andrius kubilius

Prezidento Valdo Adamkaus siūlymu Seimas ruošiasi paviešinti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinio tyrimo medžiagą. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį sušauktame neeiliniame Seimo valdybos posėdyje.

Premjeras Gediminas Kirkilas atmeta kai kurių politikų priekaištus, esą yra vilkinama naujojo Valstybės saugumo departamento vadovo paieška ir skyrimas. "Manau, kad VSD vadovo paieška tikrai nėra vilkinima. Kaip žinote, praėjo labai nedaug laiko po to, kai dabartinis vadovas įteikė atsistatydinimo pareiškimą prezidentui", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.

Naujuosius metus tenka pradėti nuo komentarų ta pačia VSD (Valstybės saugumo departamento) tema. Tiesa vis tiek privalės būti atskleista Šią savaitę paaiškės kelios naujos aplinkybės, susijusios su VSD reikalais. Seimas specialiu nutarimu yra paprašęs VSD vadovybės iki sausio 10 d. pateikti Seimo NSGK komitetui tas pažymas, kurių tyrimo metu komitetas taip ir nesugebėjo gauti. Taigi, šią savaitę paaiškės, ar Lietuvoje yra gerbiami Seimo sprendimai.

D. Britanijos žurnalas „The Economist“ suskynė  sėkmingiausių ir labiausiai nuvylusių praėjusių metų Europos politikų bei įvykių puokštę, į kurią įsiterpė ir „neapdainuoti herojai“ – Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas bei „jo senas draugas ir sąjungininkas“ Andrius Kubilius.

Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius įsitikinęs, kad naujo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo paieška vilkinama, nenorint atskleisti tiesos apie galimai neskaidrius aukštų valstybės pareigūnų ir verslo interesų grupių ryšius, praneša Lietuvos radijas. Tai jis pareiškė primindamas, kad Seimas iki šiol iš VSD negauna pažymų, prašytų parlamentinio tyrimo metu.

Konservatoriai žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės teisinimąsi dėl kelionės į Rusiją nupirktu televizijos eterio metu vadina absurdu. "Televizijos laiko pirkimas, tam, kad viešai aiškintum savo poziciją ir gintumeisi, yra valstybės lėšų švaistymas. Tai ne pirmas atvejis, kada valstybinės įstaigos išleidžia milijonus savo reklamai, taip paversdamos žiniasklaida ne informavimo priemone, o tik reklamos skleidėja.

Premjero Gedimino Kirkilo planai šiemet panaudoti už "Mažeikių naftą" gautus 1,135 mlrd. litų rublinių indėlių grąžinimui, sulaukė vieningo Lietuvos finansų ekspertų palaikymo. Vis dėlto giriamas už seno politinio Vyriausybės pažado išpildymą G. Kirkilas sulaukė kritikos dėl per mažo ryžtingumo mažinant gyventojų pajamų mokestį. BNS kalbinti bankų, kitų institucijų atstovai teigia laukiantys aiškesnės Vyriausybės politikos ir atvirumo šiuo klausimu.

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Andrius Kubilius aiškinasi, ar žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė neįsivėlė į kontroversiją dėl Lietuvos ir Rusijos derybų objekto - gyvų gyvulių gabenimo per sieną. A. Kubilius paprašė premjero Gedimino Kirkilo paaiškinti, kaip vertina ministrės elgesį, kai ji, nesuderinusi su komitetu, ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje praėjusių metų pabaigoje pasisakė už veterinarijos punkto gyviems gyvuliams pervežti per šalių sieną pastatymą.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius, atsižvelgdamas į žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutės Prunskienės pasisakymą Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos 2006 m. gruodžio 19–21 d. posėdyje dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos svarstomo veterinarijos punkto gyviems gyvuliams pervežti per Lietuvos - Rusijos pasienio postą pastatymo, kreipėsi į premjerą Gediminą Kirkilą.

