alga

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Didelis tyrimas leido padaryti išvadą, kurią jau galėjote nuspėti: kuo daugiau pinigų turite, tuo didesnė tikimybė, kad esate laimingesni. 2018 m. galbūt skaitėte apie tyrimą, kuriame buvo teigiama (trumpai tariant), kad pinigai iki tam tikros ribos daro jus laimingesnius, tačiau kai gaunate maždaug 60–75 000 JAV dolerių (52 - 66 000 eurų) atlyginimą, jūsų laimės lygis sumažėja, ir uždirbdami daugiau nepagerinate savo emocinės savijautos.

Nuo sausio įsigaliojus įstatymui, nurodančiam, kad visos gyventojų pajamos turi būti pervedamos į sąskaitas, kaimų ir mažesnių miestelių gyventojai susidūrė su problema. Prireikus grynųjų pinigų – neturi kur jų išsigryninti. Lietuvoje bus pastatyta papildomai bankomatų, bet jie išdygs tik vasarą. Dabar žmonės verčiasi, kas kaip išmano. Ir kaimynų prašo iš miesto pinigų parvežti, ir kaimo parduotuvės apgultos. Iš terminalų galima išimti grynųjų, bet jų neretai tiesiog pritrūksta.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Dažniausiai atlyginimus už gruodį įmonės savo darbuotojams išmoka mėnesio pabaigoje. Anot buhalterių, tokia tvarka taikoma, kad nauji metai būtų pradedami be skolų darbuotojams. Vis tik specialistai skaičiuoja, kad ne visiems darbuotojams apsimoka atlyginimus gauti gruodį, esą tai priklauso nuo algos dydžio. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad paprastai įmonės gruodžio mėnesio atlyginimą stengiasi išmokėti iki paskutinės mėnesio dienos.

Mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams kitąmet atlyginimai didės daugiau kaip šimtu eurų, kitiems – bent po keliasdešimt. Uždarbiai kiek ūgtels Seimui padidinus bazinės algos dydį. Tačiau patys tarnautojai šį pokytį vadina kosmetiniu, jų algos dažnai nesiekia tūkstančio eurų ir negali konkuruoti su privačiu sektoriumi. Ir biudžetinės įstaigos, ir statutiniai pareigūnai neprisišaukia naujų kolegų. Kai kur konkursus į laisvą vietą tenka skelbti ir po penkis kartus.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.  „Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis.

Jei ne pandemija, lietuviai pagaliau pasijustų skandinavų kailyje. Gyvenimas gerėja, algos auga, o atvykėliai pigiai nudirba juodžiausius darbus, kurių nenori dirbti lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imigrantų išnaudojimas ir algų dempingavimas. Lietuviai tikina, kad kai kurie darbdaviai mieliau samdo imigrantus, kurie aria viršvalandžius be skundų ir priekaištų. Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti bazinės algos dydį siūlo ir Vyriausybė.  Už tai buvo devyni komiteto nariai, prieš nebalsavo niekas, o susilaikė du parlamentarai. Dabar šią komiteto išvadą svarstys Seimas.

Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose. Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.

Valytoja atsikirto iš jos besišaipantiems internetiniams „troliams“ – ji sako per vos tris dienas uždirbanti iki 850 eurų. „TikTok“ filmuke verslininkė Ketia iš Alabamos, JAV, pasakoja, kaip įkūrė savo kompaniją – ji sako, kad tai buvo geriausias jos sprendimas. Moteris filmuke rodo, kaip šveičia vonios grindis, valo tualetą, o tada paaiškina, kodėl jai patinka jos darbas.

Zagrebo „Cibona“ klube nepritapęs Donatas Sabeckis prisiteisė nesumokėto atlyginimo. FIBA arbitražo teismas nusprendė, kad Kroatijos klubas jam turės sumokėti daugiau nei 30 tūkst. eurų. Taip pat 8 tūkst. eurų komanda turės sumokėti krepšininko agentūrai, turės padengti 5 tūkst. kainavusius teisinius procesus. D.Sabeckis Zagrebe žaidė 2019 metų sezono pradžioje. Šiame sezone gynėjas atstovauja Šiaulių klubui.

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui rudens sesijoje siūlo svarstyti per 20 teisės aktų projektų. Tarp ministerijos pateiktų projektų yra socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkos keitimas, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos siūlymuose – darbo užmokesčio didinimas, lankstesnės darbo sąlygos auginantiems vaikams, neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, didesnės išmokos globojamiems vaikams, pokyčiai socialinių paslaugų sistemoje.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12 proc., Latvijoje – 10,2 proc., Estijoje – 7,3 procento.

