apsipirkimas

Tiek vaikinai, tiek merginos jaučia aistrą drabužiams, pasirengę daug investuoti į savo išvaizdą, tačiau visi rengiasi vienodai, rodo Europos jaunimo ir mados tyrimo rezultatai. Prancūzijos mados institutas šią vasarą apklausė 1523 vidurinių mokyklų ir universitetų studentus Prancūzijoje, Italijoje, Britanijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Respondentų amžius – 15–25 metai.

Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus. Prekyba naudos neteikė „Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos.

2012 m. pirmąjį pusmetį ženkliau pradėjo jaustis palengvėjimas po ekonominės krizės – pastebima, kad žmonės pradeda atsikvėpti, vis daugiau pinigų išleidžia pramogoms bei naujiems daiktams įsigyti. Tai įrodo ir mados bei stiliaus centro „Europa“ pirmojo pusmečio rezultatai – nors lankytojų srautas čia išliko pastovus, tačiau apyvarta augo 11 proc. Sparčiausias augimas pastebėtas birželio mėnesį – tuo metu pagrindinių prekybos centro nuomininkų apyvarta augo 28 proc.

Kinijos gyventojai daugiausia nekilnojamojo turto (NT) perka JAV. Pirmauja kanadiečiai Tai rodo, kad turtingi kinų gyventojai siekia perkelti sukauptus turtus iš savo šalies į užsienio rinkas, praneša CNN. „National Association of Realtors“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kinai buvo antri pagal aktyvumą, siekiantys įsigyti NT JAV. Pirma vieta atiteko kanadiečiams. Per pastaruosius 12 mėnesių jie šalyje kaimynėje įsigijo turto už 9 mlrd. JAV dolerių (apie 24,84 mlrd.

Apsipirkti į Lenkiją reguliariai važiuoja 12 proc. Lietuvos gyventojų. Šiemet per vieną apsipirkimą vidutiniškai lietuviai išleido 442 litus. Per mėnesį iš Lietuvos iškeliaujančių pinigų suma sudaro nuo 32,6 iki 49 mln. litų, per dieną – apie 1,5 mln. litų. Tokius duomenys gauti bendrovei „Rait“ balandžio mėnesį atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Šiemet pasikeitė geografinis ir demografinis važiuojančiųjų apsipirkti į Lenkiją potencialas.

Gyventojai, sudarydami taupymo planą, kol kas nekreipia dėmesio į smulkias išlaidas, o šalies verslas iš jų uždirba milijonus. Bene geriausias to pavyzdys – iš pirmo žvilgsnio menkai tekainuojantys maišeliai pirkiniams.Susikrauna kalnus pinigų Bene kiekvienąkart apsipirkus prekybos centre gyventojo stalčiuose greta dešimties kitų atsigula naujas pirkinių maišelis. Prekybos tinklai pastebi, kad prekėms susidėti skirtų maišelių pardavimas nekinta arba kinta nedaug.

Vyrai, nemėgstantys pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, dabar turi pretekstą šį užsiėmimą perleisti motinoms, žmonoms ar draugėms. Paskelbto mokslinio tyrimo duomenimis, per tūkstančius metų trukusią evoliuciją moterys ištobulino savo gebėjimą rasti sočiausio maisto. Kalifornijos mokslininkai išsiaiškino, kad moterys erdvėje orientuojasi taip pat gerai, kaip ir vyrai. Tačiau į savo „minčių žemėlapius“ jos pažvelgia tik tada, kai reikia ieškoti maisto.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

Kai Lietuvoje maisto kainos kyla vos ne kasdien, vis daugiau lietuvių apsiperka kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau ir lietuviai, anot pačių lenkų, jau renkasi – dažniau suka į turgų, kur kainos dar žemesnės nei prekybos centruose. Prasidėjus žemės ūkio darbams rankas trina trąšų ir sėklų pardavėjai – prekyba išaugo perpus, praneša LTV „Panorama“. Suvalkų pagrindinėje turgavietėje po Velykų – štilis. Apsipirkti atvykusių lietuvių nėra, o ir vietinių – vos vienas kitas.

