artimieji rytai

Vos per keletą savaičių karas Artimuosiuose Rytuose tapo itin tikru gelbėjimosi ratu Rusijos valdžiai. Rusijos Federacijos biudžeto deficitas per pirmuosius du metų mėnesius tapo nevaldomas, bet Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos, blokada sukėlė staigų žaliavų kainų šuolį. Tai gali padėti Kremliui išlaikyti planuojamą metinio deficito lygį ir toliau prioritetine tvarka finansuoti karines išlaidas.

Izraelio leidinys „Ynet“ skelbia, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei sutiko pradėti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Leidinio šaltinių teigimu, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi perdavė JAV prezidento specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui, kad naujasis aukščiausiasis lyderis pritarė derybų procesui.

Vokietijos aviacijos milžinė „Lufthansa“ ir Honkongo aviakompanija „Cathay Pacific“ dėl karo pratęsė skrydžių į Artimuosius Rytus sustabdymą. „Lufthansa“, kurios grupei priklauso „Eurowings“, „Austrian“, „Swiss“ ir „Brussels Airlines“ bei dalis Italijos ITA, pranešė, kad dėl „nestabilios padėties“ visi regioniniai skrydžiai atšaukiami iki balandžio pabaigos.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris „pažeidžiančiu tarptautinę teisę“ pavadino JAV ir Izraelio karą prieš Iraną. „Mūsų užsienio politika netaps labiau įtikinamesnė, jei tarptautinės teisės pažeidimo nevadinsime tarptautinės teisės pažeidimu, – pareiškė jis antradienį savo kalboje, skirtoje Užsienio reikalų ministerijos atkūrimo 75-osioms metinėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija perduoda žvalgybos informaciją Iranui, siekdama pratęsti karą Artimuosiuose Rytuose.  Remdamasis Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR, V. Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi teigė, kad yra daugiau įrodymų, jog Rusija toliau remia Irano vadovybę žvalgybos informacija. Išsamesnės informacijos jis nepateikė. V. Zelenskis taip pat sakė, kad jį informavo žvalgybos tarnyba SBU.

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas yra arti sprendimo prisijungti prie JAV smūgių Iranui, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ) remdamasis informuotais šaltiniais. Pasak vieno iš jų, karalystės įsitraukimas į karą – tik laiko klausimas. Tuo tarpu iki JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Teheraną pradžios Saudo Arabijos valdžia atsisakė leisti JAV kariuomenei naudotis savo bazėmis ir oro erdve Irano bombardavimams.

Antradienį akcijų kursai Azijos šalių biržose kyla po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo smūgius Irano energetikos objektams ir teigė, kad derybos su Teheranu vyko „labai gerai“, tačiau naftos kainos vėl šiek tiek pakilo, nes optimizmas dėl galimo Artimųjų Rytų konflikto deeskalavimo tebėra trapus.

Pranešama, kad JAV Pentagono vadovybė nurodys dislokuoti dar 3 tūkst. karių į Artimuosius Rytus, skelbia „The Wall Street Journal“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Jungtinės Valstijos ir Iranas surengė „produktyvias derybas“, todėl jis penkioms dienoms atideda karinius smūgius Irano energetikos objektams.

Irano žiniasklaida, cituodama šaltinius, teigia, kad JAV Donaldas Trumpas „atsitraukė“ nuo planų pulti šalies elektrines po „griežto įspėjimo“ iš Teherano, o jokių derybų tarp JAV ir Irano nebuvo, skirtingai nei skelbia pats D. Trumpas, rašo „Sky News“. Tokius komentarus pateikė ir Irano ambasada Kabule, kuri socialiniuose tinkluose paskelbė, kad D. Trumpas atsitraukė po Irano grasinimų „nukreipti smūgį į viso regiono energetikos infrastruktūrą“. Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šalti...

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega Sergei Lavrovu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atskleidė, jog Vašingtonas ir Teheranas vedė „labai geras ir produktyvias derybas dėl visiško ir galutinio priešiškumo nutraukimo“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime apie Teherano iniciatyva įvykusį pokalbį teigiama, kad S. Lavrovas paragino „nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir pasiekti politinį susitarimą...

Naftos kainos pirmadienį popiet smuktelėjo daugiau nei 10 proc. po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad po „labai gerų“ derybų su Iranu JAV atideda smūgius Irano elektrinėms ir energetikos infrastruktūrai. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos kaina smuko daugiau nei 14 procentų iki 96 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ (WTI) nafta atpigo daugiau nei 14 proc. iki 84,37 JAV dolerių už barelį.

„Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pagrindinis migracijos į Europą „variklis“ dėl savo vaidmens kurstant konfliktus per pastarąjį dešimtmetį“, – teigė Europos Sąjungos (ES) migracijos komisaras, kol ruošiamasi galimai padidėsiančiam pabėgėlių iš Artimųjų Rytų srautui, rašo „Financial Times“. „Būtent Putinas visada yra susijęs su šiais dideliais migracijos srautais. Tai visada Vladimiras Putinas“, – leidiniui sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

Rusija pirmadienį paragino siekti „politinio ir diplomatinio“ karo Artimuosiuose Rytuose sprendimo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus ultimatumą Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. „Manome, kad situacija turėjo pereiti prie politinio ir diplomatinio sprendimo“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „sunaikinti“ Irano elektrines, Kinija pirmadienį įspėjo, kad tolesni išpuoliai Artimuosiuose Rytuose gali lemti „nekontroliuojamą padėtį“ šiame karo nuniokotame regione.

Duodamas interviu kanalui CBS, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė paramą JAV kariniams veiksmams Irane ir patikino, kad Aljanso šalys visada demonstruoja vienybę, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Žinau, kad visada susivienijame“, – sakė M. Rutte, kalbėdamas apie JAV sąjungininkų požiūrį į karą Irane. Anot jo, Europos šalims reikėjo šiek tiek laiko nustatyti savo poziciją, iš dalies dėl to, nes jos nebuvo įtrauktos į pradinį planavimą.

Didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą ne tik geopolitikos ekspertams, bet ir ekonomistams. Konfliktai šiame regione dažnai greitai atsispindi pasaulinėse energetikos rinkose, o tai gali turėti įtakos ir kainoms Lietuvoje. Pirmiausia paprastai reaguoja degalų rinka, tačiau vėliau poveikis gali persikelti ir į kitus ekonomikos sektorius. Apie galimą poveikį kainoms Lietuvoje tv3.lt komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas skelbia ultimatumą Irano režimui: arba šis per 48 val. atvers Hormūzo sąsiaurį, arba Amerika sunaikins Irano energijos infrastruktūrą. Iranas atsako grasinimais viso regiono energetikai. O šią naktį režimas pademonstravo, kad dar gali skaudžiai smūgiuoti – Teherano balistinės raketos smogė pietų Izraelio miestams ir visai netoli Izraelio branduolinio objekto. Ši naktis Izraeliui buvo viena skaudžiausių – mat per Irano atakas sužeista daugiau nei 100 žmonių.

Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika pajus „realias pasekmes“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas. „Jei karas truks ilgiau nei šešis mėnesius, pajusime realias pasekmes. Jis pakenks visoms pasaulio ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pagrasino negrįžtamai sunaikinti gyvybiškai svarbią regiono infrastruktūrą, jei Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpultų jo šalies infrastruktūrą.

Prasidėjus ketvirtai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, apžvelgiame naujausius su juo susijusius įvykius. Užpultas JAV centras Bagdade Mažiausiai šešios naktinės atakos buvo nukreiptos į JAV diplomatinį ir logistikos centrą Bagdado tarptautiniame oro uoste, sekmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du Irako saugumo pareigūnai.

JAV gali tekti eskaluoti atakas prieš Iraną, kad būtų galima po truputį užbaigti karą, po JAV prezidento Donaldo Trumpo vienas kitam prieštaraujančių teiginių apie amerikiečių karinės kampanijos planus sekmadienį pareiškė Iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Iranas anksčiau grasino užpulti ar padegti bet kokius laivus, bandančius kirsti Hormūzo sąsiaurį, todėl jūrų transportas beveik sustojo, o naftos bei dujų kainos šoktelėjo. Prezidentas Donaldas Trumpas kreipiasi pagalbos į kitas valstybes, nors tvirtina, kad Amerika galėtų apsieiti ir be jų. Ar JAV iš tiesų pasiruošusi galimam karui su Iranu?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Ažubaliu.

Irano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ teigia, kad šeštadienį jos kovotojai susirėmė su Izraelio pajėgomis dviejuose miestuose Libano pietuose. Libanas į Artimųjų Rytų konfliktą buvo įtrauktas kai kovo 2 d. „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį taip kerštaudama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį per JAV ir Izraelio smūgius Iranui vasario 28 d....

