apsipirkimas

Tikriausiai ne vienas vengia šventinio apsipirkinėjimo ir jei tik įmanoma renkasi apsipirkti internetinėse parduotuvėse, kuriose nereikia grūstis per minią žmonių ar laukti eilėse. Tačiau šis daugelio pamėgtas būdas gali būti pavojingas, perspėja specialistai. „Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el.

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų, taip pat ir su Lietuva. Tokių papildomų saugumo priemonių, galiosiančių iki gruodžio 16 d., Lenkija imsis dėl Katovicuose rengiamos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos 24-osios sesijos. Kontrolė bus vykdoma buvusių sausumos valstybės sienos perėjimo punktų vietose prie sienos su Vokietija, Čekija, Slovakija ir Lietuva.

Didesnių pirkinių kaip baldų, buitinės technikos, elektronikos prietaisų įsigijimas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Tačiau dauguma šių daiktų yra neatsiejami nuo komfortiškos ir patogios kasdienybės namuose, paprasto maisto gaminimo proceso, o elektronikos priemonės kaip kompiuteriai, mobilūs telefonai, planšetės, jau seniai yra tapusios neatsiejamomis prekėmis kiekvienoje šeimoje.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje galima įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Mažiausiai liepą jis kainuoja Klaipėdoje, o brangiausiai – Vilniuje.

Milijardą eurų. Tiek Baltijos šalių gyventojai išleidžia kasmet apsipirkdami užsienyje. Įspūdingas pinigų sumas svečiose šalyse palieka ir lietuviai – tautiečiai nė nebando gintis, kad važiuoja į užsienį specialiai, leisti ten savo Lietuvoje uždirbtų pinigų. Pigių maisto produktų į kaimyninę Lenkiją tautiečiai traukia, kaip patys sako, kartą ar net keliskart per mėnesį.

Tarp Baltijos šalių gyventojų itin paplitęs pirkimas užsienyje, o išleidžiamos sumos pirkiniams užsienyje viršija milijardą eurų. Tokius pasienio prekybos mastus parodė Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas. Ekspertai vardina, kad tokius pirkimo mastus kaimyninėse valstybėse labiausiai lemia mažos pajamos ir skirtingos produktų kainos.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Lenkijoje sekmadienį įsigaliojo draudimas dirbti beveik visoms parduotuvėms: pirmą kartą sekmadienį nedirbo dideli prekybos centrai ir kitos parduotuvės. Tokie pokyčiai sukėlė įvairių reakcijų šalyje, kur daugelis mano, kad darbuotojai yra išnaudojami pagal liberalias ne vienerius metus galiojusias taisykles, ir nori, kad darbuotojai turėtų poilsio dieną. Tačiau nemažai lenkų taip pat mano, kad vartotojų laisvė yra vienas iš neliečiamų laisvosios rinkos eros privalumų ir piktinasi nauja tvarka.

Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis brangsta. O tai reiškia, kad už tuos pačius eurus lietuviai gali įsigyti vis mažiau zlotų, kas gali priversti dar kartą pasiskaičiuoti, ar tikrai kelionė į kaimyninių šalių parduotuves atsipirks.

Kauno teritorinės muitinės pareigūnai netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos sulaikė lengvąjį automobilį „Volvo“, slėptuvėse vežusį nelegalių baltarusiškų rūkalų už daugiau kaip 7 tūkst. eurų. Pirmadienio rytą mobiliosios grupės pareigūnai, patruliuodami kelyje Lazdijai-Akmeniai, ties Lietuvos-Lenkijos siena sustabdė patikrinti lengvąjį automobilį „Volvo“. Juo važiavo Vilniaus rajono gyventojos.

 Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad jeigu norite sulieknėti, turėtumėte liautis atidėlioti šį troškimą. Jau dabar, klausydami šį įrašą, imkitės laikytis mitybos įpročių. Pradėkite sąmoningai valgyti, daugiau kramtykite ir būtinai pagalvokite, ar iš vakaro prisivalgę, gerai jausitės kitą rytą. Pradėkite jau dabar ir per Naujuosius tikrai tilpsite į svajonių suknelę.  Daugiau gudrybių - vaizdo reportaže.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Šiais laikais pirkimas internetu tampa vis labiau priimtinas. Tai išties puikus būdas greitai ir sutaupant laiko apsipirkti. Ne tik drabužių, bet ir elektronikos parduotuvės vietoj tiesioginių renkasi elektroninius pardavimo būdus. Jie kur kas patogesni ir reikalauja mažiau resursų. O ir žmonėms apsipirkinėjimas internetu yra kur kas priimtinesnis būdas – nereikia stovėti eilėse, stumdytis tarp žmonių, ieškoti, kur pastatyti automobilį. Tai pastebėję žmonės pradėjo sukčiauti.

