artimieji rytai

JAV kariuomenė Artimuosiuose Rytuose yra pasirengusi per 96 valandas nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymo gavimo pradėti naujas, potencialiai plataus masto karines operacijas prieš Iraną. Apie tai CNN pranešė neįvardyti JAV pareigūnai. Šaltinių teigimu, šiuo metu regione dislokuota pakankamai pajėgų galimoms atakoms surengti.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti pareiškimai, kad šių metų spalio 7 d. iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išskrido dvi moterys: Daiva Zakažauskaitė (gim. 1992 m.) ir Erika Šlimaitė (gim. 1983 m.). Nuo spalio 11 d. moterų artimieji negali su jomis susisiekti: jų mobiliojo ryšio telefonai yra išjungti, jos neprisijungia prie socialinių tinklų, o susisiekti kitais būdais nepavyksta.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos Irano iki lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų nepuls – pasak jo, Vašingtonas su Teheranu veda produktyvias derybas. D. Trumpas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, kai, žiniasklaidai pranešus apie tai, kad JAV dar iki rinkimų gali suduoti naujų smūgių Iranui, ketvirtadienį smarkiai pakilo naftos kainos.

Jemeno prezidentinės tarybos vadovas sekmadienį paskelbė apie naujos karinės operacijos pradžią, kuria siekiama atsiimti visas Irano remiamų husių kovotojų kontroliuojamas teritorijas.

Jemeno husiai sekmadienį užblokavo gyvybiškai svarbų tiekimo kelią, jungiantį Taizą su Adenu – laikina tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės sostine, naujienų agentūrai AFP nurodė keturi saugumo šaltiniai. „Buvome informuoti, kad husiai perėmė al Safijos rajono kontrolę, ten užblokavo pagrindinį kelią ir užėmė policijos nuovadą“, – AFP sakė vietos policijos šaltinis.

Iranas Hormuzo sąsiaurio atvėrimą sieja su septynių išankstinių sąlygų Jungtinėms Valstijoms įvykdymu, sekmadienį pareiškė parlamento pirmininkas ir vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas. Valstybinės naujienų agentūros IRNA teigimu, M. B. Ghalibafas pareiškė, kad laukimo ir vienašališkų reikalavimų diktavimo laikas baigėsi. Pasak jo, Irano pozicija yra visiškai aiški ir galutinė.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pareiškė, kad jo šalies konfliktui su JAV karinio sprendimo nėra. Taip jis kalbėjo deryboms dėl karo užbaigimo, panašu, atsidūrus aklavietėje.   Pareiškė, kad nėra karinio sprendimo Intensyvaus bombardavimo kampanija nepadėjo užbaigti karo, kurį JAV ir Izraelis pradėjo vasario pabaigoje, o Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis sumažino karines operacijas ir pirmenybę teikia ekonominiam spaudimui.

Pentagonas, anot žiniasklaidos, siunčia į Artimuosius Rytus trečią lėktuvnešį ir jo kovinę grupę bei daugiau karo laivų. Apie tai, remdamiesi JAV pareigūnais, pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ ir naujienų portalas „Axios“. Kaip skelbiama, naujai pasiųsti karo laivai, koviniai lėktuvai, jūrų pėstininkai ir jūreiviai į regioną turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV savo pajėgas regione padidins 9–10 tūkst. karių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad atmetė Irano pasiūlytą planą dėl strateginio Hormuzo sąsiaurio, kuris, pasak Teherano, būtų atvėręs šį vandens kelią per septynias dienas. „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – žurnalistams prie Baltųjų rūmų sakė D. Trumpas. „Jie nori sudaryti susitarimą, pagal kurį sąsiaurį atidarytų nedelsiant, nes stipriai pralaimi. Jie nori sudaryti susitarimą ir manau, kad tai gerai. Aš taip pat mėgstu sudaryti susitarimus“, – sakė JAV prezidentas.

Šimtmečius siekiančias istorines šaknis turintis Jemeno husių judėjimas iš religinės ir genčių grupės išaugo į galingą karinę jėgą, šiuo metu kontroliuojančią šiaurinę šalies dalį. Palaikoma Irano ir megzdama glaudesnius ryšius su Rusija bei Kinija, ši grupuotė rengia išpuolius prieš naftos infrastruktūrą bei tarptautinius laivybos maršrutus. Toks jos atkaklumas ir daromas poveikis pasaulinei energijos rinkai verčia JAV, Izraelį bei arabų valstybes ieškoti bendrų saugumo sprendimų regione.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje sakant kalbą Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui, JAV delegacija paliko posėdį. „Vakar [Donaldas] Trumpas mus pavadino teroristais. Mes patys esame terorizmo aukos“ , – kalbėjo Irano prezidentas. „Mes tik ginamės, mes nesame teroristai“, – pridėjo jis, JAV delegacijai paliekant salę.

