Antanas Smetona

 Reikšmingiausiomis šimtmečio asmenybėmis laikomi „Aušros“ redaktorius Jonas Basanavičius, prezidentai Antanas Smetona ir Valdas Adamkus, krepšininkas Arvydas Sabonis, rodo portalo Delfi.lt skelbiamos visuomenės ir elito nuomonių apklausos.

Pasakojimų apie tai, kaip dirbo pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, yra išlikę nemažai. Tačiau koks jis būdavo tada, kai grįždavo į namus? Kaip užsimezgė jo santykiai su gyvenimo meile Sofija Chodakauskaite? Kokia buvo moteris, tada pavergusi 20-mečio gimnazisto Antano širdį? Pristatome vieną garsiausių šimtmečio porų, kurių pažinties ir meilės istorija sujaudins daugelį.  Istorinės Prezidentūros Kaune istorikės, dr.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.

Prezidentas kaip visuomet – optimistas, džiaugiasi, kad gali dirbti, plaukti baseine ir linki sau sveikatos. Svečiai į Prezidentūrą su dovanomis traukia nuo ankstyvo ryto. Bet švęsti daugybės žmonių apsuptyje Prezidentas šiemet nenusiteikęs. Kaip minės gimtadienį – plačiau reportaže. Valdas Adamkus nuo ryto – savo kabinete Prezidentūroje. Pirmasis skambutis su sveikinimais – 7 ryto. Skambino iš Izraelio.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, projektas „LT100: mano kelionė Lietuvai“ ir leidybos namai „Terra Publica“ kviečia keliauti po Lietuvą ir lankyti vietas, pristatančias Vasario 16-osios įvykius ir asmenybes. Viena tokių vietų – Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaro sodyba, Ukmergės rajone. Čia Prezidentas dažnai lankydavosi, leisdavo vasaras, atvykdavo įvairių švenčių proga.

 Kybartų miestelio Vilkaviškio rajone bendruomenė nusprendė įamžinti pirmojo ir paskutiniojo tarpukario Lietuvos Prezidento Antano Smetonos pasitraukimo iš Lietuvos vietą. Antanas Smetona 1940 metais rusų armijai žengiant į Kauną per Lieponos upelį Kybartuose perbrido į tuometę Vokietiją. Iki šių dienų vieni prezidentą laiko bailiu, kiti – didvyriu.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį apsvarsčiusi alternatyvius įstatymų projektus dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje.

Ruošdamasis Lietuvos valstybės šimtmečiui, Turizmo departamentas rengia šiai progai skirtą maršrutą po šimtą objektų, pasakojančių Lietuvos valstybingumo ir jos kūrėjų istorijas. „Asmeniškumo valstybės kūrime yra labai daug. Tie žmonės buvo labai artimai pažįstami: dauguma signatarų buvo susipažinę studentijos laikais, daug kartu druskos suvalgę draugai, bendravę šeimomis, turėję asmeninių ryšių.

Ketvirtadienį istorinei Prezidentūrai Kaune perduotas prezidento Antano Smetonos dekoratyvinis rankšluostis su išaustu „Tautiškos giesmės“ tekstu. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, šį rankšluoštį pernai Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje perkėlimo į naujas patalpas proga Lietuvos generaliniam konsului Marijui Gudynui perdavė kunigas Lukas Laniauskas. Teigiama, jog tai – A.Smetonos namuose buvęs dekoratyvinis rankšluostis, išgelbėtas 1944 metais per gaisrą, kai mirė A.Smetona.

Pirmadienį minint Šaulio dieną kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui bus suteiktas garbės šaulio vardas. V.Adamkui garbės šaulio vardas bus suteiktas už paramą organizacijai, dalyvavimą jos renginiuose, BNS informavo Lietuvos šaulių sąjungos vyr. viešųjų ryšių specialistė Sigita Bietkytė. Garbės šaulio vardą turėjo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

Antradienį Kaune vyko tradicinė Tautinio jaunimo sąjungos organizuojama eisena. Kasmet minint Valstybės atkūrimo dieną per miesto centrą žygiuojantys tautininkai šiemet pasirinko šūkį „Lietuva yra mūsų“, tuo pabrėždami savo nepritarimą pabėgėlių perkėlimui į Lietuvą. „Šių eitynių šūkis – „Lietuva yra mūsų“, nes mes matome sudėtingą geopolitinę situaciją, sudėtingą ES situaciją, kai realiai ES yra ant iširimo ribos. Alkanų ir piktų imigrantų ordos jau beldžiasi į mūsų vartus.

