje, o atlyginimų skirtumas su vyrais – mažesnis nei ES vidurkis.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 4,4 proc. iki 1674,7 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc. iki 1405,9 euro, pranešė Statistikos departamentas. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų ketvirtąjį ketvirtį buvo 268,8 euro – 5 eurais daugiau, nei 2020-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais.

Džiaugsmą susiradus darbą netrukus aptemdė nusivylimas. Šiukšlių surinkimo įmonėje įsidarbinęs Osvaldas skundėsi, kad negavo žadėto atlyginimo ir apmokėjimo už viršvalandžius. O kai pareikalavo uždirbtų pinigų, buvo pažemintas pareigose. Negana to, vyras skundėsi, kad dirbti teko su techniškai netvarkingomis mašinomis.