Yoanna Koleva

Seimas palaimino Pilietybės įstatymo pataisą, kuri leis atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę, jei ją turintis asmuo keltų grėsmę šalies interesams, palaikydamas šalis agresores. Pataisą dalis Seimo narių ėmė rengti po to, kai išimties tvarka pilietybę gavusi Rusijos pilietė Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu dar vasarą čiuožė Kremliaus ruporo Peskovo žmonos Tatjanos Navkos šou.

Sakartvelo žiniasklaida skelbia kraupius vaizdus iš Tbilisio. Išnešamas 12-metės Lietuvos pilietės, gyvenusios Tbilisyje kūnas. Tragedija įvyko ketvirtadienį. Mergaitės močiutės brolis kartvelų žiniasklaidai pasakoja, kad mergaitė vakare išėjo pasivaikščioti su pussesere. „Pusseserės išėjo apie 9 valandą vakare, pažaidė, viena iš vyresniųjų nuėjo namo, o ši – liko. Vieni praeiviai sakė, kad matė ją valgančią traškučius.

Paskutinę išankstinio balsavimo dieną Vilniaus mero rinkimuose balsavo į Joniškį atvykęs prezidentas. Gitanas Nausėda sako, kad iš naujo mero tikisi daugiau darbų ir mažiau kalbų. Už ištikimą savo partietį balsą atidavusi premjerė Ingrida Šimonytė prioritetų neslėpė. Nors dėl Šimonytės viskas aišku, politologai svarsto, kam savo balsą galėjo atiduoti prezidentas Nausėda – didžiausių politinių priešų kandidatui Benkunskui ar korupcija kvepiančių skandalų herojui iš praeities Artūrui Zuokui.

Po Seime surengto skandalingo komiko Olego Šurajevo šou, kai jis atvirai įžeidinėjo ir tyčiojosi iš jam nepatinkančių opozicijos politikų, siūlė jiems užsiimti oraliniu seksu, į parlamentą jis nebus leidžiamas neribotą laiką. O tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo savo iniciatyva jau pradėjo ir policija. Be to, į ją kreipėsi apie 30 žmonių, kurie šou pamatė internete, ir Šurajevo iškeikti parlamentarai Dainius Kepenis ir Mindaugas Puidokas.

Antro savivaldybių rinkimo išvakarėse Seime parlamentarė Aušrinė Armonaitė su komiku ir visuomenininku Olegu Šurajevu surengė daugelį parlamentarų šokiravusį šou. Parlamentarės kvietimu į posėdžių salę besiveržęs metų Lietuvos valstybės kūrėjo titulu pagerbtas Šurajevas sutrukdė balsavimą, necenzūriniais žodžiais ėmė vadinti ir įžeidinėti jam nepatinkančius Seimo narius.

Naujos peripetijos kovoje už lygias teises. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pareiškė, kad daugelis šiais laikais kuriamų daiktų diskriminuoja moteris, mat yra joms tiesiog nepritaikyti.  Problema paaiškinama taip: esą dažnu atveju net moteriškų džinsų kišenių gylis yra perpus mažesnis nei vyrų, dėl to ten netelpa mobilūs telefonai ir kiti daiktai. O ir patys išmanieji telefonai, anot lygių galimybių sargų, moterims taip pat yra per dideli.

Po savaitgalio, kai pašalo ir susiformavo plikledis, sostinėje – traumų bumas. Traumatologai triūsia be poilsio: per visą savaitgalį vien sostinėje susitraumavusių – 500. O sekmadienį pasiektas absoliutus šios ir pastarųjų dviejų žiemų rekordas – pustrečio šimto paslydusių žmonių su pačiomis įvairiausiomis traumomis – šlaunikaulių, šonkaulių, dilbių lūžiais. Anot medikų, daugiausia į priėmimą atvyksta smarkiai susitraumavę senjorai.