 „Po pastarosios finansų krizės bankų reputacija trumpam buvo sušlubavusi, tačiau tai buvo metas, kai intensyviai pradėjo steigtis startuoliai, kuriantys naujas, vartotojams patogesnes elektronines paslaugas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų studijų programų vadovė, profesorė Gerda Žigienė. Pasak G. Žigienės, taip į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos („FinTech“) sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius.

Apie uždarymą paskelbęs prekybos centras “Prisma” neapsiribojo tik tokia naujiena. Pranešta, kad Lietuvą paliekantis tinklas parduotuvėse taikys didžiules nuolaidas, kad išsiparduotų prekes. Ir tokia informacija tikrai pritraukė minias lietuvių. Norėdami pasidžiaugti net 60 procentų siekiančiomis nuolaidomis, “Prisma” pirkėjai nesibodi stovėti ilgiausiose eilėse. Juos priviliojo ne tiek maistas, kiek elektronikos ir buitinės technikos prekės.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Reguliariai apsipirkti į kaimyninę Lenkiją važiuoja apie 9 proc. Lietuvos gyventojų, rodo antradienį paskelbti apklausos rezultatai. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliktos apklausos metu gyventojų teirautasi, ar jie važiuoja apsipirkti į Lenkiją. 58,1 proc. pasirinko atsakymą „ne ir neplanuoju“. 11,4 proc. nurodė, kad į Lenkiją prekių yra važiavę kelis kartus, 7 proc. pasirinko atsakymą „1-2 kartus“. 8,7 proc. nurodė, kad į Lenkiją apsipirkti važiuoja reguliariai. 13,1 proc.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas pristato naujieną – „MasterCard“ kreditinę mokėjimo kortelę susietą su tinklo lojalumo programa. „Kesko Senukai“ su partneriu „Mokilizingu“ vienoje kortelėje sujungė prekybos tinklo lojalumo programą ir galimybę pirkti išsimokėtinai be pabrangimo.

Vilniuje Savanorių prospekte esančioje „Rimi“ dingus elektrai klientai kurį laiką toliau ramiai galėjo vaikščioti po parduotuvę, iki kol buvo išlydėti į lauką. Nutikimas daug kam išspaudė šypseną, tačiau pirkėjai pastebėjo, kad ne visi elgėsi sąžiningai ir sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija. „Mačiau kaip keli žmonės gėrė šviežiai spaustas sultis. Sąmyšio nebuvo, visiems buvo labai smagu. Keliskart kažkas dužo“, – tv3.lt portalui pasakoja Simonas.

Lietuviai kur kas mažiau nei latviai ar estai yra linkę siųstis prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių – tai atskleidžia Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Kai bendrai Europoje žmonės kasmet vis aktyviau naudojasi ne vietinėmis elektroninėmis parduotuvėmis, Lietuvoje šie skaičiai auga itin vangiai: lyginant su 2013 m., pernai vos viena procentine dalimi daugiau šalies gyventojų siuntėsi prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių.

Nors prekybos centrų boikoto atgarsiai jau nutilo, pirkėjai iki šiol pastebi, kad nei naujo žaidėjo atėjimas į rinką, nei pats boikotas, kainų prekybos centruose nepakeitė. Alytiškė Laura Radzevičiūtė ilgą laiką apsipirkinėjusi turgeliuose pasidalijo savo patirtimi apsiperkant dviejuose prekybos centruose. „Liepos 6-ąją, - Valstybės dieną išgyvenau šoką, kurį turbūt patiria kiekvienas apsiperkantis didžiuose prekybos centruose, kai gauna čekį.

Nuo naujo pigaus prekybos tinklo starto Lietuvoje praėjo beveik savaitė. Tačiau prie parduotuvių vis dar rikiuojasi žmonių eilės. Vien dėl to, kad kai kurių prekių kainos čia mažesnės. Toks ažiotažas dėl pigesnių prekių kaip reikiant įaudrino visuomenę. Ypač turtingesnius - Vilniuje. Vieni rėžia, kad kelias valandas tarsi sovietmečiu kepti saulėje dėl pigesnių bananų gali tik nieko neveikiantys ir užsidirbti nesistengiantys žmonės. Esą laukti tokioje eilėje paprasčiausiai neoru.

