Yoanna Koleva

Rusai grobia karo išvargintus ukrainiečių vaikus ir veža į Rusiją. Ukrainos institucijos skaičiuoja, kad okupantai išvežė jau beveik 230 tūkstančių vaikų, esą rusai vaikus naudoja kaip propagandos žaislus – sako, kad juos gelbėja, o iš tikrųjų nori rusifikuoti.  Taip pat rusai, nepaisydami jokių tarptautinių konvencijų jau planuoja savo šalyje pakeisti tvarką, pagal kurią įvaikinti ukrainiečių vaikus būtų itin paprasta.

Konfliktu su policija Egidijaus Dragūno problemos nesibaigia. Vis tamsesni debesys niaukiasi virš prabangaus jo namo Vilniuje likimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sako, kad atlikėjo namas pažeidžia reikalavimus – pastatytas per arti šlaito ir gerokai viršija namo tūrį, todėl turi būti nugriautas. Inspekcija kaltina ir Vilniaus savivaldybės administraciją – sako, kad ji leidimą išdavė neteisėtai, dėl to turėtų apmokėti ir dalį namo griovimo išlaidų.

Nors šešėlis Lietuvoje mažėja, tai vyksta lėčiau nei norėtųsi. Dėl to kalti tiek verslai, kuriuose slepiami mokesčiai ir atlyginimai mokami vokeliuose, tiek didžiulė gyventojų pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, tiek iš kaimyninių šalių atkeliaujanti kontrabanda. Muitinės departamento duomenimis, kas penkta cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė. Per pirmus tris šių metų mėnesius muitininkai jau sulaikė kontrabandos už 1 mln. eurų.

Kainos Lietuvoje toliau muša rekordus – ekonomistai skaičiuoja, kad daržovės per pastaruosius metus pabrango tiek, kiek anksčiau brango per ketvirtį amžiaus – maždaug 40 procentų. Daržovių augintojai sako, kad kainas kelti priversti dėl prasto derliaus, esą kaina išaugo natūraliai dėl daržovių trūkumo. Taip pat jie kaltina ir išaugusias energetikos, logistikos ir trąšų kainas.

Birželį dešimties Lietuvos mokyklų mokinių laukia neįprastos pamokos – teks žiebti ugnį, statyti palapinę, rišti mazgus, rūpintis maisto daviniais ar net šaudyti iš pneumatinio ginklo. Šaulių sąjunga ruoš mokinius valstybės gynybai bei mokys, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Tai – naujai rengiamos Lietuvos piliečių pasipriešinimo strategijos dalis, kurią valstybė pradėjo ruošti, kai Rusija įplieskė karą Ukrainoje.

Ukrainą sprogdinanti Putino armija ugnyje išgyvenusius ir į jų rankas pakliuvusius ukrainiečius tremia į Rusijoje esančias stovyklas – kartojasi praėjusio amžiaus vidurio scenarijus, tremtys, kurias patyrė ir lietuviai. Ukraina skelbia, kad rusai Ištrėmė jau virš milijono žmonių, iš jų 200 000 – vaikai. Rusų kariai ukrainiečius prieš tai tikrina specialiose filtracijos stovyklos – laužo jų valią, tardo ir kankina.

Seksualinę prievartą patyrusios ir nuo smurtautojo pabėgusios aukos negauna tinkamos pagalbos, trūksta paruoštų specialistų, kurie galėtų su jomis dirbti, o visa pagalbos sistema – neveiksni. Apie tai prabilę ekspertai sako, kad ir didėjantys skaičiai dėl smurto – tik ledkalnio viršūnė, nes moterys ir vyrai vis dar bijo kreiptis į tarnybas ir pasakoti apie patirtą siaubą. Todėl siūlo, kad Lietuvoje atsirastų specialūs išprievartavimo krizių centrai, kurie veiktų ligoninėse.

