Ketvirtadienį partijos, tęsiančios derybas dėl valdančiosios koalicijos, paskelbė pasiskirsčiusios ministrų ir Seimo pirmininko postais. Premjerą ir septynis ministrus siūlys Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LDK). Seimo pirmininko postas atiteko Tautos prisikėlimo partijai. Taigi parlamentui vadovaus pastarosios lyderis Arūnas Valinskas.
TS-LKD skirs finansų, ūkio, užsienio reikalų, krašto apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrus. Taip pat ir naujai steigiamos Energetikos ministerijos vadovą.
Tautos prisikėlimo partijai atiteko ir 2 ministrų postai: aplinkos ir kultūros. Liberalų sąjūdis skirs 3 ministerijų vadovus: susisiekimo, teisingumo ir švietimo. Liberalcentristai turės 2 ministerijas - sveikatos ir vidaus reikalų.
Kai kurios personalijos aiškėja
Po pasitarimo išėję partijų lyderiai nekalbėjo apie personalijas. Tik buvo patvirtinta, kad premjeru bus A. Kubilius. Pastarasis pasidžiaugė pasirašytu dokumentu ir paspėliojo, ar jis kada neguls į muziejų.
BNS žiniomis, finansų ministro postas siūlomas buvusiam finansų ministrui (1997-1999 m.) aštuntojoje Gedimino Vagnoriaus vadovautoje Vyriausybėje, dabartiniam Statistikos departamento direktoriui Algiui Šemetai.
Neatmetama, kad finansų ministro portfelis gali tekti Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriui Raimondui Kuodžiui.
Neoficialiomis žiniomis, TS-LKD realiausias kandidatas į ūkio ministro postą - 38 metų ekonomikos analitikas, bendrovės „Baldenis“ valdybos pirmininkas konservatorius Dainius Kreivys.
Žadamos įsteigti Energetikos ministerijos vadovo postas siūlomas 1991-1992 metais buvusiam ekonomikos viceministrui, dabar bendrovės „ DocLogix“ vadovui Arvydui Sekmokui.
Galimos užsienio reikalų ministro kandidatūros dar nėra aiškios. Neoficialiomis žiniomis, į UR kandidato atranką įsikišo prezidentas Valdas Adamkus, prezidentūra esą siūlo dabartinio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Deivido Matulionio kandidatūrą. Seime juokaujama, kad URM eilinį kartą mėgina pati sau pasiskirti ministrą iš „savo sulčių“.
Konservatoriai savo ruožtu linkę laikytis anksčiau įvardytos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininko Audroniaus Ažubalio kandidatūros. „Balsas.lt“ žiniomis, prezidentūra šiai kandidatūrai gali nepritarti. Vytauto Landsbergio kandidatūrai, pasak neoficialių šaltinių, priešinasi pačių konservatorių partijos vadovybė. Tarp kandidatų, kurie būtų priimtini TS-LKD, dar minimas diplomatas Vygaudas Ušackas.
Į krašto apsaugos ministrės postą siūloma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto narė Rasa Juknevičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministre gali būti siūloma konservatorė Seimo Socialinių reikalų komiteto narė Irena Degutienė, dirbusi aštuntojoje G. Vagnoriaus ir devintojoje A. Kubiliaus Vyriausybėse.
Žemės ūkio ministro portfelis beveik neabejotinai teks Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui konservatoriui Kazimierui Starkevičiui.
Švietimo ir mokslo ministru liberalsąjūdiečiai ketina siūlyti dabartinį parlamento vicepirmininką Gintarą Steponavičių, susisiekimo ministru - partijos lyderį Eligijų Masiulį. Neoficialiai teigiama, kad teisingumo ministru gali tapti profesionalus teisininkas, nedalyvaujantis politikoje.
Liberalcentristai tvirtino savo deleguojamų ministrų kandidatūras svarstysiantys kitą savaitę. Neoficialiais duomenimis, į Vidaus reikalų ministeriją grįžti gali Raimondas Šukys. Dabar vidaus reikalų ministro pareigas eina taip pat šios partijos narys Regimantas Čiupaila.
Liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas taip pat minimas tarp kandidatų į ministrus. Kaip juokauja šios partijos nariai, jų lyderis gali vadovauti bet kuriai ministerijai - ir Vidaus reikalų, ir Sveikatos apsaugos.
Tautos prisikėlimo partija ne kartą yra pabrėžusi, kad į ministrus siūlys konkrečios srities profesionalus.
Anot A. Kubiliaus, „daugmaž aiškios ir kitos struktūros - Seimo valdyba ir Seimo komitetai“. Dalijantis parlamento komitetų vadovų postus partijų proporcijos lieka beveik tos pačios.
Konservatorių lyderio teigimu, konkrečiai kieno partijos narys kuriam komitetui vadovaus, nenuspręsta. Šis pasiskirstymas priklausys ir nuo to, kurie naujieji parlamentarai išeis dirbti į Vyriausybę.
.......................................
Rytoj, jau išsidalinusios postus, partijos tarsis dėl to, kaip įveikti krizę. Lapkričio 4 d. bus diskutuojama dėl Vyriausybės programos.
TS-LKD turės 45 vietas Seime, prikėlėjai – 16, Liberalų sąjūdis – 11, o liberalcentristai – 8. Iš viso partneriai turi 80 iš 141 mandato.
Lietuvos socialdemokratų partija iškovojo 25, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 15, koalicija „Darbo partija + jaunimas“ – 10 mandatų. Keturis mandatus gavo nepriklausomi kandidatai, po tris – Lenkų rinkimų akcija ir Valstiečių liaudininkų partija, vieną – Naujoji sąjunga. Naujas Seimas turėtų susirinkti lapkričio viduryje.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
