Yoanna Koleva

Kol Rusija vis garsiau žvangina ginklais, telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos, paskutiniai įvykiai Ukrainoje sunerimti verčia ne tik dėl tankų ir pabūklų. Prieš kelias savaites Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos ministerijų puslapius, kur gyventojams paliko grėsmingus pranešimus. Aukščiausi Jungtinių Valstijų kibernetinio saugumo pareigūnai perspėja, kad kibernetinių Rusijos atakų gali sulaukti ne tik Ukraina, o ir bet kuri NATO šalis.

Pasaulis švenčia Valentino arba įsimylėjėlių dieną. Lietuviai suplūdo į parduotuves bei gėlių turgelius, ieškodami kuo nustebinti savo antrąsias puses. Tačiau vienas gėlių pardavėjas šią Valentino dieną įsimins ilgam. Sostinės Konarskio gėlių turgelyje akys raibsta nuo įvairiaspalvių žiedų gausos, o pardavėjas Kęstas vos spėja suktis ir pildyti gėlių ant prekystalių – tiek klientų, kiek jį užplūdo šiandien jis nematė niekada gyvenime. Ir  šią meilės dieną jis prisimins ilgai.

Visame pasaulyje siautėja romantiniai sukčiai, kurie prisidengdami karininkais, krepšininkais, slaptais agentais, ieškosi antrosios pusės, o iš tiesų – aukų, iš kurių vėliau išvilioja didžiules pinigines sumas. Lietuvoje romantiniai apgavikai iš savo aukų vien pernai išviliojo 600 tūkstančius eurų. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, mat svetima sąskaita praturtėti nori ne tik romantiniai, o įvairaus plauko sukčiai, kurie pernai metais iš lietuvių susižėrė 10 milijonų eurų.

Dar vienas Kinijos smūgis Lietuvos verslui –  keršydama už Taivano atstovybės pavadinimą Kinija stabdo jautienos, pieno produktų ir alaus importą. Verslininkai pasipiktinę – vien mėsą iki šiol eksportavusi įmonė dėl tokio akibrokšto neteks milijoninių pajamų, mat vien už praėjusius metus vežė į Kinija virš 700 tonų jautienos už pusketvirto milijono eurų. Bendras Lietuvos eksportas į Kinija gruodį, palyginti su tuo pačiu 2020 metų mėnesiu, sumenko 15 mln.

Pasaulinė statistika rodo, kad nuo pandemijos pradžios pasaulyje 30 procentų padaugėjo valgymo sutrikimų, kurių didžiąją dalį sudaro anoreksija ir bulimija. Specialistai dėl tokio drastiško augimo kaltina pandemiją, sukėlusią daug sumaišties bei streso, sutriko gyvenimo ritmas, o kartu ir mitybos įpročiai. Šiomis ligomis dažniausiai suserga paaugliai, o labiausiai stebina, kad dėl savo svorio susirūpina ir kas antras darželinukas.

Rezonansinėje portalo „Atvira Klaipėda“ byloje – žurnalistų pergalė prieš biurokratiją: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino portalo skundą ir panaikino pernai lapkritį jam pareikštą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papeikimą. Pačiai tarnybai priteisė 3212 eurų už bylinėjimosi išlaidas.

Stichija nusiaubė Vakarų Lietuvą – praūžusi dramatiška audra vertė medžius, niokojo paplūdimius ir kopas, gadino turtą. Visą savaitgalį pajūrio ugniagesiai triūsė be poilsio – bene 160 kartų vyko šalinti medžių nugriuvusių ant automobilių, elektros laidų, užtvėrusių gatves ar apgadinusių kitą turtą. Smarkiausiai audra šėlo Klaipėdoje – įsisiautėjusi jūra siaubė paplūdimius ir apgadino miesto infrastruktūrą. Negailestingai savaitgalį įaudrinta jūra talžo Klaipėdos Melnragės paplūdimį.