Irano parlamento narys pareiškė manantis, kad Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatų kuluaruose Niujorke susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Manau, kad abiejų prezidentų susitikimas įvyks“, – trečiadienį paskelbtame interviu Irano naujienų portalui „Didban“ sakė Ahmadas Bakhshayeshas Ardestani. M. Pezeshkianas vėliau trečiadienį turėtų kreiptis į JT Generalinę Asamblėją, kurioje vyksta kasmetiniai bendrieji debatai.

Saudo Arabija atnaujino naftos tiekimą Rytų–Vakarų naftotiekiu ir jau antradienį gali atnaujinti naftos eksportą iš Raudonosios jūros pakrantėje esančio Janbu uosto, „Reuters“ pranešė trys su situacija susipažinę šaltiniai. Dviejų iš jų teigimu, nafta naftotiekiu kol kas pumpuojama nedideliu pajėgumu. Valstybinė energetikos bendrovė „Saudi Aramco“ į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

Donaldo Trumpo administracijai siekiant toliau daryti spaudimą Teheranui, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį perspėjo, kad dėl JAV sankcijų po dviejų dienų Irano oro linijų bendrovėms bus sunku vykdyti veiklą visame pasaulyje.  „Rugsėjo 23 d. visų Irano oro linijų bendrovių veikla visame pasaulyje sustos.

Dyzelino kainoms šovus į viršų, ekspertai sako, kad vienos priežasties ieškoti nereikėtų. Kainas kelia karai, įtampa Artimuosiuose Rytuose, sumažėję Europos naftos perdirbimo pajėgumai ir priklausomybė nuo importo. Ekspertų teigimu, greito sugrįžimo į prieškrizinį kainų lygį tikėtis nereikėtų. Apie tai laidoje diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

Atsinaujinus karo veiksmams Jemene, JAV vyriausybės atstovai tiesiogiai kalbėjosi su husių smogikų atstovais, ketvirtadienį agentūra dpa sužinojo iš diplomatinių šaltinių Rijade. Pasak šaltinių, JAV ambasadoje Omane vykusiame susitikime husiai patikino, kad nepuls JAV ar Izraelio laivų Bab al Mandebo sąsiaurio rajone Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje. Smogikai anksčiau buvo paskelbę Saudo Arabijos laivų „blokadą“ ir vėliau užpuolė kelis šios šalies laivus arba privertė juos pakeisti kursą.

Rusija perdavė Iranui žvalgybinę informaciją, kad šis galėtų veiksmingiau smogti JAV kariniams objektams Artimuosiuose Rytuose. Apie tai, remdamasis dviem JAV pareigūnais, praneša CNN. Žurnalistų duomenimis, Iranas iš Rusijos gaudavo, be kita ko, palydovinės žvalgybos duomenų, kurie vėliau, tikėtina, buvo naudojami taikiniams nustatyti ir smūgiams rengti. Tarp tokių taikinių leidinys mini strategiškai svarbią Princo Sultano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje, į kurią Iranas smogė kovo 27 dieną.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as teigia, kad Vašingtonas negali leisti, jog JAV Artimųjų Rytų politika priklausytų nuo Izraelio valstybės, praneša „Politico“. Tai griežtas teiginys apie svarbų JAV sąjungininką regione, kurį išsakė vienas svarbiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų ir vienas iš pagrindinių Respublikonų partijos kandidatų 2028 metų prezidento rinkimuose.