Ekonomistai skaičiuoja, kad bankų sąskaitose lietuvių santaupos nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos ir toliau auga: jei dar žiemą jos siekė 18 mlrd. eurų, tai šiomis dienomis ūgtelėjo dar vienu milijardu – iki 19. Dalis žmonių, gaudami pakankamai pajamų ar turėdami užtektinai santaupų, šiltą vasarą tiesiog atostogauja ir nesiskubina ieškoti darbo.

Supratęs, kad reikia daugiau pinigų, maža tikimybė, kad jų ieškoti eisi į loteriją. Dažnesniu atveju vadovo prašysi pakelti algą. Žinome, kad baisu, bet tu tai gali padaryti.   Efektyvus būdas – pasitikėti savimi, eiti su mintimi, kad tikrai gausi to, ko nori. Iškart, kai surandi priežastį, kodėl tau reikėtų pakelti algą, surenki tą papildančius įrodymus, tada galite iš karto šia informacija pasidalinti su vadybininku. Paprasta.   Kokių įrodymų tam reikėtų? Portalas metro.co.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija apgailestauja, kad nepaisant kartotinių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, yra organizuojami teisiniai procesai: profesinės sąjungos kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, reikalaudamos didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, neatsižvelgdamos į susitarimą palaukti, kol finansinius įsipareigojimus leis įvykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautos papildomos lėšos.

Šalies ūkininkai neviltyje: sezoninių darbų apstu, o nėra kam dirbti. Papildomų darbo rankų šiuo metu trūksta uogų augintojams, prisišaukti ravėtojų negali net ir stambesnės žemės ūkio bendrovės. Mat vyraujant karščiams, padieniai darbininkai mieliau laiką laidžia vasarodami prie vandens telkinių, o ne ieškodami darbo. Servų ūkyje Šiaulių rajone braškių skynimo metas. Lauko vagos pilnos prisirpusių uogų, bet skynėjų yra vos vienas kitas.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Tačiau Vyriausybės atstovai prieštarauja ir siūlo pridėti perpus mažiau – 30 eurų. Tokiu atveju kitąmet minimali alga siektų apie 500 eurų į rankas. Dirbantieji priekaištauja, kad toks didinimas labai menkas, tačiau darbdaviai jau nerimauja, kad padidinus minimalią algą, įsisuks algų kilimo spiralė ir teks daugiau mokėti visiems. Šiauliuose Vidmantas dirba vaikų darželyje.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šalyje praėjusiais metais, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo 10,2 proc. iki 1428,6 euro. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis išaugo 12,5 proc. iki 1541,3 euro, privačiame – 9,1 proc. iki 1379,1 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojų mokesčius) darbo užmokestis pernai padidėjo 11,1 proc. iki 913,1 euro, viešajame sektoriuje jis augo 13 proc. iki 977 eurų, privačiame – 10,1 proc.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Bet ar papildomi 10 eurų uždirbantiems mažiausiai ką nors pakeistų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Nerijumi Mačiuliu.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Italijos ligoninės saugos pareigūnas, vadinamas pravarde „pravaikštos karalius“, buvo apkaltintas atlyginimo ėmimu 15 metų, nors niekada nepasirodė darbe. Įtariama, kad visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojas Salvatore'as Scumace'as (66) valstybei kainavo 538 000 eurų (464 410 svarų), nes jis melagingai teigė, kad 15 metų dirbo priešgaisrinės saugos pareigūnu Katanzaro Pugliese-Ciaccio ligoninėje.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai numatyta 1,6 mln. eurų, dar 1,8 mln. eurų tam skyrė 54-ios savivaldybės, pranešė Kultūros ministerija. „Sveikintina, kad savivaldybės išgirdo Kultūros ministerijos raginimus ir skyrė net šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams didinti, nei įpareigojo memorandumas.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 4,4 proc. iki 1674,7 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc. iki 1405,9 euro, pranešė Statistikos departamentas. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų ketvirtąjį ketvirtį buvo 268,8 euro – 5 eurais daugiau, nei 2020-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais.

