artimieji rytai

Reaguojant į konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą įtampą naftos ir degalų rinkoje, Seime antradienį vyks diskusija, kaip spręsti itin pabrangusių degalų krizę ir kokių priemonių imtis. Situaciją degalų rinkoje pristatys ir į Seimo narių klausimus atsakys energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Žygimantas Vaičiūnas, Kristupas Vaitiekūnas ir Edvinas Grikšas.

JAV specialiosios pajėgos įsiveržė giliai į Irano teritoriją, kad išgelbėtų antrąjį sudužusio naikintuvo „F-15E Strike Eagle“ įgulos narį, sekmadienį paskelbė JAV žiniasklaida. Penktadienį Iranas gyrėsi numušęs naikintuvą F-15. Tai pirmasis JAV karo lėktuvas, sudužęs Irane nuo karo pradžios vasario 28 d. Vašingtonas kol kas neatskleidė daugiau informacijos, dėl ko lėktuvas nukrito.

Pentagono dirbtinio intelekto programa „Project Maven“ sudaro JAV karinės operacijos Iranui pagrindą ir galimai yra viena iš reikšmingiausių naujovių šiuolaikiniame kare. Kas tai? „Project Maven“ yra svarbiausia Pentagono dirbtinio intelekto programa, pradėta vykdyti 2017 m. kaip siauro profilio eksperimentas, skirtas padėti karo analitikams susigaudyti iš konfliktų zonos plūstančiame dronų filmuotos medžiagos sraute.

Iranas sekmadienį pateikė savo sąlygas, kada galėtų atsinaujinti įprasta laivybą Hormuzo sąsiauriu. Irano prezidento kanceliarijos pavaduotojas komunikacijos klausimais Mehdi Tabatabaei pareiškė, kad laivyba galėtų atsinaujinti tik kompensavus žalą, praneša „The Guardian“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Iranui liko 48 valandos sudaryti susitarimą dėl gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimo, antraip jo lauks „pragaras“. „Prisimenate, kai daviau Iranui dešimt dienų sudaryti susitarimą arba atverti Hormuzo sąsiaurį“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas, omenyje turėdamas savo ultimatumą, pateiktą kovo 26 d....

Penktadienį Persijos įlankos regione sudužo antrasis JAV karinių oro pajėgų kovinis lėktuvas, skelbia „New York Times“....

Austrija atmetė visus JAV prašymus leisti vykdyti karinius skrydžius virš šalies teritorijos nuo pat karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas. „Prašymų iš tikrųjų buvo, tačiau jie nuo pat pradžių buvo atmesti“, – teigė pulkininkas Michaelis Baueris. M. Baueris pridūrė, kad kiekvieną kartą, kai panašus prašymas „yra susijęs su kariaujančia šalimi, jis yra atmetamas“. Austrija yra neutrali valstybė nuo 1955 metų.

Lietuva remia tarptautinės bendruomenės pastangas, siekiant atkurti laivybą bei naftos ir dujų tranzitą Irano blokuojamu Hormuzo sąsiauriu, sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį nuotoliu dalyvavęs daugiašaliame susitikime. Pasak jo, laivybos laisvė išlieka vienas esminių tarptautinės teisės principų, todėl būtini vieningi tarptautinės bendruomenės veiksmai šiai situacijai išspręsti.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėja, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali pavojingai išplisti....

Sklandant gandams apie amerikiečių sausumos operaciją Irane, 2026 m. balandžio 1 d. paryčiais Lietuvos laiku D. Trumpas kreipsis į tautą dėl Irano situacijos. Tuo metu Teheranas skelbia, kad „valios užbaigti karą“ turi, ir tuo pačiu grasina Jungtinių Valstijų technologijų įmonėms, kurios padėjo vykdyti operacijas šalyje. Įprasto benzino galono kaina viršijo 4 dolerius – tai mažiau nei 1 euras už litrą.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina „mes laimėjome“ prieš Iraną. Ekspertai pastebi, kad Trumpo žodžiai nėra nuoseklūs. Ką tai parodo ir kas mūsų laukia? Apie tai, ko siekia D. Trumpas ir kada karas baigsis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja mokslų daktarė, Artimųjų Rytų kultūros antropologė, iranistė Dalia Sabaliauskienė ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.

