artūras zuokas

Likus penkioms dienoms iki pirmojo naujos kadencijos Seimo posėdžio, parlamentaro mandato jau nusprendė atsisakyti du į įstatymo leidybos šventovę patekę asmenys. Veikiausiai jau rytoj Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulauks dar vieno analogiško prašymo, rašo „Lietuvos žinios“. Apsisprendęs neiti į Seimą, o likti Vilniaus miesto tarybos nariu LŽ vakar prisipažino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše 30-uoju numeriu įrašytas Raimundas Alekna.

Centro dešinės keturių partijų koalicija ekonominės krizės sąlygomis ketina žengti link tam tikro mokesčių progresyvumo, nors progresinių mokesčių idėja labiau tinka opozicijoje naujajame Seime liksiantiems socialdemokratams.

Gražu žiūrėti, su kokiu džiaugsmu visuomenėje priimama šiurpi naujai formuojamos vyriausybės žinia apie numatomą diržų veržimą. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius ruošia stalą, ant kurio – kur kas liesesni patiekalai nei iki šiol ir sauja karčių tablečių. Akivaizdu, kad nepavyks dietą skirti vien turintiems antsvorio. Liauni ir grakštūs taip pat bus paprašyti dar kartą susiveržti. Vis dėlto vyrauja supratimas, kad krizės akivaizdoje tai neišvengiama.

Apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo Liberalų ir Centro sąjungos vadovas Artūras Zuokas ir „Rubicon“ vadovai Darius Leščinkas ir Andrius Janukonis pripažinti kaltais dėl pasikėsinimo papirkti buvusį Vilniaus tarybos narį Vilmantą Drėmą, yra „teisinis kalambūras“, teigia liberalcentristų lyderis. Antradienį įvykusiame Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) posėdyje, A. Zuokas tvirtino, jog papirkti Vilmantą Drėmą per 2003 metais vykusius Vilniaus mero rinkimus neturėjęs motyvo.

Valdančiąją centro dešinės koaliciją kuriantys keturių partijų lyderiai penktadienį planuoja pasirašyti susitarimą dėl bendro darbo. Dėl šios datos preliminariai sutarta pirmadienį. „Tai orientacinė data. Nebūtų tragedijos, jeigu parašai dokumente atsirastų ir pirmadienį“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Anot jo, svarbiausia – susitarti dėl konkrečių priemonių plano, kuris leistų taupyti valstybės lėšas ir atlaikyti ekonominę krizę.

Beveik prieš pusantrų metų, kai Lietuvą pasiekė pirmoji „Fluxus“ filosofijos ideologo Jurgio Mačiūno kolekcijos dalis, buvo skelbiama, kad Vilnius pretenduoja tapti XXI a. pasauliniu avangardo centru.

Nors miesto meras Juozas Imbrasas aiškiai pareiškė nepritariąs muziejaus idėjai, projekto vedlys Artūras Zuokas savo sumanymo tikrai nelaidoja, rašo „Respublika“.  Šį kartą – ne apie dažnai primenamą Bilbao fenomeną, prikėlusį Ispanijos miestą iš pelenų, bet apie kitą, lietuviškąjį, fenomeną – užsidirbti bet kokiomis priemonėmis.

Prezidentas Valdas Adamkus trečią kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas Visagino-Zarasų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Prezidentas prašo KT pateikti išvadą, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais.

Neįvykusiam konsultaciniam referendumui dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo viešinti paaukota 2,4 tūkst. litų. Didžioji taip ir nepanaudotų lėšų dalis (beveik 2,3 tūkst. litų) atiteks Akmenės rajono Ventos miesto bibliotekai, pranešė iniciatyvinės grupės referendumui organizuoti koordinatorius liberalcentristas Algis Čaplikas.

Ketvirtadienį baigiantis darbo dienai Prezidentūrą pasiekė dar vienas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl rinkimų rezultatų. Šį kartą - dėl Zarasų-Visagino vienmandatėje apygardoje. Šį prašymą parašė Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas. „Matome galimą rinkimų rezultatų klastojimą pasinaudojant tarnybine padėtimi“, - BNS sakė A. Zuokas.