Antžeminę-analoginę televiziją keičia skaitmeninė, o pasivaikščiojimą po parduotuves – internetinis apsipirkinėjimas. Nors elektroninis verslas internete gyvuoti pradėjo tik 1994 m., nepraėjus nei 20 metų jis klesti. Studentai taip pat neatsilieka – žengia koja kojon su inovacijomis ir ieško būdų ne tik kaip sutaupyti apsipirkinėjant, bet ir kaip užsidirbti perpardavinėjant ar išvengti išlaidų dalyvaujant mainuose.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų šeštadienį užplūdo Suvalkų parduotuves, norėdami čia apsipirkti prieš Velykų šventes. Juos čia priviliojo mažesnės nei Lietuvoje kainos, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP. Automobilių stovėjimo aikštelės prie Suvalkų turgų ir parduotuvių pilnos automobilių su lietuviškais registracijos numeriais. Lietuviai daugiausia atvyksta įsigyti maisto prekių: daržovių, vaisių, mėsos ir pieno produktų.

Nuo­lai­dos ir iš­par­da­vi­mai par­duo­tu­vė­se ir pre­ky­bos cent­ruo­se eg­zis­tuo­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tai bū­das grei­tai par­duo­ti pre­kių li­ku­čius ir to­kiu bū­du iš­veng­ti nuo­sto­lių. Šiek tiek krei­vo­kas, anot psi­cho­lo­go Arū­no Nor­kaus, da­lies mū­sų požiū­ris į nuo­lai­das vei­kiau­siai su­si­jęs su so­vie­ti­niu pa­li­ki­mu, kai nu­pi­gi­na­mos bu­vo tik ne­ko­ky­biš­kos pre­kės. Iš tikrųjų nor­ma­lu ir vi­siš­kai ne­gė­din­ga pi­giau įsi­gy­ti rei­ka­lin­gą daik­tą.

Apsukrūs tautiečiai jau seniai suprato, kad keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį apsimoka daug labiau, nei bandyti taupyti apsiperkant Lietuvoje, rašo „Vakaro žinios“. Vairuotojas Stasys Krasauskas, renkantis norinčiuosius įsigyti pigesnių prekių Lenkijoje, pasakojo, kad keleivių grupę surenka maždaug kartą per savaitę. „Interneto puslapyje paskelbiau, kad renku grupę žmonių, norinčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Išvykas suorganizuoti pavyksta maždaug keturis kartus per mėnesį.

Iš užsienio įvairiais kanalais į Lietuvą plūsta pigesnės prekės, o daugelis lietuvių sako nesą tokie turtingi, kad pirktų savo šalies parduotuvėse ar prekybos centruose. Kas bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net tolimoji Amerika – šalys, kuriose verta ieškoti prekių, norint sutaupyti.

Iš Lenkijos, Vokietijos, Amerikos į Lietuvą plūsta pigesnės prekės.Kainos Lietuvoje – neįtikėtinai aukštos. O gal aukštos ne kainos, o mes uždirbame per mažai? Bet skaičiuojame pirkdami ne tik drabužius, automobilių dalis, buitinę techniką, bet ir duoną ar cukrų. Tie, kurie bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net – tolimoji Amerika.

Sausį ne vienas prekybininkas „išvalo“ savo sandėlius, o pirkėjams tai – laikas, kai norimą daiktą galima įsigyti pigiau.Tiesa, tapo įprasta, kad įvairių nuolaidų ir akcijų įmonės bene kasdien pasiūlo ir nelaukdamos sezoninių išpardavimų. Į prekybos centrus galbūt kai kurie užsuka tik sušilti ar „prastumti“ laiką, tačiau visgi didesnė čia užėjusiųjų dalis žino, sausis – oficialus išpardavimų mėnuo.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Nieko nuostabaus, kad pošventinis metas dažnam asocijuojasi su kiek taupesniu gyvenimo laikotarpiu. Linksmybės prabėgo, prasidėjo nauji metai, tad pats laikas susimąstyti apie savo būsimas išlaidas ir pažvelgti į tai, kur ir kaip būtų galima sutaupyti. „Entrepreneur.com“ pateikia dešimt nuomonių, kaip sėkmingai taupyti pinigus 2012 metais: 1. Patarimai ketinantiems taupyti labai stipriai Jeffas Yeageris didžiuojasi, kad skrupulingai suskaičiuoja kiekvieną išleistą monetą.