Pentagonas siunčia tris karo laivus ir tūkstančius papildomų jūrų pėstininkų į Artimuosius Rytus, skelbia „Wall Street Journal“. Pasak leidiniui komentavusių pareigūnų, ruošiama maždaug 2 200–2 500 jūrų pėstininkų. Dar neseniai skelbta apie kitus siunčiamus pėstininkus ir laivą Prieš savaitę, praėjusį penktadienį, buvo pranešta, kad Japonijoje dislokuotas desantinis laivas „USS Tripoli“ keliauja į regioną kartu su jūrų pėstininkais.

NATO misija laikinai pasitraukė iš Irako, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du šios šalies saugumo pareigūnai, nurodydami karo Artimuosiuose Rytuose poveikį. „Nėra jokių nesutarimų“ su Irako vyriausybe, teigė vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. „Tai laikinas atsitraukimas. Jie nerimauja dėl susidariusios padėties“, – pridūrė jis. NATO misijos būstinė buvo ne kartą atakuota Kitas šaltinis nurodė, jog „atsitraukė visa NATO misija“, išskyrus nedidelę karių grupę.

Ukraina penkiose Artimųjų Rytų valstybėse dislokavo karinių dalinių, skirtų apsaugoti ypatingos svarbos ir civilinę infrastruktūrą nuo bepiločių orlaivių, po vizito regione pareiškė ukrainiečių Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas. Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Štai kur buvo dislokuoti Ukrainos daliniai Praėjusią savaitę R. Umerovas lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Katare, Kuveite ir Jordanijoje.

Kuveite po dronų atakų penktadienį ryte buvo uždaryta dalis didžiausios naftos perdirbimo gamyklos, pranešė valstybinė naujienų agentūra, remdamasi Kuveito naftos korporacijos (KPC) informacija. Mina al Ahmadi naftos perdirbimo gamyklą ankstyvą rytą atakavo keli bepiločiai orlaiviai, sukeldami gaisrus kai kuriose gamyklos dalyse, pranešė KPC. Pirminiais duomenimis, sužeistųjų ar žuvusiųjų nebuvo.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paragino paskelbti „moratoriumą“ smūgiams prieš energetikos ir vandens objektus per JAV ir Izraelio karą su Iranu. „Europos Vadovų Taryba ragina deeskaluoti padėtį ir elgtis maksimaliai santūriai, apsaugoti civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą ir visoms šalims visapusiškai laikytis tarptautinės teisės“, – teigiama bloko lyderių išvadose, priimtose per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.

Iranas greičiausiai nesiryš pulti Ukrainos, nepaisant skambių pareiškimų augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose fone. Tai eteryje „24 Kanal“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, paaiškinęs, kad Teheranas neturi nei karinių, nei politinių priežasčių tokiam žingsniui. Pasak jo, net demonstratyvus smūgis „jėgos parodymui“ atrodo mažai tikėtinas, nes tokie veiksmai neturi praktinės prasmės. D. Kuleba pabrėžė, kad Ukraina taip pat turi tolimojo nuotolio galimybių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV jau laimėjo Irane....

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje. Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ per televiziją parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip iš naftos perdirbimo gamyklos teritorijos kyla tirštas tamsių dūmų stulpas.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos naikintuvai išvakarėse smogė keliems Irano karinio jūrų laivyno laivams Kaspijos jūroje. Tarp taikinių buvo raketų sistemomis aprūpinti laivai, aprūpinimo laivai ir patruliniai kateriai, nurodė kariuomenė ir pridūrė, kad per operaciją taip pat buvo smogta uosto vadavietei.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

Remiantis JAV žiniasklaida, prezidentas Donaldas Trumpas iš anksto buvo informuotas apie Izraelio smūgį svarbiam naftos telkiniui „South Pars“. Tai paneigia D. Trumpo teiginius, kad JAV nieko nežinojo apie šią ataką. „The Wall Street Journal“ rašo, kad JAV žinojo ir neprieštaravo.  D. Trumpas esą pritarė smūgiui, kad būtų padidintas spaudimas Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Iranas šiuo metu blokuoja pasauliniam naftos eksportui svarbų sąsiaurį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ketvirtadienį pareiškė, kad, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant energijos kainos, Vašingtonas gali panaikinti sankcijas jau gabenamai Irano naftai. Šiuos komentarus televizijos kanalui „Fox Business“ S. Bessentas išsakė tuo metu, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, o dėl to vėl šoktelėjo naftos ir dujų kainos.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, šiame regione esančių Lietuvos piliečių skaičius neviršija 600, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Šiuo metu regione esančių Lietuvos piliečių skaičius siekia iki 600, tačiau pastebima, kad nežymus judėjimas vyksta abiem kryptimis – išvykstančiųjų srautai stabilizavosi, piliečiai šiuo metu nebesikreipia dėl pagalbos išvykti, jau fiksuojami pavieniai atvejai, kai gyventojai vyksta į regiono šalis, todėl bendras piliečių ska...