Toliau tęsiasi įnirtingi bandymai torpeduoti parlamentinį Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą. Tai jau nebestebina. Stebina besipriešinančiųjų vieningas noras nukreipti dėmesį nuo pagrindinio klausimo: kiek korupcija yra užvaldžiusi aukštus valstybės pareigūnus, taip pat ir VSD vadovybės pareigūnus, ir kokią tai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Dauguma parlamentinių frakcijų kol kas neatskleidžia, kokios pozicijos.laikysis balsuojant dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo išvadų projekto - sprendimą ruošiasi priimti antradienį prieš plenarinį posėdį.Kol kas vieninteliai opoziciniai konservatoriai, kurių iniciatyva ir buvo pradėtas VSD veiklos tyrimas, neabejoja - balsuos už departamento vadovybei nepalankias išvadas.

Prezidento palaimintos konservatorių ir socialdemokratų derybos dėl bendro valdančiosios daugumos sudarymo nebuvo sėkmingos, tad Proveržio koalicija premjeru siūlo savo kandidatą – Andrių Kubilių. Tačiau esą principus gerbiantys konservatoriai pradėjo kalbėtis su liberalcentristais ir valstiečiais liaudininkais, o artėjančiame Tėvynės sąjungos rinkiminiame suvažiavime gali būti keičiamas partijos pirmininkas.

Praėjusią savaitę (birželio 3 d.) Lenkijoje lankėsi Seimo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Omni.lt“ skelbia politiko interviu, duotą Lenkijos savaitraščio „Wprost“ žurnalistei Monikai Michaliszyn. – Ar žlugus Algirdo Brazausko Vyriausybei jūs imsitės ministro pirmininko pareigų? – Lietuvos viešoji nuomonė reikalauja koalicijos, kurią mes vadiname galima, tai yra mūsų ir socialdemokratų koalicijos.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neįžvelgia pirmalaikių Seimo rinkimų būtinybės. Už neeilinį parlamento perrinkimą pasisako trečdalis apklaustųjų. Kardinaliausiai nusiteikę yra jauniausi ir vyresnio amžiaus apklaustieji. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neįžvelgia pirmalaikių Seimo rinkimų būtinybės. Už neeilinį parlamento perrinkimą pasisako trečdalis apklaustųjų.

Nesibaigiantys politiniai skandalai, rodantys politinės korupcinės sistemos įsigalėjimą, politizavo visą Lietuvos gyvenimą – žiniasklaidoje nuo ryto iki vakaro mirgėte mirga įvairiausio rango veikėjų pareiškimai, pasisakymai, stebėtini „praregėjimai“ ir stulbinami „nežinojimai“. Valstybę krečia nuo prezidento Rolando Pakso vertimo, nuo Artūro Zuoko strateginės kelionės Varšuvon, nuo skelbiamų visokių pokalbių įrašų, nuo prezidento patarėjų butų, nuo Loretos Graužinienės kelionės Rusijon pas Da...

Išgelbėti valdančiąją koaliciją V. Uspaskicho pasitraukimo gali neužtekti Turime ne tik neįgalią, bet ir totaliai supuvusią valdančiąją koaliciją. Klausantis gandų ir pačių Darbo partijos atstovų prisipažinimų, kas turėtų būti randama teisėsaugos tyrimo metu, vis akivaizdžiau tampa, kad tokia “tyla prieš audrą” ilgai negali tęstis.

Mūsų valstybės viešasis gyvenimas yra dvejopo pobūdžio. Vienais atvejais visas būrys laikraščių ir televizijų puola nagrinėti kurią nors temą. Paprastai nesusilaikoma nuo „spardymo kojomis“ ir „batų šluostymo“ į kokius nors viešojo gyvenimo veikėjus. Visuomenė murkdoma nuolat besikartojančioje muilo operoje. Kitais atvejais – griebiamasi visuotinės tylos, vengiama viešai svarstyti ir aiškintis, nors tai ir būtų strateginiai, visai Tautai svarbūs politiniai spendimai.