Liberalai į ministrų kabinetą pasiuntė savo geriausias pajėgas, krikščionys demokratai - atsitiktinius asmenis ir mėgėjus vaikščioti su deglais . Nors 15-oji  Lietuvos Respublikos Vyriausybė užsibrėžė didelius darbus, tačiau įtakingiausia Seimo jėga - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - į ministrų postus, pagal koalicijos sutartį atitekusius krikščionims demokratams, nesugebėjo atrinkti žinomų savo partijos narių ir garsių asmenybių.

Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis, Europos parlamentaras Aloyzas Sakalas siūlo pripažinti pralaimėjus rinkimus ir siekia pakeisti partijos statutą ir politinę pasaulėžiūrą. Jis ketina suvienyti visas kairiojo flango politines jėgas ir tiki LSDP atsinaujinimo siekiais bei potencialių partnerių noru tapti šios jėgos dalimi. Su juo apie tai šnekėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Jau antrą savaitę lipdoma Vyriausybė nesiklijuoja. Nors būsimos valdančiosios koalicijos partneriai ministrų postus išsidalijo, vis dar neaišku, kas juos užims, rašo „Respublika“. Postai su klaustukais Praėjusios savaitės koalicijos partnerių greitų derybų dėl ministrų personalijų pažadai, regis, lieka pažadai. Jau dabar aišku, kad kandidatų į būsimą Ministrų kabinetą daugiau negu kėdžių. O ir ne visos siūlomos kandidatūros tinka šalies vadovui.

Šiuo metu besiformuojanti naujoji valdančioji centro dešinės koalicija ir jos sudarymo aplinkybės yra svarbiausias politinis įvykis nūdienos Lietuvos kasdienybėje. Didžioji dauguma politinių komentatorių linkę minėti būsimosios koalicijos trapumą, galimas politines išdavystes bei suaktyvėsiantį politinį turizmą, būsimos Seimo daugumos neveiksnumą ir kt. Daugeliu atvejų kalbama apie potencialų „techninį“ valdžios galių pasistūmėjimą, t.y. keliamos hipotezės, jog, pvz.

Trečiadienį Seime Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas naujai išrinktiems parlamentarams įteikė Seimo nario pažymėjimus. Tačiau visus įgaliojimus naujieji seimūnai įgys tik prisiekę per parlamento pirmąjį posėdį, kurį, pagal prezidento dekretą, numatyta surengti lapkričio 17 dieną. Atsiimti pažymėjimų atvyko beveik visi Seimo nariai. Tiesa, posėdyje nedalyvavo beveik dešimtis naujai išrinktų parlamentarų.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas patvirtino, kad svarstoma jo kandidatūra vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). „Valdybos (LiCS valdybos – BNS) nuomone, partijos pirmininkas turėtų užimti vieną iš ministrų postų. Tačiau kandidatūrų yra ne viena“, – teigė A. Zuokas. Antradienį posėdžiavusi LiCS valdyba nutarė, kad į jiems priklausančių Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų vadovus stengsis deleguoti tos srities specialistus.

Antradienis LNK laidoje „Kakadu“, kaip įprasta, skirtas „POP TOP“ rinkimams. Šįkart rubrikos vedėja Goda Sabutytė kvies spręsti klausimą apie naujojo Seimo narių teistumą. Nemažai į Seimą išrinktų žmonių yra turėję reikalų su policija, kai kurie iš jų – net teisti. „Kakadu“ internautus visą savaitę kvietė balsuoti, kuris teistas Seimo narys – pats nekalčiausias, pats doriausias.

Konservatorių-krikdemų lyderis Andrius Kubilius, vertindamas pramogų verslo atstovų kuriamą Tautos prisikėlimo partiją (TPP), siūlė pagalvoti ir apie „čempionų”, „sėdėjusių ir sėdinčių” partijų įkūrimą. (2008 04 28 Vakarų ekspresas). Taip pat sakė galvosiąs apie „fizikų“ partiją. Fizikai ir čempionai iki rinkimų nespėjo. Užtat dar „nesėdėjusiųjų ir dar neteistųjų“ koalicija susiformavo.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Šių rinkimų duomenimis patenkinti visi, kurie ieškojo pakeitimų bei naujovių. Net ir visapusiškai juos pralaimėjęs premjeras Gediminas Kirkilas. Jo vadovaujamai, nors gal ir nebeilgai, Socialdemokratų partijai Seime nebereikės taisyti nevykusių nutarimų,  pvz., sumakaluoto užsienyje gyvenančių lietuvių pilietybės įstatymo, o Vyriausybėje – ieškoti išeities iš tiesiog absurdiškų sprendimų, pvz., vadinamųjų valstybininkų įgrūsta Lietuvai žalinga sutartis su „Leo.