Keliauti apsipirkti į užsienį – Lietuvoje ne naujiena. Lietuviai tokiems apsipirkimams neretai renkasi kaimyninę Lenkiją, o mūsų kaimynai baltarusiai grupėmis ir po vieną su tuščiais pirkinių krepšiais traukia į Lietuvą. Kalbinti didžiųjų prekybos ir pramogų centrų vadovai neslepia, kad baltarusiai – svarbi pirkėjų grupė, o jų srautas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugęs.

Apsipirkimas internetu, kai nereikia kelti kojos iš namų, kai pardavėjai dažniausiai pasirūpina prekės pristatymu nuo durų iki durų ir kai dar galima rinktis iš gausybės skirtingų gaminių ar paslaugų, tampa vis populiaresnis. Vis daugiau žmonių naudojantis pirkimo internetu galimybe, aiškėja populiariausios internetu įsigyjamos prekės bei vyrų ir moterų pirkimo įpročių skirtumai.

JAV pirmoji dama, jos pačios teigimu, reguliariai išsprunka iš Baltųjų rūmų, kad galėtų apsipirkti inkognito. „Tai aš darau dažniau nei galvoja žmonės. Ir stebėtina, kad galima likti neatpažintai, - pasakojo Mišelė Obama (Michelle Obama) televizijos stočiai NBC. Pasak prezidento žmonos, jos dažniausiai žmonės neatpažįsta, nes tiesiog nesitiki išvysti užkandinėje už kampo ar prekybos centre. „Žmonės tiesiog žiūri man pro šalį“, - sakė M. Obama.

Daugybė žmonių apsipirkimą mažmeninės prekybos vietose laiko savotiška terapija. Tokio tipo prekyvietėse galima įsigyti būtinų ir prabangos prekių ir taip „pagydyti“ save ir kitus. Tiesa, esama pasaulyje tokių vietų, kur sau apsipirkti gali leisti tik turtingiausieji. Tokių vietų sąrašą pateikia tinklalapis touropia.com. 5. Graftono gatvė Viešėdami meilės mieste Paryžiuje galite lengvai susivilioti praeiti viena žinomiausių gatvių pasaulyje.

Nuvertėjęs zlotas vėl kaitina lietuvių kraują. Kol šalies prekybininkai aiškina, kad Lietuvoje maisto kainos vienos mažiausių Europoje, į Lenkijos pasienio miestus ir miestelius ir savaitgaliais, ir darbo dienomis plūsta pigesnio maisto pasiilgę lietuvaičiai. Nuvertėjusi Lenkijos valiuta sugrąžino lietuvius į 2009-uosius, kai atpigęs zlotas lietuvaičiams leido nušluoti lenkų prekybos centrų lentynos, o Lietuvos verslininkai dejavo, kad tokia padėtis juos stumia prie bankroto.

Vartotojai vis dažniau elektroninę bankininkystę naudoja apsipirkimui elektroninėse parduotuvėse. Šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, atsiskaitymų elektroninėse parduotuvėse per elektroninę bankininkystę kiekis padidėjo 71 proc. Lyginant su 2009 m. pirmuoju pusmečiu atsiskaitymų kiekis padidėjo daugiau kaip tris kartus. Tai rodo Danske banko eBanko operacijų statistika. „2009 m. pirmasis pusmetis buvo labai sudėtingas visai mažmeninei prekybai.

Trečius metus iš eilės vykstančio, visame pasaulyje populiaraus naktinio parduotuvių mylėtojų siautėjimo mieste Lietuvos atstovai pristato naujovę. Šiemet pirmą kartą, rugsėjo mėnesį vykstančios Mados nakties proga, visos žavios merginos yra kviečiamos į ypatingą renginį – „Mados nakties kastingą“. Renginys vyks šių metų rugsėjo antrąją dieną ir išsiskirs iš karto net keliomis naujovėmis.

Mokyklinių prekių vajus ir akcijos prasideda rugpjūčio pabaigoje, tačiau tik pirmokų tėveliai ir mažesnių miestų pirkėjai naudojasi šia proga ir stengiasi mokinio krepšelį užpildyti iki mokslo metų pradžios. Šiemet mokyklinėms prekėms šeimos planuoja vidutiniškai išleisti po 310 litų – tai atskleidė prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atliktas tyrimas.