Nuomonės formuotojai, kitaip sakant – influenceriai – tie, kas šioje skaitmeninėje eroje išmoko socialinius tinklus išnaudoti ne tik pramogai, bet iš jų ir užsidirbti. Ne paslaptis, kad kuriant įvairiausią turinį – nuo gyvenimo būdo ir grožio iki apžvalgų, komentaro stiliaus, komedijų video, influenceriai surenka peržiūras, sekėjus, o gavę populiarumą iš to susikrauna tūkstantines sumas.

Netrukus dar brangiau gali tekti mokėti ir už vandenį. Vandens tiekėjai aiškina, kad išaugus energijos kainoms tenka dirbti nuostolingai, tad išgelbėti neva galėtų tik perskaičiuoti ir pakelti vandens tarifai. Įmonės norėtų, kad gyventojai už vandenį mokėtų bent 15 procentų, o kai kuriuose miestuose ir ketvirtadaliu brangiau. Kai kurios įmonės kainas jau buvo pakėlusios ir dabar valdžios prašo, kad leistų vandens tarifus peržiūrėti ne kartą, o dukart per metus.

Neryje šiemet įsikurs pusantro šimto tūkstančių naujų gyventojų – lašišų. Iš pradžių jos nerš upėje, vėliau išplauks į Baltijos jūrą. Šie lašišų rituoliai ypatingi tuo, kad tai pirmosios į upę paleistos žymėtos lašišos. Lašišas su skiriamuoju ženklu po metų galės gaudyti ir pasilikti sau žvejai mėgėjai, mat nuo šių metų pradžios natūraliai besiveisiančias lašišas gaudyti draudžiama.

Lietuvoje kasmet malanomos atvejų daugėja, o gydytojai susirūpinę – žmonės vis dar neišmoko saugotis pavojingų saulės spindulių, be saiko lepinasi saulės voniomis ir be apsauginių kremų keliauja į soliariumus. Dažniausiai nuo šios ligos kenčia moterys.  Sunku patikėti, kad šešiasdešimtmetis tvirtas, ilgaplaukis vyras, vardu Stanislovas, dar neseniai kovojo su klastinga odos vėžio forma – melanoma. Ją įveikė taip pat ryžtingai, kaip įveikdavo ir maratonus jau būdamas 60-ties.

Nors metai dar nė neįpusėjo, parlamentarai komandiruotėms į užsienį išleido jau beveik du trečdalius numatytų Seime pinigų – apie 200 tūkstančių eurų iš 300 tūkst. Visgi Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones, esą jų išlaidas galėtų padengti iš savo parlamentinių lėšų, o ne svarbioms komandiruotėms skirto Seimo pinigų kapšo. Parlamentarai Seime renkasi į posėdį.

Sostinėje ir ypač miesto centre prasikaltusius vairuotojus ir pėsčiuosius stebės vis daugiau vaizdo kamerų – netrukus jų padaugės pusšimčiu. Policija sako, kad vien eismo taisyklių pažeidėjų kas mėnesį užfiksuoja ir nubaudžia apie pusę tūkstančio – kas nepaiso kelio ženklų ir šviesoforų, kas vairuoja, kalbėdamas telefonu. Kameros stebi ir viešąją tvarką – konfliktus bei muštynes.

Nuo šiol homoseksualai gali laisvai duoti kraujo. Kraujo donorystės centrų klausimynuose nebelieka klausimo, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Į šį klausimą atsakantys teigiamai iki šiol kraujo aukoti negalėdavo. Tiesa dabar, vietoj to, donorai turi atsakyti ar turėjo nesaugių lytinių santykių per pastarąjį pusmetį.

Medienos pramonę ištiko krizė, kokios seniai nebuvo. Dėl sankcijų užsidarius medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos, įmonėms ją pirkti tenka iš kitų šalių ir mokėti gerokai brangiau, o ir surasti ne visada pavyksta. Medienos perdirbėjai sako, kad žaliavos kaina dar nuo pandemijos pradžios ūgtelėjo maždaug 40 procentų, o dabar esą brangs dar tiek pat. Kai kurios įmonės mano, kad dėl medienos stygiaus kaltas ir perteklinis žaliavos eksportas iš Lietuvos.