Paskutinė iš Floridos kosmodromo išskriejusi raketa „SpaceX“ į kosmoso platybes paleido tris tokius Lietuvoje gamintus „NanoAvionics“ palydovus – tai iki šiol didžiausias per kartą iškeltų mūsiškių palydovų skaičius. Kosmose jie ir juose gabenami užsienio įmonių įrenginiai atliks svarbias Žemei misijas – iš orbitos transliuos itin didelės raiškos vaizdus, prižiūrės žemės elektros ir vandens tinklus, o taip pat stebės vandenynų būklę.

Reaguojant į neramumus kaimyninėse Baltarusijoje ir Ukrainoje, NATO siunčia mums oro erdvės apsaugos pastiprinimą. Šiaulių karinių oro pajėgų aviacijos bazėje nutūpė 4 Danijos naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“. Jie papildo dabar misiją jau vykdančių keturių Lenkijos naikintuvų eskadrilę.

Prezidentui padėjus parašą galutinai įteisinanti asmens dokumentuose lotyniškąsias X, Q, W raidės, 37 parlamentarai,  valstiečiai ir keli kitų frakcijų nariai, paskutinio šiaudo griebiasi kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą ir prašo įvertinti, ar priimta tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Tuo metu viena iš įstatymo pateikėjų, lenkų tautybės Teisingumo ministrė Dobrovolska džiaugiasi pergale.

Kol infliacija toliau šiepia nasrus, brangsta kone visų kategorijų prekes ir paslaugos, lietuviai, saugodami pinigus nuo nuvertėjimo, masiškai perka auksą ir deimantus. Šių prabangos prekių verslai džiaugiasi kartais išaugusiais pardavimais, o būna, kad prekes išgraibsto taip greit, kad jų nė nespėja užsakyti. Tačiau ekonomistai sako, kad visus pinigus sudėti į tokias egzotines vertybes nepatartų. Aukso prekeiviams dabar tikras aukso amžius.

Vyriausybė pritarė gydymo įstaigų reformai, kuri taikosi į tai, kad paslaugos pacientams būtų teikiamos ambulatoriškai, tai reiškia, kad beveik visos sveikatos paslaugos būtų suteikiamos nelaikant pacientų ligoninių lovose, o esant rimtesnėms sveikatoms bėdoms jie turėtų įvykti į didesniuose miestuose esančius stacionarus.

Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių prašančių neįleisti juos į lošimų namus. Pernai kiekvieną mėnesį tokių prašymų buvo vidutiniškai po 750. Tokie skaičiai, anot psichologų, byloja apie aštrėjančia priklausomybės nuo lošimų problemą, žmonės save riboti griebiasi kaip paskutinio šiaudo, suprasdami kad tai vienintelė galimybė išsivaduoti iš priklausomybės. Savo istoriją pasakoja jau 5 metus sveikstantis patologinis lošėjas.

Ketvirtadienį Lietuvoje pražydo neužmirštuolių pievos, mokyklų, institucijų, gyventojų namų languose sužibo žvakių liepsnelės aukoms atminti, kai kur net ledas įgavo laisvės formas, o apie pasiaukojusius mąstyti kviepė bažnyčių varpų sąšaukos.  Aštunta ryto, už lango dar tamsu. Mažieji Panevėžio darželinukai gieda Tautišką giesmę. Ir dega žvakutes. Jos – beginkliams kovotojams už drąsą ir iškovotą laisvę, atminti.

Žemės ūkio taryba ragina trauktis iš pareigų Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Kaltina jį nekompetencija, melu, ir šalies žemės ūkio naikinimu, taip pat dalis žemdirbių kritikuoja ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Savo ruožtu ministras atšauna, kad priežasčių trauktis neturi, o planas su ūkininkais esą buvo derinamas. Štai vienas Tauragės rajono gyventojas Eigirdas darbuojasi savo šeimos pienininkystės ūkyje su maždaug 140 galvijų.

Dar viena pandemijos ir karantino pasekmė – nemiga. Anot daktarų, per karantiną, kai žmonės mažiau aktyvūs, nemigos problema tik aštrėja. Jei žmogus miego sutrikimų negydo ir neieško priežasčių, neišsimiegant padidėja avarijų tikimybė ir sumažėja produktyvumas darbe, ilgainiui gali išsivystyti ir įvairios ligos. Senjorai pasakoja, kad turi savo būdų, kaip kovoti su nemiga.