Prekybininkų teigimu, jie nepajutę, kad sumažėjo austriškų prekių populiarumas, tačiau žmonės apsipirkdami vis dažniau kreipia dėmesį į kilmės šalį ir bent tokiu būdu išreiškia savo pilietinę poziciją, rašo „Kauno diena“. Nors sąskaitas su Austrija dėl paleisto buvusio KGB smogiko Michailo Golovatovo, vadovavusio Sausio 13-osios įvykiams, suves Lietuvos diplomatai, kiekvienas lietuvis gali pareikšti protestą dėl Austrijos veiksmų.

Liepos viduryje prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai atskleidžia, kad vyrai ir moterys turi panašių pirkimo įpročių – abiejų lyčių atstovai susivilioja prekės kaina ar jai taikoma nuolaida, ir pirkiniams išleidžia daugiau pinigų nei buvo numatę. Visgi vyrai stengiasi tą pačią prekę įsigyti greitai, o moterims malonu ją išsirinkti neskubant.

Neseniai atlikto prekių kainų tyrimo duomenimis, pirkti internete yra pigiau. Palyginus buitinės technikos, sodo ir laisvalaikio bei parfumerijos prekes, matyti, kad perkant internetu galima sutaupyti nuo 20 iki beveik 600 litų. Tačiau prekybininkai pripažįsta, kad elektroninės prekybos rinka Lietuvoje dar labai maža, o didžiųjų prekybos centrų vadovai tikina, kad interneto parduotuves renkasi ne taupantys pinigus, o taupantys laiką, rašo „Lietuvos rytas“. Interneto parduotuvės pigu.

Apsipirkinėjimas turguje turi savito žavesio. Galbūt todėl, kad skirtingai nei didžiuosiuose prekybos centruose aplinka ne tokia tvarkinga ir sterili, o bendravimas su pardavėju atviresnis ir ne toks dalykiškas – pirkėjai čia jaučiasi laisviau, labiau atsipalaiduoja. Tiesa, įsigydami prekes turguje vartotojai dažniausiai nesusimąsto, kad čia jie taip pat turi savo teises, tereikia įveikti savo lietuvišką santūrumą ir nebijoti jomis pasinaudoti. Balsas.

Praėjusį savaitgalį , tik pravažiavęs Vilijampolės tiltą, galėjai matyti daugybę automobilių ir žmonių minias traukiančias naujojo „Smetonos turgaus“ link. Su kaimiška dvasia ir dainomis duris atvėręs naujasis turgus sulaukė didelio miestelėnų susidomėjimo. Prekyvietės iniciatorius ir įkūrėjas ūkininkas Mykolas Čiplys sako esąs pamalonintas, kad dviejų metų darbas kauniečių buvo įvertintas teigiamai. Tiek laiko Mykolas užtruko, kol idėja tapo kūnu.

Baltarusiško rublio nuvertėjimas – ne tik proga lietuviams kaimyninėje šalyje nusipirkti kai kurių prekių bei degalų, bet ir santaupų leidimo metas patiems baltarusiams. Lietuvoje jie perka drabužių, automobilių, dairosi nekilnojamojo turto, o kirsdami Lietuvos sieną, sako nevengiantys atvežti degalų. Eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje pastarosiomis dienomis tik ilgėja, praneša LTV „Panorama“. Pasienyje – gausu į Lietuvą važiuojančių baltarusių.

„Kodėl apie dingusią kreditinę kortelę nepranešėte anksčiau?“ - stebėdamasis vyriškio klausia vagystės bylą tiriantis policininkas. „Dėl to, kad vagys išleidžia mažiau nei mano paties žmona...“ - atsidūsta vyriškis. Iš pirmo žvilgsnio –  paprastas, stereotipiškas juokelis. Tačiau tyrimai rodo, kad kartu - ir gana gyvenimiškas.