1918 m. vasario 16 d., be abejo, yra viena iš svarbiausių datų XX a. Lietuvos istorijoje. Ji žymėjo ne tik valstybingumo atgavimą, bet ir naujos modernios Lietuvos aušrą. Aktas gimė, esant labai sudėtingoms tarptautinėms ir vidaus sąlygoms. 1914 m. rugpjūčio 1 d. kilęs Pirmasis Pasaulinis karas pakeitė jėgų santykį Europoje. Kartu tai sukėlė vilčių Lietuvai atstatyti valstybingumą. 1915 m. šalį okupavus vokiečiams, viltys dar labiau išaugo.

1918 m. vasario 16 d., Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, iškilo klausimas, kokiu keliu ją vesti. Dalis Tarybos norėjo matyti šalį kaip parlamentinę respublika, kita – kaip monarchiją. Reikia pažymėti, kad, nors Lietuva buvo oficialiai pasiskelbusi nepriklausoma, tačiau šalyje vis dar šeimininkavo vokiečiai. Todėl būsimą valstybės viziją neišvengiamai teko derinti su jais.

XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje Lietuvos politiniame gyvenime vyravo įtampa. 1926 m. išrinkus III Seimą politinė padėtis smarkiai pakito, iki tol valdžioje buvusias dešiniąsias jėgas pakeitė kairiosios. Naujoji dauguma pradėjo diegti įvairias demokratines programas, ne visada atsižvelgdami į realią politinę vidaus situaciją. Ji nepripažino neseniai įsteigtos bažnytinės provincijos, o tai sukėlė dvasininkijos nepasitenkinimą.

Krepšiniui, kaip antrajai Lietuvos religijai, įsitvirtinti neprireikė daug laiko. Pirmieji žingsniai buvo žengti apie 1921 m. Kitais metais pasirodė ir pirmoji knygelė apie krepšinį. 1922 m. lapkričio 23 d. sužaistos pirmosios oficialios varžybos. Netrukus pradėjo vykti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai. Po kelerių metų buvo žengta ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda.

Naktinis Vilnius: gautas iškvietimas, kad Antakalnio mikrorajone keistos elgsenos pilietis įžūliai kabinėjasi prie praeivių, grasina ir neleidžia jiems patekti į namus. „O per „Farus“ parodysite?“ – policijos pareigūnų paklausė sutiktas įžūlusis vyriškis. Paprašytas prisistatyti vyriškis ilgai negalvojęs tarė: „Antanas Smetona“. Tuo nuotykiai nesibaigė.

„Mums parama sutaupė dvidešimt metų, nes iki tol neturėjome nieko – nei cecho, nei technikos. Viskam, ką jau turime šiandien, būtume taupę dar ilgus dešimtmečius“, – sako Dalia Ėmužytė, kuriai puoselėti ekologijos idėjas ūkyje padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ parama.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ Šeštadienį Žaliūkių malūnininko sodyboje tradicinė Užgavėnių šventė išties buvo smagi. Nors saulė spindulių pagailėjo vis dar laukdama žiemos išvarymo, orai linksmybėms lauke buvo kaip tik. Susirinkusieji į tradicinę žiemos šventę turėjo kur padūkti – jų laukė varžytuvės, dainos, šokiai, pokštai kartu su persirengėliais, Lašininio ir Kanapinio kova, linksmiausios blyninės rinkimai, žiemos pramogos bei tradicinis Morės deginimas ant laužo.

Juo toliau, juo labiau aštrėja diskusijos: iš kur Lietuvai daugiau iššūkių ir grėsmių – iš Vakarų ar iš Rusijos? Akcentuojantys Rusijos iššūkius dažniausiai remiasi šiais argumentais: Europa (o platesniu mastu – apskritai Vakarai) – viena šeima, joje vykstantys ginčai – tik šeimyniniai ginčai, o Rusija – amžina ir pagrindinė istorinė grėsmė.

Tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminaičiai nesutinka su prašymais jį perlaidoti Lietuvoje, nes nėra tikri dėl palaikų ramybės, rašo „Lietuvos žinios“. Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupiui vadovaujančio premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, į Vyriausybę kreipiasi nemažai žmonių ir organizacijų, pavyzdžiui, Sąjūdžio, „Baltų ainių" atstovai, su siūlymu sugrąžinti A.Smetonos palaikus iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą.

 Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje prasidėjo Prezidento Antano Smetonos 140-osios gimimo metinėms skirtų renginių ciklas. Ta proga čia buvo atidaryta paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, o šiandien, rugpjūčio 8 d. 12 val.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš 95-erius metus pirmuoju Lietuvos prezidentu tapo Antanas Smetona. Istorikai pastebi, nors tiesioginių rinkimų tarpukariu nebuvo, žmonės jais labai domėjosi, o Prezidento posto siekė ir moterys. Visi trys tarpukario prezidentai – A. Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius – dirbo ir gyveno istorinėje Prezidentūroje Kaune. Pirmąjį šalies vadovą, A. Smetoną, 1919-ųjų balandžio 4-ąją išrinko Lietuvos Valstybės taryba.

Diskusijos dėl svarstymų įvesti naujus mokesčius netyla visoje šalyje. Atrodo, kad politikai prieš artėjančius rinkimus besirungdami dėl rinkėjų balsų vis originalesniais pareiškimais ir ketinimais pamiršo, kad Lietuva – tai ne tik Vilnius. Vienas iš daugiausia diskusijų keliančių mokesčių – už automobilius.

Sekmadienį kauniečiai minėjo Vasario 16-ąją: mieste vyko koncertai, į žmones iš Istorinės prezidentūros balkono kreipėsi prezidentas Antanas Smetona, buvo šokamas lietuviškas fokstrotas. Nuo ryto su Valstybės atkūrimo diena kauniečius sveikino policijos pareigūnai, stabdę automobilius ir vairuotojams dovanoję vėliavėles. Vidurdienį Karo muziejaus sodelyje prasidėjo iškilmingas minėjimas, į kurį Kauno studentų eisena atžingsniavo nuo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, kur vyko šv. Mišios.

Spalio 28 – osios vakarą Pamėnkalnyje (jokiame ne Tauro kalne – tokio Vilniuje apskritai nėra, tai – tik neteisingas vertimas iš lenkiško „Góra Buffalowa“) susirinkę tautininkai paminėjo Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių 74 – ąsias metines (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-atgavimo-sventeje-j-pankos-spjuvis-l-linkeviciui.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

87 metų Verpenos kaimo gyventojas Juozas Urbonas matė keturias santvarkas. Augo Smetonos laikais. Jaunystė prabėgo per karą – patyrė vokiečių okupacijos laikotarpį. Didžioji gyvenimo dalis praėjo tarybiniais laikais. Senatvėje pajuto atgautos nepriklausomybės skonį. Šviesaus proto ilgaamžis turi progos palyginti keturias santvarkas, prie kurių gyveno Lietuva. „Gyvenu už tuos, kur atgulė prie Varšuvos“ 87 metų sulaukęs Juozas Urbonas – dar visiškai žvalus ir energingas.

Kai kam galvose skamba varpai – prarandame Vilnių, o NATO neapgins nuo Rusijos, todėl geriau jai pasiduoti, nes ji... visada apgins nuo lenkų... Tai, žinoma, supaprastinimas. Bet būna ir neva labiau konceptualių variantų. Dabartinį Rusijos režimą senokai laikau nedeklaruotai nacistiniu – vien Šiaurės Kaukazo etninio „pertvarkymo“ politika ir oficialiai skatinama neapykanta „Kaukazo tautybės žmonėms“ to verta.

Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – valstybės atkūrimo šventės. Jau kelintus metus kyla ginčų dėl patriotizmo išraiškų: kas, su kokiomis vėliavomis ir kur gali žygiuoti? Kokių grėsmių bijoma? Prieš valstybės šventes aštrėja ideologinė kova dėl demokratijos ir patriotizmo sąvokų. Kairieji ir dešinieji ekstremistai nepatenkinti teismais ir valdžia, o apžvalgininkai ragina žvelgti į tai ramiai. Su klausimu, kur yra riba tarp patriotizmo ir nacizmo, susiduria ne vien Lietuva.

Neseniai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis džiaugėsi, kad politinei tarybai pavyko rasti kompromisinį sprendimą dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų mokiniams, tačiau, panašu, kad problema yra didesnė nei manyta. „Mažiname žodžių skaičių, kurį turi parašyti tautinių mažumų mokyklų mokiniai, laikantys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.