Rinkoms reaguojant į žinią, kad Saudo Arabija uždarė naftotiekį, o suplanuotos derybos dėl Hormuzo sąsiaurio buvo atšauktos, pirmadienį šoktelėjo naftos kainos. Šiaurės jūros „Brent“ rūšies naftos lapkričio ateities sandorių kaina pirmadienio rytą pakilo beveik 3 proc. – iki 107,60 JAV dolerio už barelį – ir vėl artėjo prie 110 JAV dolerių atžymos. Penktadienį, paskutinę praėjusios savaitės prekybos dieną, „Brent“ nafta buvo šiek tiek atpigusi po spartaus kainos augimo ankstesnėmis dienomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesigailintis pradėjęs karą su Iranu, nepaisant galimo konflikto poveikio lapkritį vyksiantiems JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimams. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Netikiu žodžiu „gailėtis“. Visada gali šiek tiek suabejoti savimi. Keli žmonės manęs klausė, ar, jei reikėtų viską daryti iš naujo, pasielgčiau taip pat. Pasielgčiau lygiai taip pat“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas su Iranu baigsis iškart po tarpinių rinkimų JAV, kurie vyks lapkričio 3 dieną. Apie tai jis trečiadienį pareiškė Dalase, kalbėdamas Respublikonų partijos suvažiavime, skirtame tarpiniams rinkimams, praneša „Ukrinform“. „Šis karas baigsis iškart po rinkimų“, – patikino D. Trumpas, nepateikdamas daugiau argumentų. Jis taip pat pareiškė, kad Iranas siekia paveikti rinkimų rezultatus ir tikisi demokratų pergalės.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį pranešė smogusi JAV karinei bazei Jordanijoje ir pažadėjo atkeršyti už amerikiečių smūgius iraniečių naftos tanklaiviams, gilėjant aklavietei dėl Hormuzo sąsiaurio. Teheranas šią ataką surengė po to, kai JAV pajėgos antradienį sunaikino penkis Irano naftos tanklaivius, reaguodamos į Irano sprendimą nusitaikyti į amerikiečių karo laivą. Tai buvo antras toks išpuolis per mažiau nei savaitę.

Manoma, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę vėl padidins bazines palūkanų normas, nes atsinaujinę karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose didina energijos kainas ir kelia pavojų, kad infliacija dar labiau išaugs. Pastarosiomis dienomis fiksuojami vieni smarkiausių per pastarąsias savaites susirėmimų JAV ir Irano kare, dėl kurių smarkiai šoktelėjo naftos kainos ir sumažėjo viltys, kad energijos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį artimiausiu metu normalizuosis.

JAV kariuomenė šeštadienį pranešė, kad smogė trims su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu (IRGC) susijusiems naftos tanklaiviams ir juos sunaikino po to, kai ši Irano karinė organizacija apšaudė amerikiečių karo laivus. „Po nesėkmingų Irano atakų CENTCOM visam laikui išvedė iš rikiuotės IRGC priklausančius naftos tanklaivius „M/T Downy“ prie Chargo salos krantų ir „M/T Stark 1“ netoli Džasko.

Per Izraelio atakas Pietų Libane, Libano sveikatos  ministerijos duomenimis, penktadienį žuvo trys žmonės, o dar 23 buvo sužeisti. Ministerijos duomenimis, tarp sužeistųjų yra moterų, vaikų ir medicinos darbuotojų. Izraelio kariuomenė pranešė, kad surengė ataką Pietų Libane po to, kai Irano remiama „Hezbollah“ grupuotė pradėjo dronų smūgį prieš Izraelio karius. Pasak Libano naujienų agentūros NNA, Izraelio kariuomenė atakavo taikinius visame Pietų Libane.

Irano žiniasklaida pranešė, kad šalies kariuomenė antradienį pradėjo „lemiamą operaciją“ prieš JAV taikinius regione, Vašingtonui surengus naują smūgių bangą. Naujienų agentūra „Tasnim“ paskelbė, kad „prasidėjo lemiama Irano ginkluotųjų pajėgų operacija atsakant priešui JAV“. „JAV bazės ir interesai regione yra atakuojami Irano raketomis ir dronais“, – sakoma pranešime.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pirmadienį paneigė teiginius, kad Teheranas raketomis taikėsi į bazę, kurioje dislokuoti JAV kariai. Vietoj to JAE paskelbė virš savo vandenų perėmę Irano droną.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį pareiškė, kad atėjo laikas užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose su JAV. Jo teigimu, Teheranas yra stipresnėje pozicijoje nei Vašingtonas.

Kinija įspėjo Jungtines Valstijas dėl tolesnių sankcijų, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė „ekonominį karą“ prieš Iraną. „Sankcijos ir spaudimas nepadeda spręsti problemos“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Visos pusės esą turi elgtis  atsakingai ir spręsti klausimą politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo su Jungtinėmis Valstijomis pradžios, Irano kariuomenė ėmė signalizuoti apie perėjimą nuo atsakomųjų veiksmų prie puolimo, atkreipia dėmesį naujienų agentūros AFP kalbinti analitikai. Pasak jų, tai gali rodyti Teherano įsitikinimą, kad jis turi pakankamai svertų savo reikalavimams įgyvendinti ir išeiti iš susidariusios aklavietės.