Griežta cenzūra, blokuojamas internetas ir vienpusis informacijos srautas – tokioje aplinkoje gyvena Irano visuomenė. Nors oficialus naratyvas kontroliuojamas valstybės, vis daugiau žmonių ieško būdų jį apeiti ir pasiekti žinias iš užsienio.

Kuveito civilinės aviacijos administracija trečiadienį pranešė, kad šios Persijos įlankos valstybės tarptautinis oro uostas patyrė Irano dronų ataką. Dėl šio išpuolio kuro talpyklose kilo didelis gaisras. „Kuveito tarptautinis oro uostas patyrė akivaizdžius dronų, kuriuos paleido Iranas ir jo remiamos ginkluotos grupuotės, išpuolius“, – oficialioji Kuveito naujienų agentūra KUNA citavo Civilinės aviacijos generalinio direktorato atstovą spaudai.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu paragino suintensyvinti politines ir diplomatines pastangas siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.

Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad šalis nepriims paliaubų – tik nuolatinį kovų Artimuosiuose Rytuose nutraukimą. Kalbėdamas su „Al Jazeera“, Abbasas Araghchi pridūrė, kad palaiko tiesioginį ryšį su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, tačiau jam perduotos žinutės nėra „derybos“. S. Witkoffas yra vienas iš pareigūnų, vadovaujančių Vašingtono komandai netiesioginėse derybose su Iranu.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė nekomentuoja kalbų apie galimą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau pabrėžia pasirengimą kalbėtis su bet kuriuo pasaulio lyderiu. Ji taip pat tikina, kad su prezidentu Gitanu Nausėda sutariama dėl bendros pozicijos, o svarbiausias prioritetas išlieka oro gynybos stiprinimas, augant įtampai dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir galimų ginkluotės tiekimo trikdžių.

Irano revoliucinė gvardija antradienį pagrasino nusitaikyti į tokias pirmaujančias JAV technologijų įmones kaip „Apple“, „Google“ ir „Meta“, jei per „tikslinius nužudymus“ bus nukauta daugiau Irano lyderių.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt vykstančioje spaudos konferencijoje žurnalistui atsakė „pasiskaičiuokite patys“, kai jos buvo paklausta, kiek dar truks karas su Iranu, rašo „Sky News“. Ji pakartoja Donaldo Trumpo anksčiau nurodytą 4-6 savaičių laikotarpį šiam karui, kuris prasidėjo vasario 28 d., nepaisydama žurnalisto pastabos, kad Marco Rubio pastarosiomis dienomis teigė, jog operacija truks dar 2 arba 4 savaites.

Irano Revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padalinio vadas pirmadienį paskelbė retą pareiškimą, kuriame gyrė Irano parankinių grupuotes už pagalbą kuriant „naują tvarką regione“. Esmailas Qaani Revoliucinės gvardijos pajėgų „Quds“ vadu tapo po to, kai 2020 m. per JAV operaciją Irake buvo nužudytas Qassemas Soleimani.

Amerikos prezidentas pareiškė, kad labiausiai norėtų perimti Irano naftą. Jis pripažino svarstantis galimybę užimti Chargo salą, per kurią režimas eksportuoja savo žaliavą. Po naujausių Donaldo Trumpo pareiškimų ir savaitgalį prie konflikto prisijungusių Jemeno husių naftos kaina pakilo iki 116 dolerių už barelį.

Rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuotos NATO oro ir raketinės gynybos pajėgos numušė į Turkijos oro erdvę įskridusią iš Irano paleistą balistinę raketą, cituodama Turkijos gynybos ministerijos paskelbtą informaciją praneša naujienų svetainė „The Guardian“. Tai ketvirtas tokio pobūdžio atvejis nuo Irano karo pradžios – NATO sistemos šį mėnesį jau tris kartus buvo sulaikiusios raketas, o Ankara dėl to pareiškė protestą ir įspėjo Teheraną.

Amerika sukilo prieš valdžią. Visose 50-yje valstijų įvyko daugiau kaip 3 200 protestų prieš Donaldo Trumpo vidaus ir užsienio politiką, įskaitant veiksmus Artimuosiuose Rytuose. „Karaliams – ne“ akcijų organizatoriai teigia, kad protestuose dalyvavo apie 9 mln. amerikiečių – 40 proc. daugiau nei per birželį vykusiame „Karaliams – ne“ proteste. „Demokratai žlugę, o respublikonai leidžia D. Trumpui daryti, ką nori“, – sakė protesto dalyvė.

Policija sulaikė dar du asmenis, įtariamus bandymu susprogdinti savadarbį įrenginį prie „Bank of America“ filialo Paryžiuje, sekmadienį pranešė Prancūzijos vidaus saugumo tarnyba. Vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas šeštadienį teigė manantis, kad galimą išpuolį galėjo paskatinti karas Artimuosiuose Rytuose. Policija pirmąjį įtariamąjį, galimai nepilnametį, sulaikė ankstų šeštadienio rytą netrukus po to, kai jis padėjo įrenginį prie banko pastato netoli Eliziejaus laukų.

Iranas planuoja pertvarkyti Hormūzo sąsiaurio valdymą, siekdamas užtikrinti ilgalaikę naudą ekonomikai ir saugumui, sekmadienį pareiškė viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas. Taip pat pranešama, kad sekmadienį kilo susirūpinimas dėl karo išplitimo į Raudonąją jūrą, kai Irano remiami Jemeno husių sukilėliai įsitraukė į mėnesį trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose ir prisiėmė atsakomybę už dvi raketų atakas prieš Izraelį.

Į konfliktą artimuosiuose Rytuose įsitraukia Teherano remiama Jemeno husių grupuotė: raketomis atakavo Izraelį. Karas regione plečiasi, kai Jungtinių Valstijų pareigūnai tvirtina, kad derybos su Teheranu prasidės dar šią savaitę, o kariniai veiksmai bus užbaigti per kelias savaites.  Vaikai su koviniais ginklais ant savo tėvų pečių protestuoja Jemene. Tai parodomasis Teherano remiamų teroristų husių protestas, kuriame reiškiamas palaikymas Iranui ir Libanui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo dronų atakas prieš Artimųjų Rytų šalis, skelbia „Kanal 24“. Anot jo, Ukraina jau dalijasi technologijomis ir ekspertais, tačiau šalys neturi pakankamai patirties atremiant masines dronų atakas. V. Zelenskis sako, kad Ukraina jau turi ištobulintą sistemą, skirtą masinėms „Shahed“ atakoms atremti.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį atmetė nuogąstavimus dėl Irano raketų, kurios teoriškai galėtų pasiekti taikinius Europoje. Jis sakė, kad žemyną saugo NATO gynybos aljansas.  Europa yra „saugi, ypač todėl, kad Vokietija ginasi ne viena oro gynybos srityje, o NATO oro gynybos pajėgų kontekste“, sakė B. Pistorius, lankydamasis Australijos kareivinėse netoli rytinės pakrantės didmiesčio Brisbeno.

Ukraina ir Saudo Arabija pasirašė oro gynybos susitarimą per prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Persijos įlankos šalį, patiriančią Irano dronų atakas, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du aukšti pareigūnai.  „Susitarimo esmė yra ta, kad Ukraina rems juos kuriant visus būtinus oro gynybos komponentus, kurių jiems šiuo metu trūksta“, – sakė pareigūnas apie dokumentą, kuris, pasak kito pareigūno, buvo pasirašytas ketvirtadienį.