Nusivylę, sunkiai darbuotojų randantys darbdaviai juos atsiveža ne tik iš jau visiems įprastų Baltarusijos ir Ukrainos, bet ir iš tolimos Indijos. Įsikūrusiems Lietuvoje indams didžiausias iššūkis – šalti orai, bet, kaip sako patys, prie to įprantama, o klimatą atperka puiki Lietuvos gamta ir žmonės. O Užimtumo tarnyba plečia trūkstamų profesijų sąrašo projektą 2022 metams. Tai leis lengviau darbinti užsieniečius.

Nuo Naujųjų visi vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gaus 32 eurų išmoką kas mėnesį. Iki šiol jas gavo tik labiausiai socialiai pažeidžiami šalpos pensijų gavėjai, tie, kurių pensija siekė iki 260 eurų. Senjorai sako, kad dabar, smarkiai augant kainoms, jiems svarbus kiekvienas centas, o skyrybomis užsiimančios kontoros prognozuoja senjorų skyrybų bumą. Tai esą gali įvykti dėl to, kad formaliai išsiskyrę šeimos biudžetą kas mėnesį galės papildyti 64-iais eurais.

Lietuviai vis dažniau savo veido ir kūno netobulumus koreguoja guldamiesi po plastinių operacijų skalpeliu. Tokių operacijų madoms įtaką padarė ir pandemija – perėję į nuotolį ir savo veidus kasdien matydami kompiuterių ekranuose, žmonės, pastebėdami veido formos netobulumus ėmė koreguoti juos kreipdamiesi į plastikos chirurgus, taip pat ėmė siurbti dėl sumažėjusio aktyvumo susikaupusius riebalus.

Jau rytoj nepateikę duomenų, kad yra paskiepyti ar persirgę parlamentarai į Seimą nebus įleisti. Iki šiol tokius dokumentus pateikė tik du trečdaliai Seimo narių – kai kurie sako, kad duomenų nepateiks piktybiškai, kiti tik gūžčioja pečiais ir esą net nežino apie naujai įsigaliosiančią tvarką. Parlamentaras Petras Gražulis žygiuoja Gedimino prospektu į Seimą. Šiandien jis dar įeis, tačiau rytoj jo gali ten ir nebeįleisti.

Sudaryti šauktinių sąrašai – juose 54 tūkstančiai pavardžių. Tiesa, privalomąją karo tarnybą realiai turės atlikti tik maždaug 4 tūkstančiai. Pasitikrinti, ar jų pavardės yra šauktinių sąrašuose jaunuoliai galės jau šią savaitę.  Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus paleidžia sistemą, kuri atsitiktiniu būdu sudaro šauktinių sąrašą 2022 metams.

Šeimos gynimo maršo dalyvis ir aktyvus valdžios kritikas Antanas Kandrotas-Celofanas neišlipa iš teisėsaugos akiračio. Šį kartą jis sulaukė dar vienos baudžiamosios bylos dėl įtarimų viešai grasinus susidoroti su žinomu „YouTube" tinklaraštininku Pauliumi Mikolaičiu, visuomenei žinomu kaip Paul de Miko, ir jo širdies drauge. Tačiau byla sustabdyta, policijai nesuradus kaltųjų, o pats Kandrotas kaltę neigia.

Šunų, kačių ir šeškų privalomo ženklinimo išlaidos socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms bus kompensuojamos. Visi gyvūnai turi būti paženklinti iki kitų metų gegužės, tačiau kai kuriems tokia finansinė našta yra per didelė. Vadinamasis gyvūnų sučipavimas padėtų spręsti prieglaudų problemą, kur bešeimininkiams gyvūnams paprasčiausiai trūksta vietos. Prieglaudose ženklinti gyvūnai negyventų ištisus mėnesius, o tik pabūtų, kol jų atvyktų pasiimti šeimininkai.

Lietuviai sparčiai graibsto vietas Naujųjų sutiktuvėms restoranuose ir sodybose. Nuo 6 patiekalų vakarienių ir prabangaus šampano purslų iki vakarėlių su gyva muzika iki paryčių. Sodybos kompanijoms gali atsieiti ir pusantro tūkstančio eurų, o vakarienė restorane – nuo 70 iki 600 eurų.