Rusija padeda Iranui pildytis dronų ir raketų atsargas po JAV ir Izraelio smūgių. Maskva per Kaspijos jūrą gabena Teheranui sprogmenis, šaudmenis ir dronų komponentus, praneša „NBC News“, remdamasi vienos iš Europos vyriausybių dokumentu. Kaspijos jūra neturi išėjimo į vandenyną ir ją kontroliuoja tik penkios šalys: Rusija, Iranas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Azerbaidžanas.

Irano valdžia parengė slaptą planą, kaip išplėsti karą su JAV ir Izraeliu, ir ruošiasi naujam konflikto etapui, praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis informuotais šaltiniais bei kelių arabų šalių žvalgybos duomenimis. Pasak jų, pagrindinis Teherano tikslas – padaryti priešams tokią žalą, kuri visam laikui užkirstų kelią pakartotiniams masiniams smūgiams šalies teritorijoje.

Reaguodama į dėl besitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose kylančią naftos bei degalų kainą, Lenkija skelbia, kad paskutinėmis rugpjūčio savaites Lenkija sumažins degalams taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) kone triskart, rašo „Reuters“. Kaip pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, be degalų PVM sumažinimo nuo 23 proc. iki 8 proc., energetikos ministras nuo rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 31 d. kasdien skelbs maksimalias degalų kainas.

Daugiau nei 1 300 „Strava“ naudotojų dalijosi treniruočių duomenimis iš JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose, skelbia „Sky news“. Saugumo ekspertai teigia, kad šią informaciją Iranas galėjo panaudoti siekdamas smogti JAV pajėgoms. „Strava“ yra programėlė, socialinis tinklas, leidžiantis vartotojams dalintis savo sporto pasiekimais. Čia galima dalintis bėgimo, plaukimo, ėjimo, dviračių sporto ir kitų veiklų maršrutais bei trukmėmis.

Blėstant viltims atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauriu, antradienį toliau kilo naftos kainos. Žalios naftos kainos per pastarąją savaitę šoktelėjo apie 10 proc., o JAV ir Iranas, nepaisant optimistiškų Baltųjų rūmų pareiškimų anksčiau šį mėnesį, panašu, anaiptol nepriartėjo prie susitarimo dėl strategiškai svarbaus vandens kelio atvėrimo.

Iranas šeštadienį iškėlė išankstines sąlygas dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo, tarp kurių – reikalavimas atlyginti karo žalą. Tai komplikuoja galimą susitarimą dėl šio pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbaus vandens kelio atvėrimo. Teheranas faktiškai blokavo sąsiaurį po to, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje sudavė smūgius Iranui. Dabar Iranas siekia rinkti muitus už praplaukimą ir atakuoja laivus, kuriuos kaltina bandymais išvengti pageidaujamo maršruto.

Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija penktadienį pasirašė gynybos susitarimą, pranešė Pakistano užsienio reikalų ministerija ir Saudo Arabijos transliuotojas „Al Arabiya“. Šis susitarimas, kurį „Al Arabiya“ pavadino „Mekos jungtiniu gynybos paktu“, sujungia tris valstybes vykstant karui Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinus konfliktui pietinėje Saudo Arabijos kaimynėje Jemene. „Susitarimu siekiama stiprinti kolektyvinį atgrasymą nuo bet kokių agresijos veiksmų.

Per husių sukilėlių, remiamų Irano, ketvirtadienį įvykdytas raketų ir dronų atakas žuvo mažiausiai 58 vyriausybės pajėgų kariai, pranešė karinis šaltinis. Tai buvo viena kruviniausių pastarųjų ketverių metų pilietinio karo Jemene dienų. Šios atakos rodo, kad Jemenas vis labiau įtraukiamas į JAV ir Izraelio karą su Iranu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo „Truth Social“ įraše įspėjo, kad JAV pareigūnams, kurie žiniasklaidai „nutekino“ informaciją apie tariamą raketų trūkumą JAV kariuomenėje, gresia įkalinimas. Baltųjų rūmų vadovas viešai pakomentavo „The New York Times“ leidinio straipsnį. Jame teigiama, kad D. Trumpas tariamai buvo nepatenkintas Pentagono vadovu Pete‘u Hegsethu ir reikalavo paaiškinimų dėl staigaus JAV raketų atsargų sumažėjimo per karą Artimuosiuose Rytuose.