Atžalų nekontroliuojamas naršymas internete Lietuvos tėvams gresia dideliu finansų ir įrenginiuose saugumų svarbių duomenų praradimu. Kaip prisipažino apklausos respondentai, beveik kas dešimtas vaikas šalino svarbius duomenis iš tėvams priklausiančio įrenginio be jų žinios. Taip pat tėvai gali gauti sąskaitą už atžalos internete įsigytus pirkinius. Su tuo per pastaruosius metus susidūrė 10 proc. Lietuvos tėvų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ragina nedramatizuoti lietuvių išvykų apsipirkti į kaimyninę Lenkiją. Lina Antanavičienė mano, jog pasienio prekyba vyksta daugelyje pasaulio šalių, o mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikia atsargiai, nes jo pajamos yra svarbios šalies biudžetui. „Nereikia dramatizuoti to, kas iš tikrųjų turbūt nėra drama. Tas apsipirkimas Lenkijoje, taip vadinama pasienio prekyba, kas vyksta pas mus, vyksta ir daugelyje pasaulio valstybių.

 D.Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad per metus vidutiniškai 18 dienų žmonės praleidžia parduotuvėse. Per visą gyvenimą taip susidaro net aštuoneri metai. Ir beveik pusė ten praleidžiamo laiko skiriama ne maloniam rinkimosi procesui, bet priešingai – laiką suryja stovėjimas eilėse prie kasų ar matavimosi kabinų, ieškojimas daikto ar prekės, kurios tuo metu parduotuvėje tiesiog nėra, arba laukimas, kol konsultantas jums atneš reikiamo dydžio ar spalvos prekę.

Per Britaniją nuvilnijo pokalėdinio apsipirkimo banga. Žmonės nepatingėjo net po kelias valandas stovėti eilėse, kad įsigytų gerokai nupigintų prekių. Skaičiuojama, kad per vieną dieną britai išleido apie penkis milijonus eurų. Ką jau ką, bet apsipirkinėti britai tikrai mėgsta. Ir geriausiai tą rodo antroji Kalėdų diena. Kasmet per vadinamąją „Boxing day“ tūkstančiai žmonių traukia į prekybos centrus įsigyti prekių už gerokai mažesnes kainas.

Maistui daugelis kas mėnesį išleidžiame didžiąją dalį savo pajamų. Tačiau nejaučiame to taip skausmingai, kaip, pavyzdžiui, nuomos mokesčio, paskolos grąžinimo, įmokos už automobilį ar mokesčių už komunalines paslaugas. Taip yra todėl, kad maisto produktus perkame dažnai ir palyginus nedideliais kiekiais. Ir vis dėlto daugiau nei pusę uždirbamų pinigų sudarančias išlaidas reikėtų vertinti atsakingai.

Apsipirkinėjimas prisėdus prie kompiuterio artimiausiu metu nepakeis apsilankymo prekybos centre. Nors prekių ir jų pristatymo į namus užsakymas internetu turi daug privalumų, šia paslauga per pastaruosius metus nesinaudojo 57 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip rodo vartotojų nuomonės tyrimas, beveik pusė jų teigia, kad apsilankymas prekybos centre yra pramoga visai šeimai. O pirkti maisto prekes parduotuvėje – malonus užsiėmimas daugiau nei trečdaliui gyventojų.

 Kaimyninėje Lenkijoje, Suvalkuose vidury darbo dienos TV3 televizijos kameros užfiksavo Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros pareigūnus su tarnybiniu automobiliu apsipirkinėjančius pigumu garsėjančiame lenkiškame prekybos centre. Sutrikę valstybės tarnautojai su pilnais maišais rankose net pradėjo teisintis – esą kartu su lenkais atlieka monitoringą.

Grupinių apsipirkimų portalai įtraukti į kelionių pardavimo agentų sąrašą. Nuo šių metų lapkričio jame bus ir internetu keliones parduodančios bendrovės. Seimas Turizmo departamentą įpareigojo nuolat stebėti ir prižiūrėti turizmo įmonių veiklą bei kontroliuoti jų finansinę padėtį - antradienį priimtos atitinkamos Turizmo įstatymo pataisos: už balsavo 98 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 12. Be to, Seimas griežtino kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo ir draudimo tvarką.

Pamažu, peržiūrint prekių sudėtį ir produktų lentynose atsiradusias naujoves – būtent taip mėgsta apsipirkti vilnietė, buvusi pedagogė Danguolė Kasperavičienė. Ši, pensinio amžiaus sulaukusi moteris, į netoli namų esančią „IKI“ parduotuvę mėgsta užsukti dažnai – kas antrą dieną kasdienėms reikmėms ir kiekvieną antradienį – didžiajam savaitės apsipirkimui.