Vilnius išsirinko 4 gražiausius kalėdinę nuotaiką kuriančius miesto puošėjus. Šiais metais restoranai, parduotuvės, įvairios įstaigos ir bendruomenės pavertė sostinę tikra švytinčia meno galerija su eilėmis norinčių nusifotografuoti žmonių. Įmantriausios miesto puošmenos – nuo 5000 nuspalvintų kankorėžių iki masyvių ledinukų ir magiškų grybų. Restorano „Balzac“ atstovė pasakoja, kad šių metų puošybos idėja gimė iš meilės gamtai. Komanda papuošimus savo rankomis kūrė beveik 3 mėnesius.

Didžiulis darbuotojų stygius šalyje verčia prekybos tinklus konkuruoti ne tik kainomis. Jie vilioja potencialius darbuotojus didesnėmis algomis ir vis patrauklesnėmis darbo sąlygomis. Nuo Naujųjų įmonės papildomiems darbuotojams ir esamų darbuotojų algoms kelti skirs dešimtis milijonų eurų. Galina viename iš prekybos tinklų pardavėja dirba jau 18 metų. Moteris sako, kad savo darbą myli.

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu pabrango popierius. Spaustuvės ir leidėjai sako, kad dėl žaliavos pabrangimo, brangs ir knygos, leidiniai, žurnalai bei popierinės pakuotės. Tačiau pakilusios kainos ne vienintelė problema – visame pasaulyje juntamas ir didelis popieriaus stygius. Spaustuvėje iš popieriaus gaminamos kartoninės pakuotės, lankstinukai bei spausdinami leidiniai ir knygos.

Vilniuje vienuolikmetei pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta inovatyvi stuburo tiesinimo operacija. Mergaitė džiaugiasi po ketverių metų atsikračiusi specialaus stuburą tiesinančio korseto ir jau po mėnesio galės užsiimti jai įprasta veikla. Vienuolikmetė Karolina turi korekcinį korsetą, kuri pradėjo nešioti dar prieš ketverius metus, kai jai buvo diagnozuota skoliozė – stuburo išlinkimas į šoną. „Man su juo buvo gan sunku, nes buvo sunkiau pajudėti“, – pasakoja Karolina.

Mokyklose ir darželiuose – vargai dėl kalio jodido tablečių. Kol Baltarusijos atominėje elektrinėje vyksta antrojo reaktoriaus statybos ir bandymai, keliantys branduolinės katastrofos grėsmę, Lietuvoje ne visi tėvai sutinka, kad nelaimės Astravo atominėje atveju kalio jodido tabletes, apsaugančias skydliaukę nuo radiacijos, mokyklos darbuotojai duotų jų vaikams. Viename iš darželių žaidžia vaikai.

Dar vienas Kinijos akibrokštas – Lietuvos ambasadą Pekine kinai siūlo pervadinti Reikalų patikėtinio biuru ir taip bando pažeminti abiejų šalių diplomatinius santykius. Pašliję abiejų šalių santykiai skaudžiai atsiliepia ir Lietuvos verslui – bėdų kyla ne tik dėl žaliavų į Lietuvą tiekimo, įmonės patiria spaudimą iš užsienio partnerių, mat Kinija grasina nebeįsileisti prekių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš lietuviškų įmonių partnerių užsienyje.

Seimo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ dėl ministrės Bilotaitės sprendimo likviduoti Palangos reabilitacijos ir poilsio centrą „Pušynas“ kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą. Taip pat Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašo ištirti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje.

Šalies vaistinės nori, kad žmonėms receptiniai vaistai būtų pristatomi tiesiai į jų namus. Tai neva ypač praverstų sergantiems, besiizoliuojantiems ar problemų su judėjimu turintiems žmonėms, kurie, jei pokytis įvyktų, vaistus užsisakytų į vaistinę paskambinę telefonu. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad bent kol kas tai neįmanoma, nes būtų nesaugu. Visgi patys vaistininkai tikina, kad ir dabar dalį vaistų klientams į namus pristato savanoriai.