Viešojoje erdvėje vis pasirodanti informacija apie pasaulio kalbų nykimą kaskart paaštrina ir Lietuvoje girdimas diskusijas apie lietuvių kalbos ateitį. Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona teigia, kad pasisakymai apie kokias nors lietuvių kalbos apokalipses, pasaulio pabaigas yra absoliučiai juokingi. Lietuvių kalba neišnyks, tačiau kis. Doc. dr. A. Smetona atsako į klausimą, kokių pokyčių galime tikėtis.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį apsilankė Ignalinos rajone ir ant Ladakalnio esančiame Prezidentų ąžuolyne pasodino du ąžuoliukus. „Prezidentų ąžuolynas vienoje gražiausių Lietuvos vietų – valstybės kūrimo ir darbų tęstinumo simbolis. Prisimindami svarbiausius valstybės kūrėjus ir tęsdami jų darbus, stipriname savo valstybę.

Jo­nas Mi­ke­lins­kas, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas, įsi­ti­ki­nęs, jog vi­sos da­bar­ti­nės Lie­tu­vos pro­ble­mos – dėl Niurn­ber­go pro­ce­so, ku­ria­me ne­bu­vo pa­smerk­ti so­vie­tų nu­si­kal­ti­mai. De­vy­nias­de­šimt­me­tį pa­va­sa­rį at­šven­tęs J. Mi­ke­lins­kas „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog jam ge­riau­sia bu­vo gy­ven­ti tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je, kai ša­lies gy­ven­to­jai ger­bė sa­vo ša­lį.

Pradėtas tvarkyti ir turizmo reikmėms pritaikyti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaras Užulėnyje, Ukmergės rajone. Pirmojo Lietuvos prezidento dvaras prieš trejus metus perduotas Ukmergės savivaldybei. Dvarui atnaujinti skirta 5 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, keletą šimtų tūkstančių litų skyrė rajono savivaldybė. Pirmieji į statybvietę  suskubo istorinių pastatų tyrinėtojai. „Šiuo metu radome grindinį, kuris yra to pačio laikotarpio, kaip ir pastatas.

Šie metai paskelbti nacionaliniais muziejų metais, tačiau daugelis Lietuvos čiabuvių ir turistų apie kai kurių šį statusą turinčių įstaigų turinį arba egzistavimą žino ypač mažai. Ypač tada, kai tai nėra dideli rūmai, kurių brangių rekonstrukcijų kaspinėlius prieš kameras karpo ministrai ir turtingi šlovės ieškotojai. Paprastas namukas „Žinote, kur esate. Kokiuose namuose.

Vasario 16-osios signatarų atminimą pagerbė aukščiausi šalies vadovai ir garbės sargybos kariai. 1918 m. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas S...

Iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018-aisiais sostinėje turėtų būti įkurti Tautos namai. Tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijoje, kuri trečiadienį bus perskaityta iškilmingame tarybos posėdyje. „Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą.

Nors laiko mašinos kol kas niekas neišrado, bet šiek tiek fantazijos tikrai nebus per daug. Nusikelkime devyniasdešimt metų atgalios. Šalta. Drėgna. Tamsu (ir todėl baisu). Kitaip sakant, ankstyvas ir žvarbus 1922 metų sausio pradžios rytas. Krosnis užgesusi, nes jau sukūrenti paskutiniai „Vairo“ žurnalo numeriai. Smulkutis Antanas jau būtų sušalęs į ragą, jei ne prašmatnus žmonos, neva „atlietuvėjusios“ bajoraitės Sofijos kūnas.

Vilniaus universitete pirmadienio vakarą pristatyta žurnalistės Editos Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“. Kelių šimtų puslapių gausiai iliustruotą knygą leidykla „Tyto alba“ išleido su kompaktine plokštele „Taip skamba Lietuva“, kurią sudarė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Žinomos žurnalistės, televizijos laidų vedėjos E. Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“ pasakoja apie šiandienos Lietuvą, žymius žmones, apie tai, kuo mūsų gimtinė įdomi ar net unikali.

Ką mes patys žinome apie Lietuvą? Kokią ją pristatome svetimtaučiams? Kuo galime nustebinti pasaulį ir save? Į visus šiuos klausimus atsakymo savo knygoje ieškojo žinoma televizijos laidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė, gruodžio 12-osios vakarą Vilniaus universitete pristačiusi knygą „Pasimatymas su Lietuva“ ir kompaktinę plokštelę „Taip skamba Lietuva“. Leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė knygos pristatymo spaudos konferencijoje sakė: „Šiandien mūsų leidykla pristato vieną s...