Konservatoriai imasi vadinamojo mokestinio gyvulių ūkio. Pirmiausia jiems kliūna milijonus eurų uždirbantys advokatai. Konservatorius Mykolas Majauskas juos kaltina mokant juokingai mažus mokesčius lyginant su kitais dirbančiais ir jau svarsto, kaip priversti mokėti daugiau. Tačiau advokatai piktinasi, kodėl iš daugybės profesijų, kur žmonės daug uždirba, politikams kliūna būtent jie. Esą advokatai turi labai daug veiklos išlaidų, kurių politikai nemato.

Praėjusių metų pabaigoje daugelis darbuotojų galėjo džiaugtis didžiuliais atlyginimais. Net 44 šalies įmonės išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesnį mėnesį tokių bendrovių buvo vos 6. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie praėjusių metų gruodį darbuotojams išmokėtų atlyginimų vidurkius. Didžiausią atlyginimų vidurkį – 28,8 tūkst.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities. „Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Tris kartus daugiau žmonių nei per pirmąjį karantiną plūsta nemokamo maisto ir kitų paslaugų. Vyriausybė žada didinti subsidijas darbdaviams, kad šie neišmestų į gatvę darbuotojų, didės ir pensijos. Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, kad to nepakanka. Vilnietė Liucija kas antrą dieną ateina nemokamo maisto į socialinės pagalbos centrą. Moteris skundžiasi, kad darbo neteko būdama priešpensinio amžiaus, tad dabar verčiasi labai sunkiai.

Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams.

Utenos ligoninės direktoriui paprašius gauti 90 proc. didesnį atlyginimą, kilo sąmyšis. Savivaldybės opozicija puolė aiškinti, kad direktorius su sergančiais COVID-19 nedirba, tad priedas direktoriui skirtas nebuvo. Pats direktorius ir Utenos meras tokio sprendimo nesupranta ir vadina tai pasityčiojimu. Utenoje prieš keletą dienų nuaidėjo skandalas. Utenos ligoninės direktorius paprašė gauti 90 proc. priedą prie algos kaip rizikoje pandemijos metu dirbantis medicinos darbuotojas.

Vyriausybė sutinka euru didinti valstybės tarnautojų bazinę algą, kelti minimalius koeficientus. Ministrų kabinetas trečiadienį dar kartą patvirtino buvusių valdančiųjų teiktas pataisas dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų algų, kartu pasiūlyti ir kai kurie pakeitimai dėl sveikatos, socialinės apsaugos specialistų. Pataisos buvo grąžintos kartu su biudžeto projektu.

Skandalas krečia Kauno klinikų Onkologijos ligoninę. Aiškėja, kad čia ilgus metus galėjo būti fiktyviai įdarbinta darbuotoja. O tokią galimą aferą į viešumą iškėlusios ir už fiktyvią kolegę dirbdavusios slaugytojos padėjėjos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Viena neatlaikiusi spaudimo ir pašlijus sveikatai pati išėjo iš darbo, kita gydosi. Savo tyrimą atlieka ir Kauno klinikos, ir teisėsauga.

Šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 proc. – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją.

Nepaisant sunkumų, su kuriais dėl koronaviruso ir karantino susiduria daugelis įmonių, šiemet darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daug sparčiau, nei buvo prognozuota krizei dar net neprasidėjus. Kas lėmė tokį algų augimą? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.  „Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus.

Europos Komisijai siūlant privalomai visose ES narėse suvienodinti minimalios algos (MMA) dydį, netiesiogiai nustatant jos „grindis“, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, jog tokiu atveju minimali alga Lietuvoje turėtų smarkiai išaugti – nuo 607 iki maždaug 690 eurų (iki mokesčių). Anot jos, EK siūlymas galėtų būti rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba ateityje svarsto peržiūrėti minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę. Pasak tarybai pirmininkaujančios, užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, formulės peržiūrėjimas ateityje leistų išvengti nesutarimų dėl MMA didinimo.

Praėjusį mėnesį net keturiolikoje Lietuvos įmonių vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių atlyginimų vidurkių dešimtuke rikiuojasi tiek lietuviškos, tiek užsienio įmonės, veikiančios informacinių technologijų, žemės ūkio, farmacijos, transporto srityse. „Sodros“ duomenimis, rugsėjo mėnesį didžiausias darbo užmokesčio vidurkis fiksuotas valdymo sistemas diegiančioje bendrovėje „Idea Optima“. Čia buvo galima uždirbti vidutiniškai beveik 32 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.