Už prekybą nesaugiais žaislais įmonės „Rimi“ ir „Tavo noras“ mokės tūkstantines baudas. Žaislai išimti iš prekybos, pirkėjai perspėti, tačiau, jei laiku neįsikištų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasekmės galėjo būti liūdnos. To priežastis vienos įmonės parduodamas žaislas – nesaugi konstrukcija, kurios detales mažamečiai galėtų praryti ir jomis užspringti, o kituose žaisluose viršytas pavojingų chemikalų – ftalatų kiekis.

Sostinėje valandas gali ir vėl mušti Rotušės bokšto laikrodis, kuris puošė miestą iki XVIII amžiaus pabaigos.  Dėl jo atkūrimo jau verda diskusijos, o architektai netgi turi pasiūlymų, koks jis galėtų būti – siūlo jį daryti panašų į prieš kelis šimtmečius kurtą laikrodžio bokštą, tačiau įterpti šiuolaikiškų elementų.

Dažnai pėstieji per perėjas žengia nudelbę akis į telefonus ir net neapsidairo. Atėjus žiemai ir greičiau temstant, dėl tokių neatidžių ir visai ne į kelią susikoncentravusių pėsčiųjų pyksta vairuotojai, o policija dar nesibaigus metams fiksuoja maždaug pusketvirto tūkstančio pėsčiųjų pažeidimų – dvigubai daugiau nei pernai.

Kai kurie parlamentarai kaltina Lietuvos banką prasilenkiančiomis su realiu mastu infliacijos prognozėmis, mat prognozės nuo realybės skiriasi kartais. Savo ruožtu Lietuvos bankas atšauna, kad politikai, veikiausiai, klaidingai lygina mėnesinės infliacijos rodiklius su vidutinės metinės infliacijos prognozėmis.

Artėja šventės ir Kalėdų Seneliai jau suskubo ruoštis sveikinti jų laukiančius, laiškus rašančius vaikus. Nors dar siaučia koronavirusas, tėvai ir vaikai tikisi, kad šiemet, skirtingai nei pernai, Kalėdų Senelius pamatys ne per kompiuterių ekranus, o gyvai. O šių darbotvarkė jau perpildyta, mat sulaukia šimtų užsakymų ir turi planuotis laiką, kad suspėtų pas visus. Vilniaus Kalėdų Senelis jau ruošiasi švenčių sezonui, kad savo buvimu ir dovanomis džiugintų vaikus.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Taip siekia atvėsinti ir stabilizuoti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką, kurioje kainos per metus pašoko net 20 procentų. Iki šiol mokesčius už savo turtą mokėjo tik tie, kurių būsto vertė prasideda nuo 150 tūkstančių eurų. Jei mokestis įsigaliotų, tos kartelės nebeliktų.

Pernai smurto protrūkiai artimoje aplinkoje Lietuvoje kilo mažiausiai 58 tūkstančius kartų, o didžioji dauguma nukentėjusiųjų – moterys. Tačiau ir šie oficialių pranešimų skaičiai tik ledkalnio viršūnė. Moterų informacijos centro tyrimo duomenimis, 6 iš 10 nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos.  Kaunietė Natalija Martinavičienė su buvusiu vyru išsiskyrė prieš trejus metus. Kaip pasakoja pati, tai įvyko, nes vyras smurtavo.

Pabradės poligone – karinėse pratybose „Barboros atsakas 21“ žemę drebino Lietuvos įsigytų modernių savaeigių haubicų šūviai. Pratybas stebintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabar, kai matome Ukrainą kaip Rusijos taikinį numeris vienas, nereiškia, kad Baltijos regioną ne draugas paliks nuošalyje, dėl to tinkama karinė parengtis – būtina. Per karines pratybas „Barboros atsakas 21“ Pabradėje artileristai demonstruoja prieš šešis metus kariuomenės įsigytos įrangos galimybes.