Bet kuri mama ar tėtis patvirtins, kad apsipirkti drauge visai šeimai – atsakinga ir sudėtinga užduotis. Reikia ne tik įtikti kelių skirtingų žmonių skoniams, bet pagalvoti, kaip neištuštinti piniginės. Ugnė Petkutė Du vaikus auginanti vilnietė Irma portalui balsas.lt pasakojo, kad savo šeimai daugiausia perka pieno produktų ir duonos gaminių, taip pat įvairių vaisių bei daržovių – atžalos ypač mėgsta bananus ir citrusinius vaisius.

Sparčiai tobulėjantys atsiskaitymo būdai, tokie kaip mobiliosios piniginės, gali sumažinti grupinio apsipirkimo puslapių apyvartą. Tai prognozuoja mobiliųjų piniginių kūrėjai, kurie mato dideles perspektyvas pardavėjams. „Jau sėkmingai išbandėme ir daugybėje vietų diegiame technologiją, leidžiančią mokėti mobiliąja pinigine – nuskaitant arba duodant skenuoti mokėtojo QR kodą.

Lietuviai būtiniausioms reikmėms išleidžia beveik pusę savo pajamų, o vien maistui skiria kone ketvirtį piniginės turinio. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Paaiškėjo, kad keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Vilniuje ir gaunanti vidutines 4 102 litų per mėnesį pajamas, maistui, būstui bei transportui išleidžia apie 1 789 litus. Būtent maistui tenka didžioji šios sumos dalis – 996 litai.

Pristatyta pirmoji lietuviškų el. parduotuvių apžvalga, kurioje surinkta informacija apie daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių el. parduotuvių, siūlančių įvairaus pobūdžio prekes.  „Per 5 metus bendras el. parduotuvių skaičius Lietuvoje išaugo apie 10 kartų. Lietuvos el. prekybos asociacijos duomenimis, 2007 m. el.

Dažnas po apsilankymo prekybos centre nuostabos kupinomis akimis žiūri į ištuštėjusią banko sąskaitą – pirkdami užsimirštame, todėl maisto produktams išleidžiame kur kas daugiau, nei turėtume. Businessinsider.com apie dažniausias pirkėjų klaidas kalbėjosi su JAV bestselerio „Vakarienė už 10 dolerių“ autore Melissą d‘Arabian. Virtuvės šefė išskyrė esmines pirkėjų klaidas, kurios neleidžia išleisti mažiau.

Kuo mažiau laiko lieka iki Kalėdų, tuo labiau suprantu, kad visas šis šventinis šurmulys – dirbtinis ir nevertas tiek dėmėsio ir sveikatos, kiek jam kasmet yra skiriama. Jau rytoj daugelis lietuvių, gyvenančių tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitose pasaulio šalyse, sės prie Kūčių stalo, dalinsis kūčiukais, švęs Kalėdas, apsikeis dovanomis ir visi vaizduos šventiškai nusiteikusius, laimingus, kupinus entuziazmo, laimės ir visokių kitokių Kalėdoms būdingų jausmų.

Bostono koledžo (JAV) tyrėjai nustatė, jog vartotojai jaučia didesnį malonumą apsiperkant el. parduotuvėje tuomet, kai naudoja planšetinį kompiuterį, o ne stacionarų ar nešiojamą kompiuterį. Tyrėjai pateikia paprastą argumentą – vartotojui maloniau „liesti“ prekę, nei nukreipti į ją pelę ir spausti mygtuką. Emocijos, kurias pirkėjai jautė liesdami ekraną, mažai kuo skyrėsi nuo realaus produkto lietimo.

Kinijoje nusižudė vyras, kurį iš kantrybės išvedė amžinybę trunkantis draugės apsipirkimas prekybos centre. Prisipirkusi krūvą daiktų, moteris paprašė savo draugo leidimo užsukti į dar vieną batų parduotuvę. Į tai 38-erių kinas atsakė ne žodžiais, o veiksmais: jis šoko per turėklus ir nukrito nuo 7 prekybos centro aukšto, praneša vesti.ru. Gruodžio 7 dieną 38-ių Tao Hsiao lydėjo savo draugę Xuzhou „Golden Eagle International Shopping Center“ prekybos centre.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Prasidėjus kalėdinių pirkinių bumui žmonės pasiduoda masinei psichozei, todėl dažnai priperka visai nereikalingų dovanų, susivilioja dirbtinai sukurtomis nuolaidomis prekėms, naujienų portalui LRT.lt sako rinkodaros specialistas Linas Šimonis. LRT.lt pašnekovas pastebi, kad jau lapkritį prekybos centruose prasideda Kalėdos, o mes pamažu pasiduodame masinei pirkimo psichozei.