Ketvirtadienį partijos, tęsiančios derybas dėl  valdančiosios koalicijos, paskelbė pasiskirsčiusios ministrų ir Seimo pirmininko postais. Premjerą ir septynis ministrus siūlys Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LDK). Seimo pirmininko postas atiteko Tautos prisikėlimo partijai. Taigi parlamentui vadovaus pastarosios lyderis Arūnas Valinskas. TS-LKD skirs finansų, ūkio, užsienio reikalų, krašto apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrus.

Pasidalijusios ministrų portfelius valdančiąją daugumą formuojančios partijos ėmėsi skirstytis parlamento komitetų vadovų postus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius ketvirtadienį pasibaigus derybų raundui teigė, kad pasiskirsčius ministerijas „daugmaž aiškios ir kitos struktūros - Seimo valdyba ir Seimo komitetai“. Konservatorių lyderio teigimu, konkrečiai kieno partijos narys kuriam komitetui vadovaus, nenuspręsta.

Valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) - vakar visą dieną sprendė „proporcijų ir atsakomybės“ reikalus. Paprasčiau - derėjosi, kurie partneriai kokius postus užims. Nesklandumų kilo dėl Seimo pirmininko posto - jo pageidavo tiek Arūno Valinsko vadovaujama partija, tiek Eligijaus Masiulio vedamas Liberalų sąjūdis.

Ne kartą deklaravę pasiryžimą apriboti „Leo LT“ apetitą, valdančiąją centro - dešinės koaliciją buriantys politikai po rinkimų prakalbo atsargiau. Esą tinkamai prižiūrimą „liūtą“ galima paversti klusniu kačiuku, atnešiančiu naudos valstybei, rašo „Lietuvos žinios“. Naują valdančiąją koaliciją formuoti pasirengusios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Liberalų sąjūdis (LS) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP) - žada pokyčių nac...

Vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių Gintaras Steponavičius trečiadienį vakare portalui „Balsas.lt“ paneigė internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą jau yra sutarta Seimo pirmininko postą atiduoti Tautos prisikėlimo partijos lyderiui Arūnui Valinskui. Į šias pareigas pretenduoja ir liberalų pirmininkas Eligijus Masiulis. Trečiadienį Seime, Prezidento salėje, prasidėjo oficialios derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.

Rokiruotė valdžioje gali pakoreguoti planus Melnragėje pastatyti giliavandenį uostą. Prieš tai socialdemokratų stumtą projektą gali užblokuoti centro dešinės koalicija, kurioje ne paskutinį vaidmenį turės klaipėdiečiai. Vienas iš giliavandenio uosto idėjos plėtotojų Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus gana iškalbingai atsakė į „Vakarų ekspreso“ pateiktą klausimą, ar po rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai nebėga šiurpuliukai per kūną dėl uosto.

Po pasitarimo dėl postų dalybų formulės  naujojoje koalicijoje  žurnalistams kalbėjęs Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas pareikalavo, kad žurnalistai jo „nepravardžiuotų“. Prikėlėjų vadą įskaudino vienos žurnalistės replika, kad į klausimus A. Valinskas atsakinėja kaip buvęs prezidentas Rolandas Paksas. Konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus kabinete Seime įvykusiame pasitarime aptarta formulė, pagal kurią koalicijos partneriai numato dalytis postus.

Pasikeitus mažiau parlamentarų, nei planuota, valstybė sutaupys milijoną litų. Seimo Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad, paaiškėjus preliminariems rinkimų rezultatams, matyti, jog parlamentas keisis mažiau, nei tikėtasi. Finansininkai planavo, kad Seimą gali palikti 100 jo narių. Tačiau, negalutiniais duomenimis, į naująjį parlamentą nepateko 66 dabartiniai parlamentarai.