Artėjant Motinos dienai, prezidentas Gitanas Nausėda prezidentūroje pagerbė daugiavaikes mamas, joms įteikė medalius „Už nuopelnus Lietuvai“. Pats prezidentas graudinosi prisimindamas savo mamą. Viena iš apdovanotų mamų sako, kad visos pastangos, įdėtos į vaikų auginimą ir auklėjimą, grįžta su kaupu. Apdovanotos ne tik savo vaikus užauginusios mamos, bet ir tos, kurios į savo šeimas priėmė globotinių.. Šiandien prezidentūroje – ypatinga diena.

Milijoninius nuostolius dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai patiriantys „Lietuvos geležinkeliai“ atleidžia 2 tūkstančius darbuotojų. Užsidarius krovinių srautui į rytus grupė netenka maždaug pusės pajamų – apie 150 mln., tad esą nemato kitokios išeities nei atleisti ketvirtadalį savo darbuotojų. Profsajungos piktinasi, kad darbuotojai nežinioje, niekas esą nepraneša, kaip ir kokiomis sąlygomis juos atleidinės, o dėl visos susiklosčiusios situacijos kaltina politikus.

Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė kreipėsi į kalbos komisiją dėl terminų „narkomanas”, „narkomanija”, „alkoholikas” ir „alkoholizmas” vartojimo. Esą šie žodžiai menkinantys ir žeidžiantys, tad Lietuva turėtų sekti Vakarų pavyzdžiu ir jų atsisakyti.

Baltarusijai daugiau nei prieš savaitę pradėjus leisti į šalį be jokių vizų, lietuviai galimybe aktyviai naudojasi. Pasieniečiai jau nuo šventinės Velykų savaitės fiksuoja 30-čia procentų išaugusius išvažiuojančių į Baltarusiją srautus.

Praėję metai policijai nebuvo lengvi – pandemijos suvaržymai, riaušės, pabėgėlių krizė – visa tai vertė pareigūnus ištisus metus triūsti be poilsio. Policija skelbia, kad pernai registravo dešimtadaliu daugiau pranešimų apie įvykius. Generalinis policijos komisaras sako, kad dėl tokių krūvių ilgaamžiai pareigūnai palieka darbą – policijai trūksta apie pusės tūkstančio darbuotojų visoje Lietuvoje.

Lietuvoje bunda tikrasis pavasaris – žiedus pradeda skleisti sakuros. Į sostinės japoniškų vyšnių parką sugužėję žmonės grožisi pirmaisiais žiedais, darosi asmenukes. O štai Alytuje, pražydus sakuroms, prasidėjo Japonijos kultūros ir sakurų žydėjimo šventė. Alytiškiai japonų kultūrą pažįsta lankstydami origami, gerdami japoniškąją arbatą ir skaitydami japoniškus eilėraščius – haiku. Sostinės sakurų parke dvelkia pavasariu.

Balandžio 20-ąją, švenčiant kanapių mylėtojų dieną, pavadinimu – keturi dvidešimt, viename bare Vilniuje marihuanos fanai surengė suktinių arba vadinamųjų kasiakų sukimo čempionatą. Suko suktines ir varžėsi kas greitesnis, kieno suktinė originalesnė bei kokybiškesnė. Nors kanapės Lietuvoje uždraustos, kasiakų sukimo meistrų sugužėjo tiek daug, kad net teko organizuoti greitas atkrintamąsias varžybas.

Seimas apsisprendė, kaip bus baudžiama už vadinamosios koloradkės – Georgijaus juostos bei kitos Rusijos karo simbolikos – demonstravimą. Viešai demonstruojantys Georgijaus juostą bus baudžiami visais atvejais, o už atskiras raides – „Z“ ir „V“ aklai baudžiama nebus. Tik jei įvertinus kontekstą paaiškėtų, kad tai naudojama kaip karo propaganda. Teisę nuspręsti, įvertindami kontekstą, turės policijos pareigūnai. Baudos sieks nuo 300 iki pusantro tūkstančio eurų.