Pasitaiko, kad pravėrus duris iš netikėtumo pakerta kojas. Ar apie pirmalaikius Seimo rinkimus kalbantys politikai iš tiesų pasirengę netikėtumams? „Omni.lt“ pašnekovai tuo abejoja. Šis gegužės mėnuo gerokai sujaukė padėtį politinių šachmatų lentoje: vienos figūros pakeitė spalvą, kitos – judėjimo kryptį, o kai pasipylė keistos rokiruotės, karaliai pradėjo judėti ne pagal taisykles ir padvelkė ceitnotu, pasigirdo pasiūlymų šluoti lauk visas figūras nuo lentos ir pradėti žaidimą iš naujo.

Kadaise buvo madinga kalbėti apie šešėlines vyriausybes. T.y. kai po rinkimų laimėjusi dauguma formuoja ministrų kabinetą, opozicija ar atskiros jos partijos irgi gali sudaryti šešėlinę vyriausybę su savo ministrais ir premjeru. Jie gali kaip tikra vyriausybė viena ar kelis kartus per savaitę rinktis į posėdžius, aptarinėti svarbiausius valstybės reikalus, teikti ir balsuoti už pasiūlymus.

Jeigu Seimas apsispręstų išsivaikščioti, pirmalaikiai parlamento rinkimai didelių pokyčių šalies valdžioje nežada. Visuomenės nuomonės tyrėjų manymu, pagrindinis jų akcentas būtų ne politikų persigrupavimas, bet itin mažas rinkėjų aktyvumas. Darbiečiai smunka Dabartinei valdančiajai koalicijai praradus realią daugumą Seime, opozicijai suabejojus jos galimybe dirbti, politikai vis atviriau užsimena apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

Praėjusią savaitę premjeras pristatė Vyriausybės ataskaitą apie Vyriausybės veiklą 2005 metais. Vyriausybės ataskaita, kaip paprastai, yra šiek tiek biurokratiška ir pilna pasigyrimo apie tariamai gerai nuveiktus darbus. Tokia jau yra Vyriausybės pareiga – save girti. Mes norime aptarti ne tik Vyriausybės darbus, bet ir tų darbų rezultatus.

Koalicijos žlugimas nebūtų katastrofa Lietuvai Praėjusį savaitgalį vykusiame Tėvynės sąjungos (TS) Tarybos posėdyje dar kartą pakartojome savo principinę nuostatą, kuri išdėstyta pareiškime „Dėl politinės padėties“: šiandieninės koalicijos žlugimas nebus kokia nors katastrofa Lietuvai, nes galimi ir kitokie sprendimai, kurių ieškoti iniciatyvos imtume kartu su Liberalų sąjūdžiu, Seime turėdami 36 vietas. Vienintelė išankstinė sąlyga – alternatyva be Uspaskicho ir Pakso partijų.

Valdančioji koalicija gyvuoja, tačiau laisvų ministrų postų dalybos užtruko. Kadangi Lietuvoje politinė sumaištis tapo įprastu dalyku, tai niekas dėl to pernelyg nesijaudina. Politikai gyvena sau, visuomenė – sau, valstybė – sau. Tiesa, taip tik atrodo, nes netrukus rinkėjai bus žadinami ir viliojami šviesiais ateities vaizdais, kad vėl patvirtintų išsirinkusių save į partinius sąrašus valdžią. Politikoje kaip pokeryje – laimi tas, kurio nervai stipriausi.

Prieš pat šv. Velykas politinė sumaištis lyg ir buvo įveikta – Seimui ėmė vadovauti naujasis pirmininkas, o trys didieji valstybės vyrai už uždarų prezidentūros durų draugiškai svarstė susiklosčiusią padėtį.

Įvyko tai, ko beveik niekas nesitikėjo. Tačiau viskas vyko, kaip jau Lietuvoje tapo įprasta – nedidelis, lyg ir nekenksmingas akmenėlis po kurio laiko pasirodo esąs didžiulis luitas. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas krito. Krito ne įnirtingoje politinėje kovoje, sukėlęs didelę audrą, įsigijęs gerbėjų ir priešų, o lygioje vietoje, politologams svarstant dideles jo galimybes tapti prezidentu.