Gyventojai, prisijungę prie elektroninės Mokesčių inspekcijos sistemos, jau gali matyti parengtas pajamų mokesčio deklaracijas. Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad nuo sausio savo pajamas deklaravo jau beveik pusė milijono gyventojų. Deklaruoti pajamas gyventojai galės iki gegužės 2-os. O pinigus už mokesčių permokas, gyventojai gaus kaip įprastai – iki liepos 31-osios.

Jau netrukus „Lietuvos pašto“ laiškininkai didmiesčių gatvėmis siuntinius žmonėms vežios elektromobiliais. Įmonė sako įsigysianti 100 tokių elektra varomų minifurgonų ir tam skirs mažiausiai 2 mln. eurų. Esą pagrindinis tikslas – mažinti taršą miestuose. Tačiau palengvės ir darbas tiems laiškininkams, kurie dabar tampo sunkius krepšius su siuntiniais, o, kai prireikia, važinėja viešuoju transportu.

Vilniuje prasidėjo tradicinė Kaziuko mugė. Senamiestis pakvipo meduoliais, o išsidėstę amatininkų ir ūkininkų kioskeliai siūlo tautiečiams pačių įvairiausių skanėstų, dirbinių iš medžio, vaško, molio. Šiemet Kaziuko mugėje ir ypatingas akcentas. Katedros aikštėje pražydo 10-ies metrų verba, sukurta iš 700 verbų, simbolizuojančių sostinės jubiliejų. Naujiena ir amatininkų iš Ukrainos kioskeliai su tradiciniais rūbais – vyšyvankomis ir kitais tautiniais ukrainiečių gaminiais.

Vėlyvą sekmadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodė išskirtinis reginys – šiaurės pašvaistė. Itin retai pasirodančiu reiškiniu grožėjosi ir jį fiksavo tautiečiai įvairiuose šalies kampeliuose, bet ypač gerai Šiaurės pašvaistė buvo matyti Palangos ir Kretingos apylinkėse. Anot mokslininkų, tokį gamtos stebuklą Lietuvoje pamatyti – didžiulė sėkmė, mat dažniausiai tam saulė turi pasiekti suaktyvėjimo piką, kuris būna kartą per 11 metų. Ir esą būtent dabar saulė yra tokioje stadijoje.

Tūkstančiai lietuvių sugužėjo į prasidėjusią kasmetinę knygų mugę. Daugelis pripažįsta – knygos pabrango, bet joms pinigų vis tiek negaila. Ypatingi mugės akcentai – 700-asis Vilniaus jubiliejus ir kraujuojančios Ukrainos karo metinės. Tad tarp įvairių leidyklų stendų vis šmėžuoja mėlynai geltonos dvispalvės.

Į iškvietimus gelbėti žmonių ar vytis nusikaltėlius skubantys pareigūnai galės lengviau atsikvėpti – už netyčia sudaužytus tarnybinius automobilius nebereikės atlyginti žalos. Tokią statuto pataisą siūlo Vidaus reikalų ministerija. Anot ministrės Bilotaitės, policija jau ir taip kelerius metus iš tarnybines mašinas sudaužiusių pareigūnų pinigų nereikalauja. Tiesa, statistika byloja, kad kai kuriais atvejais pareigūnai vis tiek turi paploninti pinigines.

Jau beveik metus Ukraina žiauriame kare ginasi nuo okupantų. Pradėdama puolimą Rusija tikėjosi užimti daug didelių miestų, tačiau šiuo metu ji nekontroliuoja nė vieno regioninio centro, neskaitant 2014-aisiais užgrobto Donbaso ir Krymo. Charkivas, esantis už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Rusijos sienos, taip pat tapo okupantų gėdos objektu. Vieną kartą Rusijos kariuomenei pavyko pralaužti miesto gynybą, tačiau vėliau užpuolikai buvo vis labiau stumiami atgal prie savo šalies sienų.