Artėjant Kalėdoms, svajonių išsipildymo metui, vaikai jau svajoja, ką norėtų gauti dovanų. Jų troškimai dažnai paprasti, kartais tiesiog praktiški, tačiau padovanoti savo vaikams jų norimus sportbačius, lėlę ar LEGO kaladėles gali ne visi. Todėl „Vaikų svajonių“ projekto puslapyje išpildyti tūkstančius mažylių svajonių ir prisidėti prie vaikų šypsenų bei džiaugsmo gali kiekvienas. Mažyliai dalijasi savo svajonėmis, o kai kas jau pradeda jas pildyti.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, prasideda kalėdinių dovanų pirkimo vajus. Lietuviai jau nebelaukia gruodžio ir šluote šluoja prekes tiek nuo parduotuvių lentynų, tiek pirkdami internetu. Prekybininkai pasiraitoję rankoves sako, kad dovanų nuperkama tiek daug, kad naujas partijas vos spėja užsakyti, o kai kurių žaislų ir technikos net pritrūksta, gauna daug mažiau prekių, nei užsako. Jūsų dėmesiui – populiariausios šių metų šventinės dovanos.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip pusantro tūkstančio krūties vėžio atvejų, beveik trečdalis jų baigiasi mirtimi. Nors Lietuvoje dėl krūties vėžio kasmet nemokamai pasitikrinti gali virš 300 tūkstančių moterų nuo 50 iki 69 metų, pernai tai padarė mažiau nei trečdalis. Statistika rodo, kad sergamumas krūties vėžiu didėja tarp jaunesnių nei 50 metų moterų.  Vilnietė Valentina kasmet dėl krūties vėžio tikrinasi pagal prevencinę programą.

Gyvūnų teisių aktyvistai surengė demonstracija prie Seimo – žmonėms demonstruoja narvus, žvėrelių migdymo mašinas bei rodo žiaurius vaizdo įrašus iš fermų gyvenimo. Seimo narių grupė įregistravo siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių fermas Lietuvoje. Priešingą akciją surengė ir kailinių žvėrelių augintojai – jie piktinasi, kad  gyvūnų gynėjai siūlo be darbo ir verslo palikti tūkstančius žmonių, o vietoje kailinių siūlo rengtis gamtą teršiančiais sintetiniais rūbais.

Tarp Vilniaus rajono gyventojų ir rajono savivaldybės įsiplieskė kova dėl lietuviškų mokyklų ir darželių, kurių, anot gyventojų, trūksta maždaug penkiems tūkstančiams lietuvių vaikų. Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų ir darželių poreikį neigia, o gyventojų apklausas rengti atsisakė tol, kol gyventojai per teismus neišsikovojo šios teisės.

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

Eiles pas alergologus užgulę antivakseriai, įkyriai reikalaujantys juos atleisti nuo skiepų dėl neva rimtų alergijų, trukdo pas gydytojus patekti pacientams, kuriems konsultacijų išties reikia. Anot gydytojų, alergologijos centruose eilės nusidriekė trigubai didesnės nei iki šiol. Už pažymą, patvirtinančią kad negali skiepytis, siūlo ir kyšius. Alergologijos centruose – didžiulės eilės. Tačiau ne tik tų, ką šiuo metu kamuoja alergijos priepuoliai. Sergančių vietas eilėse užima antivakseriai.

Žuvavaisininkams – pats darbymetis. Jie, tam kad išsaugotų lašišas ir šlakius, kurie dar praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvoje buvo arti išnykimo ribos, veisia jas dirbtiniu būdu.  Tam, kad išsaugotų lašišas ir šlakius Lietuvos upėse, Švenčionių rajono, Meškerinės kaimo žuvivaisininkai jas dirbtinai veisia, o pavasarį žuvys pakliūna į laukinę gamtą – Lietuvos upes. O viskas prasideda nuo baseinų, į kuriuos suleidžia upėse pagautas lašišas ir šlakius.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bylos ėmėsi apeliacinis teismas. Tuo metu sostinės Lukiškių aikštėje, maždaug 100 žmonių susirengė Paleckio palaikymo mitingą. Skambant šūkiams prieš Lietuvos valdžią ir teismų sistemą už finansinius nusikaltimus teisiams Celofanas parodijavo Vytautą Landsbergį. Dar vieną mitingą Rusijos propagandą skleidžianti minia surengė prie nacionalinio transliuotojo, kur reikalavo eterio televizijoje.