Įdomu, ką tie didvyriai socialdemokratai dabar pardavinėtų už kelis milijardus, jeigu anuomet būtų susiveikę parduoti „Lukoilui“ už vieną litą? Žinoma, tai „Mažeikių nafta“, dėl kurios Tėvynės sąjunga ir kartu dirbę krikščionys demokratai žengė į politinę riziką ir tuo išgelbėjo Lietuvai pelningiausią dabarties įmonę. Valstybė tada garantijomis paskolino savo įmonei milijardą litų ir vien palūkanomis iš to uždirbo jau pusę milijardo. Rolandas Paksas nebeverkia. Akcijų vertė išaugo 30 kartų.

Baltarusijoje rinkimų nebuvo Aleksandro Lukašenkos laimėti 82 proc. atrodo juokingai, kaip visiškas anachronizmas Europos žemyne. Rinkimų Baltarusijoje nebuvo, nes rinkimai yra ne tik balsavimas, bet ir visa rinkimų kampanija, kurią A. Lukašenka pavertė teroro prieš opoziciją kampanija. Opozicija tokiomis sąlygomis pasiekė didelį laimėjimą, su tuo ją nuoširdžiai sveikinu. Opozicijos laimėjimas tas, kad ji tapo vieninga ir turi tikrą lyderį – Aleksandrą Milinkevičių.

Grįžus iš Lietuvos Kurį laiką pirmadienio spaudos konferencijas buvau iškeitęs į keliones po Lietuvos provinciją. Per pusantro mėnesio pavyko aplankyti beveik 20 savivaldybių, kurių kiekvienoje surengdavome iki 30 skirtingų susitikimų. Taip per šį laiką surengėme 350 įvairių susitikimų, kur susirinkdavo nuo 10 iki 900 (Šiauliuose) pašnekovų. Pamatėme daug tiesos ir akivaizdu, kad Lietuvoje nepasitenkinimo šiandienine padėtimi ir šiandienine valdžia yra daug ir jo vis daugėja.

Pastarųjų dienų politinė fantasmagorija nemaloniai stebina net prie politinio elito rengiamų skandalų įpratusį pilietį. Buvusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho istorija žiniasklaidos erdvėje neišvengiamai, kaip dėmesį traukiantys vyksmai, susisieja su a. a. Vytauto Pociūno žūties paslaptimi, paskatinusia Valstybės saugumo departamento ir Užsienio reikalų ministerijos skandalą.

Lietuvos žmonės vis labiau pastebi korupcijos plitimą šalyje. Praėjusios savaitės spaudos konferencijoje „Transparence International“ Lietuvos skyriaus vadovai paskelbė duomenis apie tai, kad per 2005 m. metus, palyginti su 2004 m., dvigubai pagausėjo verslininkų ir gyventojų, manančių, kad korupcijos mastai per pastaruosius 5 metus „labai padidėjo“. (1 lentelė) Tai verčia ne tik reikalauti maksimalaus skaidrumo, rengiantis skirstyti ir skirstant ES pinigus.

Kas priešinasi Europos humanitarinio universiteto steigimui Lietuvoje? Pastarosiomis dienomis kas tik netingėjo dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portaluose „Delfi“ ir „Bernardinai“ rūpinosi Lukašenkos iš Baltarusijos ištremto Europos humanitarinio universiteto (toliau EHU) steigimu Lietuvoje. Pirmas įspūdis – džiugu, kad Lietuvos piliečiai tampa valstybininkais. Sukrebždėjo viltis – gal visuomenė jau bunda iš sovietinio letargo.

Mano įsitikinimu, energetinis saugumas mums šiandien yra vienas svarbiausių politinių klausimų. Turime patys sau konstatuoti, kad per penkiolika Nepriklausomybės metų mūsų energetinio saugumo reikalai mažai pajudėjo. Dar didesnis paradoksas, kad pastaruoju metu, kai tapome ES nariais, dėl daugelio veiksnių mūsų energetinis saugumas pradėjo silpnėti. Pirmiausia mūsų saugumą labai mažina dujotiekis Baltijos dugnu.