Jei dažnai jaučiate stiprų nerimą dėl savo sveikatos ar bet kokius neįprastus kūno pojūčius tapatinate su sunkia liga, perdėtai dažnai lankotės pas gydytojus ir atliekate aibę įvairių tyrimų, o šie sveikatos sutrikimų neparodo, priežastys gali būti psichologinės ir pasireikšti per fizinius pojūčius. Liaudiškai specialistai tai vadina hipochondrija. Šį sutrikimą turintis vilnietis Jovaras pasakoja savo istoriją, kaip įprasti organizmo pokyčiai jam atrodo lyg sunkiausių ligų simptomai.

Po 6 metų pertraukos Vilniaus Lazdynų baseinas pagaliau vėl atvėrė duris lankytojams, tik jau daug modernesnis. Tiesa, visa olimpinio baseino statybų procesą gaubė skandalai: statybos užsitęsė ir vietoj planuotų 26 mln. už baseiną mokesčių mokėtojams teko pakloti 35 mln. eurų. Naująjį olimpinį 50 metrų ilgio baseiną pirmosios išbandė jaunos plaukikės. O į atidarymo ceremoniją atvyko ir anksčiau senajame Lazdynų baseine plaukiodavęs prezidentas Valdas Adamkus.

Dar viena jauno žmogaus mirtis. Vilniuje vakar vakarą namo grįžusi mama rado negyvą savo 19-metę dukrą, o šalia – baltos spalvos miltelių, kaip manoma, narkotikų. Jos kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, o veido srityje buvo matyti smurto žymių. Vyksta tyrimas, tad ar mirties priežastis – perdozavimas, policija dar nepatvirtina.

Šiauliuose, ant plonu ledu pasidengusio Rėkyvos ežero, žvejoti sumaniusiam šiauliečiui pomėgis vos nesibaigė mirtimi. Laimei, į ežerą įlūžusio vyriškio šauksmą išgirdo praeivis. Pamatęs, kaip vyras skęsta ir bando išsikapanoti iš vandens, praeivis dar sugebėjo jam nustumti kopėčias. Tad šiam įsitvėrus į kopėčias, laikytis vandens paviršiuje buvo lengviau. Netrukus į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai traškančiu ledu judėjo link vyro ir numetė jam virvę.

Auga žmonių, įsiskolinusių už šildymą, gretos – vien Vilniuje tokių padaugėjo beveik dešimtadaliu – 28 tūkst. namų ūkių skolingi 9 milijonus eurų. Esą tarp jų, tikėtina, yra vis dar nežinioje laukiančių savivaldybės atsakymo dėl to, ar jiems priklauso kompensacijos. Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.

Lietuvoje vis dar pasitaiko įmonių, kurios nesibodi uždirbti pinigus ukainiečiams mokėdamos ženkliai mažesnius atlyginimus nei už tą patį darbą mokėtų lietuviams. Į redakciją kreipėsi iš Kyjivo atvykęs Jaroslavas, kuris jau kelerius metus dirba Lietuvoje pagal darbo vizą, o atlyginimą gauna ne eurais, o ukrainietiškomis grivinomis. Įsidarbinęs stambioje plastiko perdirbimo įmonėje vyras pastebėjo, kad vadovybės požiūris į lietuvius ir ukrainiečius labai skiriasi.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai viename interviu pareiškė, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymą šalies mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. Esą dabar, kai mokyklose norima palaipsniui sumažinti besirenkančiųjų rusų kalbą, ją galėtų visavertiškai pakeisti kaimyninės ir draugiškos mums šalies kalba. Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas.

Internete be perstojo plinta vis naujos sąmokslo teorijos, o daugybė žmonių jomis įtiki. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, dalis žmonių įtikėjo fantazijomis apie vakcinas, kurios, anot sąmokslo teoretikų, įrankis pakeisti mūsų DNR, mus nužmoginti, valdyti nuotoliu arba pražudyti. Vis tik panašių teorijų yra vis daugiau, aiškėja ir kas jomis tiki.