Mokslininkai tikina, kad reguliarus apsipirkinėjimas gerina sveikatą. Dažnai apsipirkinėjantys yra fiziškai aktyvesni bei geriau bendrauja su aplinkiniais.Mėgstantys dažnai apsipirkinėti pasižymi silpnavališkumu, mat negali atsispirti įvairioms reklamoms. Tačiau mokslininkai, net ir atsižvelgę į šį faktorių, tikina, kad vyrai ir moterys, kurie kiekvieną dieną vaikšto po parduotuves, gyvena ilgiau nei tie, kurie vengia apsipirkinėjimo terapijos, informuoja BBC.

Pinigų kišenėje – ne per daugiausia. O parduotuvės jau vilioja pavasario prekių išpardavimais ir vasariškomis spalvomis plazdenančiais paplūdimio rūbais. Akys visko nori, širdis dega geismu, o piniginė... Hm... tiesą sakant, jos galimybės ribotos. Tad dar kartą pasikartok, ar gerai žinai 10 sėkmingo apsipirkimo įsakymų? 1.    Neturėk kitų biudžetų, tik šitą vieną. Tai yra neskaičiuok pinigų, kuriuos ketini gauti, uždirbti ar laimėti loterijoje.

Elektroninė parduotuvė „Neriba.lt“ pranešė pristačiusi pirmąją Lietuvoje išmaniesiems telefonams skirtą internetinės parduotuvės programėlę. „iPhone“ skirtoje e. parduotuvės versijoje vartotojai galės ir apžiūrėti prekes, ir jas užsisakyti. Planuojama, kad po metų „Neriba.lt“ galės apsipirkti „Android“ ir „Symbian“ operacines sistemas naudojančių telefonų savininkai, sakoma bendrovės pranešime.

Vokietijoje, netoli Diuseldorfo, veikia „Ateities parduotuvė“, kurioje garsios pasaulio kompanijos bando suderinti naujausias technologijas su pirkėjų įpročiais. Daugiau kaip 90 skirtingų pasaulio kompanijų, pradedant „Coca Cola“ ir baigiant IBM, pristato savo gaminius eksperimentinėje parduotuvėje, kuri kartu veikia ir kaip technologijų laboratorija. Pirkėjams siūloma norimas prekės įsigyti pasitelkiant savo mobilųjį telefoną, praneša BBC.

Londonas užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal prekybos ne maisto produktais apyvartą, praneša „PRAIM-TASS“. Tai rodo tyrimo, kurį atliko Britų mažmeninės prekybos tyrimo centras, duomenys. Praėjusiais metais prekybos ne maisto produktais apyvarta Didžiosios Britanijos sostinėje sudarė 64,2 mlrd. svarų (103 mlrd. dolerių) - daugiau nei bet kuriame iš 22 stambiausių pasaulio miestų, įtrauktų į reitingą. Antroje sąrašo vietoje atsidūrė Tokijas, čia prekybos apyvarta siekė 61,4 mlrd.

Apsipirkinėti – smagu. Bet susivokti, kad apsipirkai be reikalo – oi kaip liūdna. Kada taip nutinka? Ogi tada, kai daiktą įsigyji ne todėl, kad jis tau reikalingas, ir netgi ne todėl, kad jis tau beprotiškai patiko (ne paslaptis, kad daugybę pačių sėkmingiausių savo pirkinių įsigyjame ne tada, kai jų prireikia, o tada, kai daiktą atrandame, kol jo dar visai neprireikė). Tu jį pirkai, nes.. būkim atviri: norėjai pasirodyti. Arba tiesiog nelabai susivokei, ką darai.

Už lango spaudžiant šaltukui, dažnas pagalvoja apie naujų  žieminių batų porą, paltą ir kitus šiltesnius drabužius. Tačiau perėjus parduotuves, norą apsipirkti numalšina aukštos kainos. Už vardą moki brangiau 2008 metų duomenimis, Lietuvos gyventojai drabužiams bei avalynei išleisdavo apie 10 proc.  savo atlyginimo. Europos Sąjungos vidurkis šioms prekėms kas mėnesį siekė 5,4 proc. 2010 m. šis procentas Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip dvigubai, iki 4 proc.

Ne vienas esame pajutę nusivylimą, kai po bėgiojimo po parduotuves, perkant kalėdines dovanas, dekoracijas, maistą, susėdę prie stalo nejaučiame šventės. Taip yra todėl, kad pamiršome šventės esmę, nemokame jos laukti ir jai ruoštis.