Statistikams kovo mėnesį fiksuojant išankstinę 4,5 proc. metinę bei 1,6 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai sako, kad karas Artimuosiuose Rytuose ir jo nulemtas degalų brangimas paspartino kainų šuolį, o tolesnė infliacijos dinamika priklausys nuo to, kiek konfliktas tęsis. Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad kol kas infliaciją veikia pirminiai karo efektai – kylančios degalų kainos, bet ilgainiui kils ir trąšų kainos, kas gali paskatinti maisto žaliavų krizę.

Pentagonas, anot žiniasklaidos, svarsto į Artimuosius Rytus nusiųsti dar iki 10 tūkst. karių. Tai JAV prezidentui Donaldui Trumpui suteiktų papildomo lankstumo pokalbiuose su Teheranu, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. Portalas „Axios“, remdamasis aukštu gynybos pareigūnu, teigė, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas kitą savaitę. Kariai esą būtų iš kitų kovinių vienetų nei tie, kurie jau nusiųsti į regioną.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad Vašingtono karo Irane tikslai turėtų būti pasiekti per artimiausias dvi savaites, neatsižvelgiant į tai, ar JAV nusiųs sausumos pajėgas.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė ketvirtadienį apkaltino Rusiją teikiant žvalgybinę paramą Iranui kare Artimuosiuose Rytuose, siekiant „žudyti amerikiečius“, ir paragino Jungtines Valstijas padidinti spaudimą Maskvai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ketvirtadienį pranešė sumažinusi euro zonos ekonomikos augimo prognozę šiems metams. Organizacija taip pat šiemet prognozuoja didesnę infliaciją dėl šoktelėjusių energijos kainų. EBPO sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 0,4 procentinio punkto iki 0,8 proc., o dviejų didžiausių žemyno ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – prognozės buvo sumažintos po 0,2 punkto iki 0,8 proc.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti „didžiausią pramonės krizę per visą žmonijos istoriją“, trečiadienį įspėjo Tarptautinių prekybos rūmų (TPR) vadovas. Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas su Iranu, sparčiai kylančios naftos kainos sukėlė baimę dėl pasaulinės recesijos, nes Teheranas faktiškai stabdo naftos gabenimą per strateginį Hormūzo sąsiaurį.

Naftos kaina gali šoktelėti iki 200 JAV dolerių už barelį – tokiam scenarijui ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, kalbama apie ekonominių pasekmių modeliavimą. Tuo tarpu ekspertai įspėja, kad net 170 JAV dolerių už barelį bus rimtas smūgis, o 200 JAV dolerių gali turėti didžiulių pasekmių pasaulio rinkoms. Taip pat „Bloomberg“ šaltiniai pabrėžia, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, derasi su Persijos įlankos regiono šalimis dėl partnerystės ginkluotės srityje. Jos dėl Irano karo labai domisi Ukrainos patirtimi kovojant su dronais, sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Ukraina siūlo abiem pusėms naudingą partnerystę. Mes galime sustiprinti tuos, kurie gali sustiprinti mus“, – kalbėjo prezidentas. Mainais Kyjivas esą suinteresuotas oro gynybos ginkluote ir lėšomis savo gynybiniam karui su Rusija.

Kitą dieną po to, kai Teheranas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo 15 punktų paliaubų planą, Amerikos vadovas pareiškė, kad Iranas „maldauja sudaryti susitarimą“ ir kad ne jis spaudžia derėtis. Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas sakė Teheranui, kad šis „greičiau rimtai imtųsi“ derėtis dėl susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pagyrė Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį už jo išsakytą Irano karo kritiką. Ministras socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad F. W. Steinmeieris nusipelno pripažinimo už tai, jog „pasmerkė pažeidimus prieš iraniečius“. Jis pridūrė, kad tie, kurie vertina teisinę valstybę, taip pat turėtų netylėti.