Policija nustatė ir apklausė vaikiną, kuris praėjusią savaitę galimai turėjo lytinių santykių su apie išžaginimą pranešusia 15-mete Žvėryne. Pasirodo, kad tai – nepilnametis, o ar išžaginimo veiksmai apskritai buvo, vis dar aiškinasi – nusikaltimo nei patvirtina, nei paneigia.

Kylant palūkanų normai ir būsto paskoloms brangstant šimtais eurų, socialdemokratai iš kepurės traukia idėją: siūlo gyventojams sudaryti galimybę skolintis patiems iš savęs ir taip kompensuoti kylančias palūkanas. Anot idėją pateikusio parlamentaro Gintauto Palucko, tautiečiai, pritrūkę pinigų, skolintųsi iš per pastaruosius metus sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio – tam būtų sukurtos specialios virtualios sąskaitos.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Grožio paslaugų – plaukų kirpimo, dažymo, manikiūro – kainos stiebiasi į viršų. Grožio specialistai sako, kad vis dar atsiliepia praėjusiais metais rekordiškai brangę energetikos ištekliai, o ir be perstojo brangstanti kosmetika – plaukų priemonės, dažai, nagų lakai ir kitos priemonės – neišvengiamai nugula į galutinę paslaugos kainą. Daugelio grožio salonų esą negelbsti net paslaugų kainų kėlimas ir jie priversti užsidaryti.

Lietuvoje egzistuoja iki 10 nelicencijuotų įstaigų, vadinančių save reabilitacijomis, ir žadančių padėti priklausomiems žmonėms. Tačiau ten patekę pasakoja, kad vietoj gydymo, kuris paprastai susideda iš psichiatrų ir psichologų konsultacijų, psichokorekcinių grupių ir kitų terapinių užsiėmimų, jie yra išvežami dirbti nelegalių darbų statybose, už kuriuos vadovai gauna pinigus, o jie – jei pasiseks – ledų porciją ar 5 eurus.

Vilniuje, Žvėryno mikrorajone, vidury baltos dienos vyras į mišką jėga nusitempė ir išžagino 15-metę, ėjusią po pamokų iš mokyklos namo. Nuskriausta paauglė viską papasakojo tėvams. Policija patvirtina, kad moksleivę išžaginęs vyras kol kas nenustatytas. O prieš savaitę buvo užpulta ir kur kas jaunesnė mergaitė. O Žvėryno gimnazijos direktorė negali pasakyti, ar nukentėjusioji jų mokinė, ar ne.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą prarado daugiau nei pusę žemdirbių – jų valdas perėmė stambieji žemės ūkio verslai. Tokią statistiką skelbia šalies Šeimos ūkininkų sąjunga, kuri tikina, kad smulkesniųjų ūkininkų nykimas vyksta neatlaikant konkurencijos su stambiaisiais. O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones.

Artėjant atostogų sezonui, dažnas jau pradeda dairytis kelionių pasiūlymų. O jos šiemet brangs. Jeigu pernai vidutinišką kelionę su viešbučiu ir „viskas įskaičiuota“ galėjome nusipirkti už maždaug 800 eurų, šiemet už tokią pačią paklosime maždaug 100 eurų brangiau. Tiesa, turizmo paslaugų teikėjai pastebi ir kad, nepaisant kylančių kainų, lietuviai netaupo – renkasi vis egzotiškesnes kryptis ir pirmiausiai išgraibsto kelialapius su geriausiai įvertintais viešbučiais.

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė įplieskė aršias diskusijas dėl moterų pavardžių rašybos. Laisvietė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl galimybės rašyti ištekėjusių moterų pavardes su galūne - a. Pavyzdžiui, Alekna arba Šarka. Tačiau tam priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Pakarklytės siūlymą ji atmetė.

Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėjo bylą prieš pasakų rinkinio vaikams autorę Neringą Macaitę, kuri savo kūriniuose vaizdavo homoseksualių veikėjų meilę. Daugelį metų Lietuvoje teisybės ieškojusi ir per teismus ėjusi autorė Lietuvoje jos nerado, tad kreipėsi į Strasbūrą. Tačiau šio nuosprendžio nesulaukė – mirė dar prieš 2 metus. Skandalas dėl knygos kilo, kai dalis visuomenės pasipiktino dėl esą vaikams žalingos informacijos ir homoseksualizmo skatinimo.

„Nesunaikinami taškai“. Taip Charkive žmonės vadina vietas, kuriose galima ne tik sušilti, bet ir sulaukti pagalbos, kai nėra elektros. Dėl intensyvių Rusijos smūgių Ukrainos kritinei infrastruktūrai ten reguliariai nutrūksta elektros energijos tiekimas, žmonės ištisas dienas sėdi šaltyje ir tamsoje. Viena iš pirmųjų nesunaikinamų aikštelių įrengta netoli Charkivo nuniokotos Šiaurinės Saltivkos. „TV3 žinių“ bendradarbiai Ukrainoje įsitikino, kad ten vyrauja ypatinga atmosfera.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.

Lukašenkos režimo įkaitams – nuolat į Lietuvą bandantiems patekti migrantams iš Rytų – dar griežtesnės apgręžimo priemonės. Jų neįleidimą į šalį Vidaus reikalų ministerija siekia įtvirtinti įstatymu: tam jau pritarė Vyriausybė. Tačiau projektą aršiai kritikuoja žmogaus teisių gynėjai. Jie tikina, kad įstatymo projektas esą prieštarauja europinėms žmogaus teisių konvencijoms, nedera su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais ir neužtikrina prieglobsčio teisės įgyvendinimo.

Lietuvos miestais nužygiavo Trys Karaliai, skelbiantys žiemos švenčių pabaigtuves. Pagal senus papročius, tai metas, kai žmonės nupuošia eglutes, laimina kreidą, kuria ant durų užrašo Trijų Karalių pirmąsias vardo raides. Reginiu pasigrožėti susirinkę tautiečiai sako, kad žavisi šia tradicija, o dėl pasibaigiančių švenčių neliūdi, tik viltingai tikisi geresnių metų ir karo Ukrainoje pabaigos.

Naujame šauktinių sąraše – per 30 tūkstančių jaunuolių pavardžių, bet iš jų karo prievolę šiemet atliks mažiau nei 4 tūkstančiai. Tačiau ateityje kasmet bus šaukiama tarnauti vis daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šaukimo sistemos pertvarką, pagal kurią šaukiamų tarnauti jaunuolių padaugėtų iki 5 tūkstančių. Tiesa, jie turėtų tarnauti trumpiau – 6 mėnesius.

Sukrėtusią Lietuvą savo netikėta mirtimi Agnę Jagelavičiūtę giminės ir artimieji išlydi amžinojo poilsio. Antrą dieną nuo ryto menininkės bičiuliai nešini baltais žiedais renkasi šarvojimo rūmuose sostinėje. Kai kurie stabteli ir pasidalina jautriais prisiminimais kartu.

Vilniuje atsisveikinti su netikėtai mirusia verslininke, nuomonės formuotoja Agne Jagelavičiūte renkasi artimieji ir draugai. Susirinkusieji graudinasi, dalijasi jautriais prisiminimais, o kai kuriems kalbėti tiesiog per skaudu. Vieną žinomiausių šalies moterų bičiuliai prisimena kaip drąsią, spindinčią savo žanro ikoną, kuri kartu buvo labai jautri ir pažeidžiama, tik tą pusę esą pažinojo ne visi. Vienos sostinės laidojimo rūmų salė skendi baltuose žieduose.