Dalis lietuvių, užuot švęsdami Velykas prie patiekalais nukloto stalo, renkasi keliones į užsienį ir Kristaus prisikėlimą švenčia besikaitindami saulėje prie jūros. Kelionių organizatoriai skelbia, kad tada, kai šventinis savaitgalis sutampa su moksleivių atostogomis, kelialapiai į šiltuosius kraštus išgraibstomi akimirksniu. Populiariausios kryptis išlieka Egiptas, Turkija, MadeirA ir Kanarų salos.

Pabėgėlių srautas iš karo siaubiamos Ukrainos į Lietuvą slopsta. Per paskutinę parą Migracijos departamentas užregistravo apie 500 pabėgėlių, tai 4 kartus mažiau nei kovo 17, kai buvo pasiektas pabėgėlių pikas. Dalis ukrainiečių apšilę Lietuvoje išvyksta laimės ieškoti turtingesnėse Europos šalyse, kai kas grįžta ir į nuo okupantų išlaisvintą Kyjivo sritį. Praėjus pirmajai dėl karo sukilusiai emocijų ir pasipiktinimo bangai slopsta ir lietuvių parama ukrainiečiams, ir jų kovai su agresoriumi.

Artėjant Velykoms į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ir jiems savo namų duris atvėrę lietuviai susitiko bendrai popietei ir dalinosi abejų šalių skirtingomis Velykų tradicijomis – kiaušinių marginimo papročiais bei šventinių patiekalų receptais. Pasirodo, ir Lietuvoje, ir Ukrainoje yra tradicija marginti kiaušinius karštu vašku.  Iš Ukrainos atvykusi mažoji Ieva į karštą vašką merkia adatėlę ir lašelį braukia ant kiaušinio lukšto – kuria ornamentus.

Seime aiškėja, kaip bus baudžiama už Georgijaus juostos bei kitos karo simbolikos demonstravimą. Visais atvejais būtų draudžiama Georgijaus juosta, šiuo metu Rusijos propagandos populiarinami simboliai „Z“ ir „V“ bei bet tokia kita karą šlovinanti simbolika. Jei Seimas įstatymą palaimins galutinai, kaltiesiems grės baudos nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, trūkinėjant žaliavų tiekimui iš Rytų, gamintojai įspėja, kad baldai tikrai brangs. Mat dar iki karo, kai pandeminiu laikotarpiu suklestėjo prekyba, pradėjo smarkiai trūkti žaliavų, o su dabar situacija tapo tik aštresnė. Baldus gaminančios bendrovės sako, kad kainos gali augti iki 20 procentų, o medienos perdirbėjai mato ir kitą problemą – perteklinį medienos eksportą iš Lietuvos, dėl kurio baldų gamyba šalyje gali išvis sustoti.

Į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai nesėdi sudėję rankų. Jie ima verslauti – gamina maistą, siūlo įvairiausias paslaugas – nuo grožio iki sporto trenerio paslaugų, taip pat daro rankdarbius, kuriuos lietuviai kaipmat išgraibsto.

Lietuviai vis dažniau perka nekilnojamąjį turtą užsienyje. Būstai užsienyje tarp lietuvių populiarėja jau kurį laiką, nuo tada, kai Lietuvoje nekilnojamasis turtas ėmė sparčiai brangti. Tačiau, anot brokerių, nuo karo Ukrainoje pradžios, pasigirstant kalboms, kad Lietuva gali tapti kitu Kremliaus taikiniu, kai kuriuose Ispanijos regionuose būstų paklausa tarp lietuvių išaugo dar 1,5 karto.

Aiškėja naujos detalės apie Ukrainos Rytuose rusų karių nužudyto lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus mirtį. Jo artima draugė, esanti Lvive, pasakoja, kad režisierius žuvo visai ne nuo raketos smūgio, važiuodamas automobilyje, kaip buvo pranešama anksčiau. Rusai jį sušaudė tyčia, o jo kūną iš Ukrainos žmonai teko parsivežti per Rusiją slepiantis nuo okupantų.