Omanui gresia ekologinė katastrofa – kaip įtariama, iš Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivio šimtų kvadratinių kilometrų plote netoli gamtos rezervato liejasi nafta, įspėja NVO. Viena jūrų saugumo įmonė naujienų agentūrai AFP nurodė, kad laive nugriaudėjo sprogimai, tačiau jų priežastis lieka neaiški.

Siūlomas susitarimas tarp Irano ir Omano, skirtas padėti užbaigti penkis mėnesius trunkantį karą tarp Irano ir JAV, suteiktų Teheranui kontrolę laivų, įplaukiančių į Persijos įlanką per Hormuzo sąsiaurį, trečiadienį agentūrai „Reuters“ pranešė aukšto rango Irano šaltinis ir du regiono pareigūnai. Naujienų agentūra pažymia, kad tai būtų viena didžiausių iki šiol Iranui suteiktų nuolaidų.

Toliau bręstant įtampai Artimuosiuose Rytuose JAV rekomendavo amerikiečiams būti pasiruošusius palikti dalį regiono šalių. Tuo metu lietuviams panašias rekomendacijas yra pateikusi ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kuri nurodo, kad į kai kurias regiono valstybes lietuviams patariama nevykti, o iš kitų – nedelsiant išvykti. Iranui ir JAV nepavykus susitarti dėl paliaubų ir toliau plėtojant karinius veiksmus visame Artimųjų Rytų regione, įskaitant ir tokias šalis, kaip Egiptas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį interviu televizijai „Fox News“ pareiškė, kad Iranui bus „labai smarkiai smogta“, nebent „labai greitai“ bus atidarytas strateginę reikšmę turintis Hormuzo sąsiauris. D. Trumpas sakė, kad derybos tęsiasi, o naujienų svetainė „Axios“ pranešė, kad JAV, Iranas ir Omanas artėja prie laikino susitarimo dėl sąsiaurio atvėrimo ir kad apie šį susitarimą Vašingtonas tikisi paskelbti trečiadienį.

JAV, Iranas ir Omanas artėja prie tarpinio susitarimo dėl eismo Hormuzo sąsiauriu atnaujinimo. Vašingtonas planuoja paskelbti apie susitarimą jau trečiadienį, praneša JAV leidinys „Axios“, remdamasis šaltiniais.

JAV kariuomenė per penkių mėnesių karą su Iranu išeikvojo didžiąją dalį savo itin tikslių tolimojo nuotolio raketų atsargų, teigia trys su duomenimis susipažinę šaltiniai, o tai kelia susirūpinimą dėl kariuomenės pasirengimo būsimiems konfliktams.

Pasak Aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei vyriausiojo karinio patarėjo Mohseno Rezaei, Iranas buvo pasirengęs smogti trims objektams Ukrainoje, tačiau šiuos planus atšaukė, tariamai gavęs Kyjivo „atsiprašymą“. Kaip praneša „Ukrinform“, cituodama naujienų agentūros „Anadolu“ paskelbtą informaciją, M. Rezaei šį pareiškimą padarė duodamas interviu Irano valstybinei televizijai.

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose praėjusią savaitę ir toliau veikė energijos išteklių rinkas – gamtinės dujo brango 6,5 proc., o Brent nafta pigo 6,3 proc. Lietuvoje per savaitę taip pat augo degalų ir biokuro kainos, o elektros kaina sumažėjo beveik perpus ir buvo antra mažiausiai šiemet, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF liepos 27–31 dienomis didėjo 6,5 proc.

Dalis JAV karių elektroniniu paštu gavo laišką iš aukšto rango karininko JAV karinės vadavietėje, vykdančioje prezidento Donaldo Trumpo karą su Iranu, kuriame prašoma pasidalyti kūrybingomis idėjomis Teheranui nubausti, rašo CNN. „Ieškome naujų, kūrybingų ir netradicinių būdų, kaip daryti spaudimą Iranui ir jį nubausti“, – didelei grupei kariuomenės analitikų trečiadienį išsiųstame pranešime rašė JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) žvalgybos skyriaus karininkas.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį smarkiai supyko, kai Iranas paneigė, kad vyksta derybos su Jungtinėmis Valstijomis, ir socialiniame tinkle pareiškė, kad JAV karinė blokada tęsis tol, kol bus pasiektas „susitarimas arba visiška kapituliacija“....