Jungtinės Valstijos perdavė Iranui 15 punktų paliaubų planą, pranešė pareigūnas, Vašingtonui tuo pat metu siunčiant desantininkus į Artimuosius Rytus padėti trečiadienį ten atvykstantiems jūrų pėstininkams. Irano kariuomenė išjuokė diplomatines pastangas ir tęsė atakas prieš Izraelį bei Persijos įlankos regioną, įskaitant smūgį, sukėlusį gaisrą Kuveito tarptautiniame oro uoste.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose prilygsta „daug baisesniam“ scenarijui nei invazija į Iraką 2003 metais. „Tai nėra tas pats scenarijus kaip neteisėtas karas Irake. Susiduriame su kažkuo daug baisesniu. Daug baisesniu. Su galimu poveikiu, kuris yra daug platesnis ir gilesnis“, – parlamentui sakė jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingas krito iki žemiausio lygio nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Per apklausą JAV, kurią naujienų agentūros „Reuters“ užsakymu atliko „Ipsos“ institutas, 36 proc. respondentų nurodė esantys patenkinti D. Trumpo vadovavimu. Praėjusią savaitę šis rodiklis dar buvo 40 proc. Sumenkusio reitingo priežastimis nurodomos išaugusios degalų kainos ir platus nepritarimas JAV kartu su Izraeliu pradėtam karui prieš Iraną.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas yra pasirengęs derėtis, sumažindamas rinkos nuogąstavimus dėl tiekimo sutrikimų, naftos kainos vėl nukrito žemiau svarbios 100 JAV dolerių už barelį ribos. Po D. Trumpo pareiškimų naftos „Brent“, kurios pristatymo terminas – gegužė, kaina nukrito iki šiek tiek mažiau nei 100 JAV dolerių už barelį, per keletą minučių sumažėdama apie 4 proc.

Trečiadienį naftos kainos smarkiai sumažėjo, o akcijų kursai pakilo, nes atsirado vilties, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose atslūgs, kadangi pasirodė pranešimų, jog Vašingtonas nusiuntė Iranui taikos planą, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos tanklaiviams praplaukti pro svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Irano kariuomenės atstovas trečiadienį išjuokė JAV pastangas pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo, iškeldamas klausimų dėl to, ar Vašingtono pasiūlytas 15 punktų planas turi galimybių sėkmei. Irano kariuomenės centrinės būstinės „Khatam al Anbiya“, vadovaujančios reguliariajai kariuomenei ir sukarintai Revoliucinei gvardijai, atstovo pulkininko leitenanto Ebrahimo Zolfaghari komentarai nuskambėjo po to, kai tarpininkai perdavė minimą planą Iranui.

Iranas, Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) duomenimis, atvėrė Hormūzo sąsiaurį „nepriešiškiems laivams“.  Laivai, „kurie nedalyvauja agresijos veiksmuose prieš Iraną ir jų neremia“ ir laikosi tam tikrų saugumo reikalavimų, „suderinę su kompetentingomis institucijomis“, vėl gali plaukti svarbiu sąsiauriu, teigiama antradienį IMO paskelbtame Teherano pareiškime. JT organizacijos duomenimis, šį pareiškimą sekmadienį paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.

Iranas yra pasirengęs blokuoti dar vieną svarbų sąsiaurį ir net sunaikinti savo infrastruktūrą, kad sustabdytų galimą JAV išsilaipinimą, skelbia „The Guardian“ ir CNN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik pasakė žurnalistams Ovaliajame kabinete, kad Iranas „sutiko, jog niekada neturės branduolinio ginklo“, rašo „Sky News“. JAV prezidentas teigė, kad Iranas kalbasi su Vašingtonu ir „jie kalba protingai“. Paklaustas, ar jis siųstų savo pasiuntinius Steve‘ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį derėtis dėl taikos su iraniečiais, D. Trumpas atsakė: „Mes dabar deramės. Jie tai daro kartu su Marco, J. D. Kita pusė, galiu pasakyti, norėtų sudaryti susitarimą.