Garsus Lietuvos aktorius Leonardas Pobedonoscevas teisėjaus pirmosiose orientavimosi prekybos centre varžybose, kuriose dalyvaus dainininkės ir sportininkės Greta Lebedeva bei Indrė Burlinskaitė. Jos tarpusavyje susilažino, kuri iš jų geriau žino parduotuves, todėl ir nutarė dalyvauti prekybos ir pramogų centro „OZAS“ pirkinių maratono varžybose.

Yra du pagrindiniai žmonių tipai: turintys daug drabužių, bet nuolat neturintys ką apsirengti, ir tie, kurių spintoje rastume vos porą skirtingų apdarų. Pasak stiliaus ir asmeninio apipirkimo eksperto Artūro Samoilenkos, Lietuvoje užtenka turėti 27 drabužius vienam sezonui, o juos derinant atrodyti vis kitaip. Visiems keturiems metų laikams stilingas žmogus turi turėti daugiau nei 100 drabužių.

Vilniuje įsisiūbavo didžiausias Lietuvoje vaikų ir paauglių dėvėtų daiktų komisas „Mamų mugė“. Tūkstančiai mamų ir tėvų skuba į „Litexpo“ parodų rūmų 5 salę, kad išsirinktų pigių ir kokybiškų drabužių, batų ar kitų daiktų savo atžaloms. Tačiau renginio organizatorius neramina, kad ne visi tėveliai adekvačiai įvertina šio renginio mastą bei savo galimybes atvykti ten su vaikais. „Mamų mugės“ rengėjai rekomenduoja, jei tik įmanoma, apsipirkti važiuoti be vaikų – dėl pačių mažylių gerovės.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Nesibaigiančios nuolaidos prekybos centruose pirkėjus veikia kaip narkotikai, tvirtina rinkodaros ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis. „Žmonės tarsi „sėdi ant nuolaidų adatos“, ir prekybos centrai jau sunkiai išsiverstų be nuolaidų“, – tinklalapiui LRT.lt sako L. Šimonis. Be nuolaidos neatvers piniginės Įpusėjus vasarai prekybos centrai trimituoja apie akcijas ir išpardavimus.

Visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Tačiau dėl savo dydžio, ši išlaidų grupė turi ir daugiau erdvės optimizavimui nei kitos. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas toliau primena 9 atsakingo apsipirkimo patarimus, galinčius padėti tai padaryti. Apsipirkti pradėkite namuose.

Praėjus didžiajai Kalėdų pirkimo karštinei, o kalendoriui pradėjus skaičiuoti naujus metus, parduotuvės pasipuošia ryškiais išpardavimų plakatais: pardavėjai žada, kad solidžią sumą kainavusius daiktus per išpardavimą galėsite įsigyti 50, 70 ar net 90 proc. pigiau. Kaip tik šiuo metu daugelyje prekybos centrų vyksta didžiausi sezoniniai išpardavimai, tad Balsas.lt komanda išėjo į Vilniaus gatves paklausti praeivių, ar jie pasiduoda išpardavimų vilionėms.

Kainos krenta! Paskutinis išpardavimas! Didesnių nuolaidų nebus! – tokiais ir panašiais šūkiais prekybininkai per išpardavimus vilioja klientus. Kokia ta lietuviškoji išpardavimų kultūra, kaip į skambias akcija reaguoja pirkėjai ir kaip, susiviliojus nuolaidomis, neparsitempti namo visos krūvos nereikalingų daiktų? Pirkėjai perpranta pardavėjų metodus SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad lietuviai vis geriau perpranta sezoninių išpardavimų specifiką: „Dažnas jau ir...

Kalėdinis apsipirkimas priverčia daugelį žmonių krūpčioti, tačiau mintis, kaip teks sumokėti už visas dovanas, sukelia tikrą fizinį skausmą, teigia mokslininkai. Mintis, kiek kainuos kalėdinės dovanos, dekoracijos ir maistas, daugiau kaip pusei gyventojų gali būti skausmingos tikrąja šio žodžio prasme, rašo telegraph.co.uk.

Norite originalios Kalėdų dovanos? Apsilankyti Hamburge kvies tradicinė DOM mugė. Organizuojama tris kartus per metus – pavasarį, vasarą ir žiemą. Kiekvieną kartą mugė tęsiasi beveik mėnesį, kasmet pritraukdama kelis milijonus lankytojų, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. DOM mugė yra vienintelis tokio masto renginys šiaurinėje Vokietijoje.