Žinomos žurnalistės Editos Mildažytės knyga „Pasimatymas su Lietuva“, kurią Kalėdoms išleido leidykla „Tyto alba“, pasakoja apie šiandieninę Lietuvą, žymius žmones, apie tai, kuo mūsų gimtinė įdomi ar net unikali. Autorė viliasi, kad ši knyga paskatins tęsti pažintį su Lietuvos istorija, kultūra ir čia gyvenančius, ir užsieniečius, kurie apie mus, deja, žino nedaug.

Rokiškio rajone, Salose, į 8-ąją tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą suvažiavo žinomi šalies ir užsienio kalbininkai, aukštųjų mokyklų studentai. Jie aptaria aktualiausias kalbotyros problemas. Jas esą nulemia laikmečio pasikeitimai ir mokslo plėtra, praneša LTV Naujienų tarnyba. Vienas iš kalbotyros specialistų, šios stovyklos organizatorių, Varšuvos ir Vilniaus universitetų profesorius Axelis Holvoetas kartu su kolegomis kuria naujo tipo lietuvių kalbos gramatiką.

Šiemet Lietuva mini ir netekčių, ir savo nešlovingo dalyvavimo holokauste, ir nesėkmingo 1941-ųjų metų birželio sukilimo jubiliejus. Nieko labai naujo šiomis temomis nepasakyta. Juodi kaspinai, paradai, minėjimai ir tylos minutės. Kas matė vieną tokį jubiliejų – matė visus. Jei nuobodu -  įdomiau prisiminti Suomiją. Sukilimai ir jubiliejai Sovietų 1941-aisiais organizuotų trėmimų, Rainių ir Pravėniškių žudynių sukaktys ginčų nekelia.

Paūmėjus lietuvių ir lenkų santykiams, Facebook'e (FB) susikūrė grupė „Intelektualai už lietuvių ir lenkų santarvę“. Šį blogo įrašą sukūriau, paredagavęs ir išplėtęs kai kuriuos savo pastebėjimus, paskelbtus tame FB sraute. Iškart prie reikalo. Prieš porą metų pasirodė istoriko Arūno Gumuliausko straipsnis „Dar kartą Vilniaus klausimu“. Tekste aptariamas 1939 m. rugpjūčio 22 dienos dokumentas, kurį pasirašė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Valdančiųjų dinastijos būdingos ne tik Azijos despotijoms, bet ir ten, kur dėl postų konkuruojama demokratiškai. Lietuva šiuo klausimu dar tik plunksnuojasi. Sostą sūnui perduodantis valdovas – įprasta viduramžių feodalinė praktika. Ji įvairiomis formomis gyva iki šių dienų net ir tose šalyse, kur deklaruotos demokratinės respublikos arba komunistiniai režimai. Rytai – Vakarai Šiaurės Korėjos, Kubos, Indijos valdančiosios šeimos gerai žinomos. Sakai šalies pavadinimą – prisimeni dinastiją.

„Penkis šimtus metų lietuvių kalbai niekada nebuvo taip gerai, kaip yra šiandien“, - sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, Lietuvių kalbos katedros docentas, dr. Antanas Smetona. Kalba, nepasinaudojusi Johano Gutenbergo išradimu – spausdinimo mašina – pasmerkta rimtam pavojui išnykti. Raštas suteikia kalbai išlikimą, galimybę ateities kartoms perteikti tautos sukauptą patirtį, papročius, tradicijas ir istoriją.

Lietuvos demokratijos patirtis skaičiuojama vos kelis dešimtmečiais, kai Vakarų valstybių – šimtmečiais. Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams, apie Pirmosios Lietuvos Respublikos ir dabartinę šalies savivaldą – pokalbis su Jonu Sireija, Šiaulių universiteto istorijos mokslų daktaru, docentu. – Jūs tyrinėjote tarpukario Lietuvos savivaldos bruožus. Apibūdinkite vadinamosios Pirmosios Lietuvos Respublikos savivaldos raidą. – Lietuvos Respublikos savivalda kūrėsi 1918–1919 metais.

Autokratizmas, ypač politinės ir ekonominės krizės laikais, tampa vis veiksmingesne visuomenės procesų subalansavimo priemone. (cc) Wolfgang Wildner nuotrauka Apie 1926-ųjų gruodžio 17 d. perversmą rašyta prirašyta. Bet istorikai šį svarbų Lietuvai etapą ir visą laikotarpį iki 1940 m. birželio 15-osios, kai šalis buvo sovietų okupuota, vertina labai jau skirtingai.