Prancūzijos mados namai „Balenciaga“ įsivėlė į didžiulį skandalą dėl reklamos, kurioje vaikus vaizdavo su užuomina į sadomazochistinį seksą. Prekės ženklo reklaminėse nuotraukose vaikai laiko rankinukus – pliušinius meškinus, kurie vilki sadomazochistinę aprangą, o prie vaikų reklamoje eksponuojamos tinklinės kojinės, grandinės, antkakliai ir virvės sukėlė pasipiktinimą.

Iki Naujųjų – vos kelios akimirkos – puikus metas apgalvoti, ką per metus galėjome daryti geriau, ir sudaryti tikslų sąrašą naujiems metams. Tą tautiečiai dažnai ir daro – prisižada nuo sausio pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, būti geresniems savo artimiesiems, o galbūt mesti rūkyti ar gerti. Tačiau, anot psichologo, tokius tikslus dažnai diktuoja įkvepianti šventinė naujo slenksčio atmosfera, o grįžus rutinai – motyvacija labiau stengtis dingsta.

Lietuviai dėl ateities nusiteikę pesimistiškai. Net devyni iš dešimties gyventojų mano, kad bendra situacija šalyje blogėja. Tą rodo naujas LRT užsakymu atliktas tyrimas, kuris atskleidžia ir tai, kad lietuviai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, o mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe.

Šventos Kūčios ir Kalėdos toli gražu ne visiems lietuviams praėjo šventai ir taikiai. Dėl smurto artimoje aplinkoje bei avarijų policijos komisariatuose aidėjo dvigubai daugiau skambučių nei įprastomis dienomis. O medikai sako, kad greitosios pagalbos automobiliai jau nuo Kūčių dienos masiškai veža padauginusius ir apsinuodijusius alkoholiu arba maistu. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Seimo etikos sargai pripažino: skandalais pagarsėjęs parlamentaras Petras Gražulis per vieną Seimo posėdį balsavo už kitą Seimo narį šiam nematant. Už tai Gražuliui gresia apkalta ir parlamentaro mandato praradimas. Pats Gražulis sako, kad ar balsavo už Jonauską, ar ne – jis neatsimena, o nuo žurnalistų klausimų bando išsisukti juos puldamas. Seimo kolegų toks parlamentaro elgesys jau nebestebina, o dėl gresiančios apkaltos Seimo valdyba jam grūmoja šiemet nebe pirmą kartą.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Ar jau išsirinkote Kalėdinę eglutę? Ar dar tik sprendžiate – šiemet pirkti natūralią ir kvapnią, ar dirbtinę, užtat ilgaamžę. Eglučių pardavėjai siūlo itin platų pasirinkimą: natūralią eglutę galima užsisakyti internetu – ją jums atveš, po švenčių pasiims. Tiems, kurie vietoje patogumų norėtų pataupyti, augintojai siūlo puikias žaliaskares ir už 15 eurų, tik atvažiuoti ir išsirinkti reikėtų patiems, geriausia kartu su visa šeima.

Kultūros ministerija paskelbė šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Tarp jų – lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, kurį pavasarį Ukrainoje, filmuojant antrąją dokumentinio filmo apie Mariupolį dalį bei vežant humanitarinę pagalbą ukrainiečiams, negailestingai nužudė rusų kariai. Nacionalines premijas gavo ir rašytojai Kazys Saja, Rimvydas Stankevičius, operos solistas Edgaras Montvidas, kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi bei kino režisierė Giedrė Žickytė.

Kai kurios įmonės artėjant šventėms ir rekordiškai išaugus šildymo bei elektros sąskaitoms, savo darbuotojams žada mokėti kompensacijas. Papildomai prie algos kai kurie verslai darbuotojams išmokės po kelis šimtus eurų. Taip pat dalins kuponus pramogoms, medicininėms išlaidoms, padalins ir dovanų korteles, už kurias galima bus pasirūpinti šventiniu stalu.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.