Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus. Jie tiki, kad taip išsispręstų medikų stygiaus šalyje problemą.
Tokia tvarka įsigaliotų tik būsimiems rezidentams, kurie dabar mokosi prie universitetų suolų. Vieną tokią ketvirto kurso medicinos studentę, Rugilę Petruokaitę, kurį rezidentūrą pradės po dviejų metų, šis siūlymas verčia susimąstyti, ar ji apskritai ją atliks Lietuvoje.
„Vis dėlto labiau buvau linkusi likti Lietuvoje, tačiau dabar tikrai privertė labiau pagalvoti“, – sako medicinos studentė Rugilė Petruokaitė.
Rugilė taip pat yra Lietuvos medicinos studentų asociacijos narė. Ji sako, kad studentai kategoriškai prieš tokį siūlymą.
„Visiškai vienareikšmiškai studentai yra prieš tokį keitimą ir jį vertina labai neigiamai. Kodėl taip yra? Mums atrodo, kad toks sprendimas labai apribotų jauno žmogaus laisvę rinktis, kur jam gyventi, ir šiek tiek primena grįžimą į sovietmečio paskyrimų politiką“, – tikina mergina.
Tačiau Sveikatos komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad būtent ši priemonė padės spręsti medicinos darbuotojų stygiaus problemą. Studijas baigę medikai masiškai važiuoja dirbti į Švediją, Norvegiją, kitas Europos šalis.
„Nieko nedaryti ir laukti toliau, kol absoliučiai pritrūksime medikų savo šalyse, o ir taip jau kai kuriuose regionuose yra siaubingas trūkumas, ypatingai terapeutų, šeimos gydytojų ir panašiai. Tai šis įstatymų projektas ir jau prasidedanti diskusija, matyt, anksčiau ar vėliau tą problemą išspręsime“, – teigia Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Sveikatos apsaugos ministerijos pirmojo šių metų pusmečio duomenimis, iš viso šalyje trūko 438 medicinos specialistų – 368 gydytojų ir 70 kitų sveikatos priežiūros specialistų, tame tarpe ir slaugytojų.
Vilniaus regione medikų trūkumas didžiausias – jų trūksta virš šimto. Virš penkiasdešimties specialistų reikia Klaipėdai ir Šiauliams. Kituose regionuose trūkumas panašus.
Tačiau studentai mano, kad toks spaudimas ir priverstinė rezidentūra problemą kaip tik paaštrins, mat studijuojantys, žinodami, kad turės atidirbti, tiesiog nesirinks rezidentūrai Lietuvos.
„Galiausiai gali būti toks variantas, kad neturėsime pakankamai studentų, kurie užpildytų jau siūlomas rezidentūros vietas, kadangi išsigandę to privalomo darbo tiesiog išvyks mokytis į užsienį“, – sako Rugilė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų centro dekanas sako, kad toks požiūris į medicinos studentus tiesiog nesąžiningas.
„Jei žiūrėtume į bet kurios krypties studijų programas, ar tai į bakalauro, magistro, doktorantūros studijas, ne medicinos srityje, tai tokio reikalavimo, kad baigus studijas, turėtų būtinai likti dirbti Lietuvoje, nėra. Aš suprantu, kad Lietuvoje, ypač regionuose, sveikatos specialistų poreikis egzistuoja. Bet žiūrint į kitų šalių patirtį, šios problemos sprendžiamos siekiant sudaryti geresnes sąlygas, didinant užmokestį ir kuriant patrauklią darbo aplinką“, – komentuoja centro dekanas Juozas Kupčinskas.
Tai, kad medikų trūkumo problemą spręsti reikėtų keliant jiems algas, pabrėžia ir Vilniaus universiteto rezidentų tarybos pirmininkė.
„Na ir svarbu labai darbo sąlygos, socialinės sąlygos, nes vis dėl to jaunas žmogus vyksta, kur yra motyvuojamas dirbti, sudaromos sąlygos dirbti, užtikrinamas darbas komandoje, na, ir kad tos sąlygos patenkintų jo poreikius“, – teigia tarybos pirmininkė Kamilė Marcinkevičiūtė.
Pasak K. Marcinkevičiūtės, turėtų būti sekama kitų Vakarų Europos šalių pavyzdžiu, kur rezidentai nėra laikomi studentais.
„Mes manome, kad rezidentai turėtų išvis atsisakyti to studento statuso. Ir valstybė tikrai daug pinigų išleidžia rezidentūros finansavimui, tai galbūt reikia apsvarstyti tą modelį, ar jis tikrai yra toks, koks atitinka kitų šalių gerąsias praktikas. Kaip tuos pinigus išnaudoti tam, kad gydytojai rezidentai anksčiau vyktų į regionus, rinktųsi regionus“, – tikina ji.
Sveikatos apsaugos ministras, paklaustas, ką mano apie siūlymą įpareigoti rezidentus likti Lietuvoje, sako, kad vyriausybė kovai su medikų trūkumu yra numačiusi kitokias priemones.
„Vyriausybės programoje tikrai tokių siūlymų nėra, tų pasiūlymų tarp politikų būna pačių įvairiausių. Mes siūlome, kad reikia pokyčių gydymo įstaigų tinkle, pačiose gydymo įstaigose, nes jauni žmonės ir ateities gydytojai, jie nori dirbti stipriose komandose, įstaigose, matyt, čia yra svarbiausia“, – komentuoja A. Dulkys.
Vyriausybės strateginės analizės centras, remiantis atnaujintos sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozės rezultatais, prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gali pritrūkti apie 2,8 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, daugiausia – bendrosios praktikos slaugytojų, šeimos ir vidaus ligų gydytojų.