Artėjant metų pabaigai, nežinote ką nupirkti dovanų: norite rasti idealią dovaną, bet dvejojate ir kažko laukiate. Galiausiai Kalėdų išvakarėse pagriebiate kokią nors knygą ar lempą, žinodami, kad tokie dalykai gali nuvilti žmogų, kuriam visą tai ketinate įteikti... Štai keli patarimai, padėsiantys atgauti dovanojimo malonumą. 1 – pasižymėkite Klausykite: jūsų artimieji ne visada aiškiai, tačiau vis tiek pasako kažkokius savo troškimus.

Šeštadienį, lapkričio 27-ąją, Europoje minima Pasipriešinimo pirkiniams (Buy Nothing Day) diena. Kasmet šią dieną minime paskutinįjį lapkričio šeštadienį. Taip visuomenė, kurią analitikai vadina vartotojiška, skatinama susimąstyti apie įvairiausių pirkinių reikalingumą.

Apsipirkti neišėjus iš namų – nesudėtinga, greita ir patogu. Tačiau vis dažniau žmonėms įsigyjant prekių ir paslaugų virtualioje erdvėje, daugėja ir nepatenkintų pirkėjų. Neretai vartotojų apsaugos teisių atstovams pateikiamas skundas yra susijęs su elektronine komercija. Specialistų manymu, pirkimas internetu prilygsta kone loterijai.

Vieno rokiškiečio banko kortelę kovo mėnesį pagrobęs ir devynis kartus ją panaudojęs degtinei pirkti Juodupės miestelio 47 metų gyventojas J.A. ir jo 28 metų bendrininkas R.T. už svetimo mokėjimo instrumento pasisavinimą, panaudojimą ir sukčiavimą buvo nubausti: Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokurorų perduotą baudžiamąją bylą, vienam paskyrė 65, kitam – 15 parų arešto.

Kalbama, kad grupės „Yva“ merginos savaitgalį vykusius koncertus Londone suderino su rekordiniu apsipirkimu ir apsilankymu gėjų rajone. Kaip rašo delfi.lt, merginos skundėsi, kad tiek vaikščiojusios nebuvo bene visą gyvenimą. Pagrindinė veikla mieste buvo parduotuvių vizitai. Parduotuvėse jos juokavo, kad turėtų būti ne tik vežimėliai prekėms, bet ir klientams, nes tiek vaikščioti yra kažkas nepakeliamo. Pripirkom visko visiems ir net kalėdines dovanas jau turim, - kvatojo Ieva.

Valio! Išpardavimas! Matai iškabą „Sale“ ir jau neri stačia galva į parduotuvę? Vadinasi, tu ne tik tikra moteris, bet ir veikiausiai esi gimusi po Mergelės ženklu. O jei lėkdama į parduotuvę dažnokai pamiršti namie piniginę, tavo ženklas – Vandenis. Kiekvienas Zodiako ženklas eina į parduotuvę savaip.

Trumputė aptempta suknelė vakarėliui gali būti tiesiog ideali. Tačiau prabangiausiame Los Andželo parduotuvių rajone Britney Spears atrodė keistokai. Neatrodė, jog 28 metų dainininkė dėl to labai pergyventų. Baltą, trumpą suknelę B. Spears suderino su milžiniškais akiniais bei aukštakulniais sandalais. Tiesa, filme „Graži moteris“ Julios Roberts herojė mėgino apsipirkti toje pačioje vietoje, tačiau dėl savo aprangos ( itin panašios į dalininkės), jos niekas neaptarnavo.

Apsipirkimas Lietuvos ir Latvijos gyventojams tapo kasdiene būtinybe – taip teigia net 60 proc. lietuvių ir 72 proc. latvių. Tokius rezultatus atskleidė Švedijos kompanijos „HL Display“, teikiančios parduotuvių įrangos bei sprendimų paslaugas, užsakymu atlikta apklausa. Tyrimu buvo siekta sužinoti pirkėjų nuomonę apie jų apsipirkimo poreikius ir kas padarytų šį procesą malonesnį bei patogesnį. Teigiamas emocijas apsipirkinėdami patiria tik 26 proc. Lietuvos pirkėjų.