Seimo EBSW komisija aiškiai įvardijo valdžios atsakomybę Seimo EBSW komisijos išvados, nors jos dar nėra galutinai patvirtintos, nes Seimas neapsisprendė, nėra tokios beviltiškos, kaip pateikia spauda. Nors nėra tiesiogiai įvardyta Algirdo Brazausko ar Adolfo Šleževičiaus atsakomybė, bet atskleistas bendras faktinis kontekstas, kuris akivaizdžiai nurodo tuometinės valdžios atsakomybę.

Prisiminkime. Po valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame buvo sulygta priešintis komisijos sudarymui, išėję prieš televizijos kameras vadovai atrodė nykiai. Trys tokiais veidais kaip iš Nemiros Pumprickaitės raštų, o ketvirtas buvo patenkintas ir ciniškai šaipėsi į ūsą. Kalbėjo įgaliotas jauniausias ir sakė, kad komisijos turi būti sudaromos tik patiems svarbiausiems valstybės klausimams, o dėl gyvybės Marse arba premjero šeimoje – tai dauguma pasipriešins.

Nieko tokio, kas galėtų atsiliepti dvišaliams santykiams, neįvyko, - toks dažniausiai buvo girdimas balsas Lietuvoje, po Seimo ir prezidento rinkimų Lenkijoje. Iš tikro dešiniųjų pergalė buvo laukta, spėlionių kėlė tik ar kaimynės valdžia atiteks liberalams, ar konservatoriams. Laimėjo pastarieji, su dvyniais broliais Kaczynskiais priešaky. Bet ir tai Lietuvoje nesukėlė jokio didesnio nerimo.

Premjeras Algirdas Brazauskas nesitikėjo, kad konservatoriai ims kibti jam į atlapus. O gal kažką nujautė, kad prieš kurį laiką ėmė žadėti opozicijai atsižvelgti į jos nuomonę dėl būsimo "Mažeikių naftos" pirkėjo. Iš pradžių paniekinamai atmetinėjęs įtarinėjimus dėl žmonos Kristinos neva neaiškiai privatizuoto viešbučio, jis gerokai sutriko vėlei ėmus svarstyti „Šešupės“ nusavinimo aplinkybes.

Į Liberalų ir centro sąjungą įsimetęs virusas sargdina ne tik šią partiją, bet ir visą Lietuvos politikos centro dešinę. Kol liberalcentristai sprendžia, kas turi valdyti partiją, centro dešinės ideologija baigia išnykti iš politinio žemėlapio, o jos rinkėjai turi rinktis tarp kitų partijų arba laukti naujų pranašų.

Integruotis į Vakarų Europos elektros rinką ir taip sumažinti šalies ūkio pažeidžiamumą Lietuva aktyviai siekia jau keletą metų. Tačiau, niekaip nepavykstant susitarti su kaimynine Lenkija, „eiti į Europą“ tenka per aplinkui – per Suomiją ir Švediją. Su Lenkija susitarti nesiseka Elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomet buvo prioritetinė integracijos į Vakarų Europos elektros rinką kryptis.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas pripažįsta, kad Lietuvos politika sparčiai provincialėja, tačiau dėl to jis kaltina ne tik valdžioje esančius politikus ir parlamente atstovų neturinčias partijas, bet ir žiniasklaidą. Kaip Premjeras ketvirtadienį teigė Žinių radijo laidoje "Pozicija", politikų diskusijos ir ginčai jam primena "parapijinę erzelynę", kuri menkina Lietuvos autoritetą.

Premjero Algirdo Brazausko nuomone, kalbėti apie galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, jei bendrovės „Mažeikių nafta“ valdymą perimtų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, dar anksti. Be to, premjeras teigia, kad jis vienas tokio sprendimo nepriims. Antradienį interviu Lietuvos radijui A. Brazauskas sakė, kad kalbėti apie „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą reikėtų pradėti tikrai ne nuo nacionalinio saugumo klausimų, nes jie suprantami ir vertinami skirtingai.