Jungtinė Karalystė teigia esanti pasirengusi padėti užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį. Bendrame pareiškime kartu su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Japonijos lyderiais JK taip pat nurodo, kad sieks stabilizuoti energijos rinkas, rašo „Sky News“. „Griežčiausiai smerkiame neseniai Irano įvykdytas atakas prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų objektus, bei faktinį Hormūzo sąsiaur...

Besitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose stebimas ne tik kuro, bet ir trąšų kainų augimas, tačiau, kaip sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis, tai nekelia grėsmės dėl galimo konkurencijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iškraipymo. Anot jo, trąšos dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Izraelio pradėtų karinių veiksmų Irane brangsta visame pasaulyje.

Apie energijos kainų šoką dėl karo Artimuosiuose Rytuose įspėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę ir padidino infliacijos prognozę. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs 0,9 proc., nors gruodžio prognozėje buvo numatytas 1,2 proc. augimas. Šių metų infliacijos prognozę jie padidino nuo gruodį numatytų 1,9 proc. iki 2,6 procento.

Naftos ir dujų kainų kilimui dar padidinus nuogąstavimus, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakurstys infliaciją ir slopins ekonomikos augimą, Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smunka. Frankfurto indeksas DAX nuo sesijos pradžios smuko 3 proc., Londono FTSE 100 – 2,9 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 2,3 procento. Auksas ir sidabras atpigo atitinkamai daugiau nei 6 proc. ir 13 proc.

Augantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose negali užgožti Ukrainoje tebesitęsiančio karo, sako Europos Vadovų Taryboje (EVT) Briuselyje dalyvaujantis valstybės vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, stipri Ukraina yra būtina Europos stabilumui užtikrinti, todėl būtina jai perduoti 90 mlrd. eurų paskolą bei paspartinti stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą, siekiant narystės iki 2030 metų.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Kataro užsienio reikalų ministerija teigia, kad „pasilieka teisę atsakyti“ į Irano raketų atakas prieš Ras Lafano pramoninį miestą, rašo „Sky News“. Ji apibūdino ataką kaip „pavojingą eskalaciją“ ir pareiškė, kad Kataras „nedvejodamas“ gins savo suverenitetą, nurodo užsienio reikalų ministerija. Griežtas Kataro žingsnis Persijos įlankos valstybė Irano gynybos ministerijos atstovui Irano ambasadoje Katare nurodė per 24 valandas palikti šalį.

Irano režimas kovo 18-osios naktį surengė balistinių raketų ataką Izraelyje. Teigiama, kad taip keršijama už tai, jog žydai ir amerikiečiai nukovė jų saugumo vadą ir represijas vykdančių Basidžų vadovą. Tačiau naktį Izraelis paskelbė sunaikinęs ir režimo žvalgybos vadovą. Savo ruožtu Vašingtonas praneša apie 2 tonas sveriančių bombų smūgius Irano raketų bazėms prie Hormūzo sąsiaurio. Naktiniame danguje virš Izraelio – visas spiečius nuo balistinių raketų atsiskyrusių smogiamųjų užtaisų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Madride kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad, nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose, Ukraina ir toliau gauna visus jai pažadėtus pagalbos paketus. „Niekas nenutraukė [ginklų] tiekimo Ukrainai. Ir mes turime visus pagalbos paketus. Taip, žinoma, kaip jau sakiau, nerimaujame, kad jie gali būti sumažinti. Bet kol kas jie yra čia“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis taip pat pabrėžė, kad Europai būtina stiprinti savo saugumą.

Iranui tęsiant savo kampaniją prieš Persijos įlankos šalis, naujienų agentūros AFP žurnalistai Rijade pranešė trečiadienį girdėję kelis galingus sprogimus virš Saudo Arabijos sostinės, o Saudo Arabija pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos atremia balistinių raketų ataką. „Oro gynybos pajėgos atremia balistinę grėsmę Rijade“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime nurodė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sąjungininkams palikti juos vienus užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis trečiadienį rašė, kad šalims, kurios naudojasi šiuo sąsiauriu laivybai, galėtų leisti pačioms rasti sprendimą. Taip jis reagavo į daugelio šalių atsisakymą karinėmis priemonėmis paremti JAV šioje laivybos teritorijoje.