Šiandien paaiškėjo naujoji koalicija, kuri teoriškai turėtų – jei nesubyrės anksčiau – valdyti Lietuvos politinį vairą kitus ketverius metus. Naujoji koalicija tikrai nenuobodi. Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas prieš keletą metų „pagarsėjo“ „abonento“ byla, o štai Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas gąsdino melagingais skambučiais apie neva paslėptas bombas.

Vakar dar vykstant balsavimui per antrąjį rinkimų į Seimą turą centro dešinei atstovaujantys politikai atvirai kalbėjo, kad jų nuotaikos ir rinkėjų valia suteikia istorinę progą išstumti iš valdžios olimpo daug metų šalį valdančius kairiuosius. Per Seimo rinkimų antrąjį turą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai turėjo daugiausia galimybių sustiprinti savo partijos prieš dvi savaites iškovotą pergalę daugiamandatėje apygardoje.

Centro ir dešinės pakraipos partijų koalicija yra reali, teigia Liberalų ir centro sąjungos vadovas Artūras Zuokas. Sekmadienio naktį kalbėdamas su žurnalistais, A.Zuokas sakė, kad preliminarūs balsavimo rezultatai jį šiek tiek nuvylė. "Asmeniškai mes norėjome ir tikėjomės geresnių. Aišku, tai dar nėra galutiniai rezultatai, bet pagal tuos rezultatus, kuriuos turime, aišku, mes tikėjomės šiek tiek geresnių", - kalbėjo A.Zuokas.

Po sekmadienį įvykusių Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo paaiškėjo, kad didžiausią frakciją Seime turės (remiantis preliminariais duomenimis) konservatoriai su 44 mandatais. Beveik neabejojama, kad jie į koaliciją kviesis Tautos prisikėlimo partiją (16 vietų) ir Liberalų sąjūdį (11 vietų). Bet naktinė spaudos konferencija žiniasklaidos lūkesčių nepateisino. Nebuvo patikslinti ir partijų apetitai potencialiame kabinete.

Į konservatorių būstinę prieš vidurnaktį pradėjo rinktis potencialūs koalicijos partneriai. Arūnas Valinskas, paklaustas ar jau šiąnakt pasirašys koalicinę sutartį, sakė, kad ne taip greit ir ne prie žurnalistų. Beveik iškart po jo pasirodęs vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Gintaras Steponavičius broliškai apsikabino su Andriumi Kubiliumi ir išgėrė pergalės šampaną. Štabe jau itin tiršta ir linksma. Ant stalų ima trūkti gėrimų ir užkandžių. Didžioji dalis žiniasklaidos taip pat čia.

Milžiniškus pinigus kainuosiančio Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybos kliba dar nepradėtos. Aišku, kad milijonai, neaišku - iš kur. Vilniaus meras Juozas Imbrasas skundžiasi, kad apie šį projektą nėra pakankamai informuotas – esą tą labiausiai išmano projekto iniciatorius Artūras Zuokas. Šis teigia, kad „kas kiek kainuoja“ komentuoti galėtų Vyriausybė. Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas sako, kad tą geriausia žino... projekto iniciatorius Artūras Zuokas.

Muziejų darbuotojai jau kurį laiką skundžiasi mažais atlyginimais, o turimi paveikslai yra, nes nėra tinkamų saugyklų. Tačiau valdžia vis tiek užsimojusi Lietuvoje pastatyti Ermitažo-Guggeheimo muziejų. Tokį, koks kitose pasaulio šalyse nepateisino lūkesčių. Šį kartą „Respublikos“ apskritasis stalas persikėlė į Kultūros ministerijos (KM) baltąją salę. Čia „Respublika“, dvi savaites kvietusi Kultūros ministerijos valdininkus ir jų neprisikvietusi, galiausiai buvo pakviesta pati.

Parlamentinių partijų lyderių sutinka, kad kandidatų į „Leo LT“ vadovus paieška turi užsiimti naujoji Vyriausybė. Politikai prognozuoja, kad nacionalinės energetikos bendrovės vadovų gretas retina rinkimų rezultatai, kiti tuo abejoja.