Seimo Socialdemokratų frakcija priglaus Darbo partijos frakcijos atstovus, kurie nusivylė savo susikompromitavusiu lyderiu Viktoru Uspaskichu. Tai pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Pasirodžius žiniasklaidoje informacijai, kad „Mažeikių naftos“ akcijų kontrolinį paketą nori nupirkti"Gazprom" kartu su "Lukoil", konservatoriai kreipėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Sadecką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį pakviesti premjerą A. Brazauską, Valstybės saugumo departamento vadovą A. Pocių ir ūkio ministrą P. Čėsną, kurie pateiktų visą informaciją apie Vyriausybės ir Valstybės saugumo departamento požiūrį dėl gamyklos likimo.

Šiandien spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad paaiškėjus naujiems faktams, kaip jos patikėtinis stengiasi „įtikinti partnerius Maskvoje, kad šie pakeistų į Seimą papuolusius dokumentus, užtenka, kad V. Uspaskichui nebepavyktų nusivalyti nesąžiningo politiko etiketės“. „Ar Darbo partija ir toliau norės, kad jai vadovautų toks nesąžiningas politikas, be abejo, tai pačios Darbo partijos reikalas“, - retoriškai klausė A. Kubilius.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius įsitikinęs, jog Europos Sąjunga (ES) į krizę pateko dėl to, kad nebeturi "vežančių" idėjų. A. Kubiliaus manymu, iš krizės ES gali išvesti naujosios Bendrijos narės. "Du nesėkmingi referendumai, nesėkmingos derybos dėl finansinės perspektyvos verčia su nerimu žiūrėti į ES perspektyvas. Akivaizdu, kad Bendrija nebeturi to, ką galėčiau vadinti "vežančiomis" idėjomis", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė konservatorius.

Tėvynės sąjunga nusprendė sustabdyti bendradarbiavimą Vilniaus miesto taryboje su Liberalų ir centro sąjunga, kol iš pareigų atsistatydins šios partijos lyderis, sostinės meras Artūras Zuokas. Taip nuspręsta penktadienį vykusiame Tėvynės sąjungos prezidiumo posėdyje.

Seimo laikinoji tyrimo komisija nusprendė kreiptis į Maskvos vyriausybę, kad ji patvirtintų arba paneigtų skandalą Lietuvoje sukėlusios jos atstovo Baltijos šalyse Aleksandro Mizgario ataskaitos autentiškumą. Komisijos pirmininkas Vaclovas Karbauskis, tiek anksčiau, tiek dabar abejojantis tokio kreipimosi nauda, netiesiogiai leido suprasti manąs, kad maskviečiai gali pateikti tokį atsakymą, kuris būtų naudingas ūkio ministrui Viktorui Uspaskichui.

Tėvynės sąjunga (TS) ragina liberalcentristus paremti prezidento poziciją dėl Vilniaus mero Artūro Zuoko atsistatydinimo ir grasina priešingu atveju nutraukti bendradarbiavimą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė TS lyderis Andrius Kubilius.

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius ketina antradienį pateikti Seimui informaciją apie Darbo partijos atstovui Antanui Bosui mestų įtarimų užsakius pasikėsinimą į pajūrio verslininką pagrįstumą. Tai pirmadienį Eltai patvirtino A. Klimavičius. "Privalau ateiti į Seimą, nes mane kviečia. Esu atskaitingas šiai institucijai", - sakė generalinis prokuroras. A. Klimavičius atsisakė komentuoti planuojamą pateikti informaciją, pasiteisinęs, kad kol kas neturi visos medžiagos.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius penktadienį raštu kreipėsi į premjerą Algirdą Brazauską, klausdamas premjero, ar jis pateiks prezidentui Valdui Adamkui siūlymą atleisti iš pareigų ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą, ar eis į konstitucinį konfliktą su prezidentu. A. Kubiliaus teigimu, kreipimesi į Lietuvos žmones prezidentas V. Adamkus pareiškė nepasitikėjimą ūkio ministru V. Uspaskichu ir paragino jį priimti sprendimą atsistatydinti iš užimamų pareigų.