Įvardinti kaip galimi partneriai centro dešiniajai koalicijai, liberalcentristai ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prieš antrąjį rinkimų turą susipyko. Buvo spėjama, kad liberalcentristus papiktino TS-LKD kandidato Manto Adomėno plakatai, kuriuose vaizduojama jo kova su „abonentu“, tačiau panašu, kad asmeninės nuoskaudos peraugo į nesutarimus tarp partijų.

Lietuvos politikai – Seimo nariai ir partijų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl byrančios bendrovės „Leo LT“, kuri valdo Lietuvos energetikos ūkį, valdybos griūties. Viešai pateikiami paaiškinimai daugumos jų visiškai neįtikina. Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad staigus bendrovės vadovo Rymanto Juozaičio atsistatydinimas dėl formaliai suprantamos priežasties slepia daug gilesnius procesus.

Daugiafunkcis kultūros centras - Jono Meko vizualiųjų menų galerija ir muziejus „Hermitage/Guggenheim Vilnius“(HG), sumanytojų teigimu, turėtų sostinę paversti neabejotinu regiono lyderiu.

Vilniaus Senamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje susirungsiančių politikų dvikovoje - kaltinimai rinkimų agitacijai pasitelkus juodąsias technologijas.

Apie mokesčių reformą kalbantys politikai bei dalis naujųjų Seimo narių 2007 metais realiai mokėjo kur kas mažesnius mokesčius nei samdomi darbuotojai, tvirtina ekonomistė Aušra Maldeikienė. Samdomi darbuotojai, jos skaičiavimais, valstybei pernai vidutiniškai sumokėjo 22,3 proc. pajamų mokesčio.

Per spalio 12 dieną vykusius Seimo rinkimus vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą buvo išrinkti tik trys parlamentarai. Ši jų pergalė bus oficialiai pripažinta, kai sekmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtins galutinius rinkimų rezultatus. Rinkimai jau pasibaigė socialdemokratui Algirdui Butkevičiui ir jo Vilkaviškio rinkimų apygardos rinkėjams.

Jau tiksliai žinoma, kas užims pirmąsias 70 vietų Seime. Partijų sudarytus sąrašus gerokai pakoregavo rinkėjai, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėję konservatoriai dabar gali džiaugtis ne 17, kaip skelbta anksčiau, bet jau 18 laimėtų vietų Seime. Tuo pačiu vienu mandatu - iki 10 - sumažėjo socdemų kraitis. Tačiau šie jau yra gavę du mandatus vienmandatėse apygardose.

Pernai čigonų tabore Vilniuje nelegaliai pastatytus statinius būtina griauti, o seniau suręstus namus – įteisinti. Toks sprendimas penktadienį priimtas per Vilniaus miesto savivaldybėje vykusį išplėstinį dalykinį pasitarimą sostinės romų integracijos ir apgyvendinimo klausimais.

Uostamiesčio gyventojai rinkimuose į parlamentą parodė, ką mano apie ne vienerius metus miestą valdančius politikus: už Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) balsavo mažiau nei 4 proc.

Liberalų ir centro (LiCS) partijos lyderis Artūras Zuokas, kalbėdamas apie dviejų liberalių partijų galimą susijungimą, pirmadienį žurnalistams teigė, jog svarstytų galimybę užleisti partijos pirmininko postą Liberalų sąjūdžio atstovui. „Visi sprendimai, kurie leistų turėti liberalų balsą labiau girdimą, yra svarstytini“, - atsakydamas į klausimus spaudos konferencijoje kalbėjo A.Zuokas.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

O atrodė, kad šį kartą gali būti kitaip, nes istorija, prasidėjusi Lietuvos valdžios viršūnėse ir, bent pradžioje, irgi atrodė tikroviška, žengianti į tokią pat baigtį. Konstitucija įpareigoja prezidentą teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kandidatūras ir, Seimui jas patvirtinus, vieną iš jų pasiūlyti teismo pirmininku. Teisėjo tarnybiniam laikotarpiui pasibaigus, prezidentas gali siūlyti Seimui paskirti jį kitam tarnybiniam laikotarpiui arba prašyti atleisti.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas nepaneigė, kad galėtų tapti užsienio reikalų ministru Liberalų ir centro sąjungai laimėjus rinkimus ir sudarant Ministrų kabinetą.