Lietuva laisvina karantino gniaužtus. Nuo šiandien prekybos centruose ir daugelyje kitų uždarų vietų nebereikia kaukių, jų dėvėjimas lieka tik rekomenduojamas. Iki 5 dienų trumpėja ir koronavirusu sergančių žmonių izoliacija. Visgi sveikatos specialistai atsipalaiduoti nepataria: rekomenduoja dar kurį laiką kaukes dėvėti, ypač vietose, kur yra daug žmonių. O vyriausioji šalies epidemiologė užsimena ir apie tai, kam ir kada gali prireikti ketvirtojo skiepo nuo koronaviruso.

Seime idėja įteisinti vadinamuosius šeimos darželius. Jei projektas bus palaimintas ikimokyklinio amžiaus vaikus galėtų prižiūrėti auklėtojai, kuriems tėvai patikėtų savo vaikus, o iki 50 procentų tėvų išlaidų už vaikų priežiūrą, padengtų valstybė. Svarstoma, kad šeimos darželiuose auklėtojai galės prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus. Pakaunėje, jurtose, dar pernai metais veikė šeimos darželis. Ten kaunietė Jūratė prižiūrėjo penkis vaikus.

Lietuvoje – kasdien vis augantis slaugytojų trūkumas. Skaičiuojama, kad 2028 metais Lietuvos gydymo įstaigoms trūks daugiau kaip 3 tūkstančių tokių specialistų. Šią problemą išryškino pandemija, per kurią daug vyresnių darbuotojų dėl sveikatos rizikų bei darbo krūvių darbą tiesiog paliko. Anot specialistų, stygius juntamas ir dėl to, kad mokslus baigę slaugos specialistai išvyksta dirbti į užsienį. Vilnietė Janė dėliojasi dienos darbus prie kompiuterio.

Lietuvoje siūlymas Putino karo Ukrainoje simbolį „Z“, o taip pat Georgijaus juostą prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams, o už jų viešą naudojimą bausti. Rusijos propaganda šiuos simbolius pupuliarina, panašiai, kaip karo metais Vokietijoje buvo naudojama svastika, o karo šlovintojų atsiranda ir Lietuvoje. Vandalai „Z“ raide apipurškia kultūrinius objektus, sienas, kai kas užsisakinėja ir marškinėlius su tokiais simboliais.

Vilnietės Danguolės virtuvėje apetitą žadina gardus ukrainietiškų barščių kvapas. Juos gamina į Vilnių iš Kyjivo atvykusi ukrainietė Julia, kurią kartu su 9 metų sūnumi Danguolė į savo namus priėmė dar prieš savaitę. Danguolė sako, kad per tą savaitę ukrainietė lepina jos šeimą skirtingais ukrainietiškais skanėstais. „Kiekvieną dieną aš jaučiuosi kaip į svečius grįždama, nes padaro arbatos, pyragų pridaryta, aš net pati jaučiuosi skolinga“, – sako Danguolė.

Į Lietuvą kasdien plūstant šimtams nuo karo bėgančių ukrainiečių, daugelis šalies įmonių siūlo jiems darbo vietas ir yra pasiruošusios pasirūpinti net jų apgyvendinimu. Darbo pasiūlymų spektras platus – nuo darbo paslaugų sferoje bei pramonėje iki IT ir inžinierinių specialybių. Pasak Užimtumo tarnybos, lietuvių įmonės įdarbino jau mažiausiai pusę tūkstančio karo pabėgėlių, o likusių laisvų darbo vietų ukrainiečiams – apie pusaštunto tūkstančio ir sąrašas plečiasi.

Jau kurį laiką trūkstant darbuotojų šalyje, įmonės, kovojančios dėl darbo rankų, imasi vis naujų ginklų. Patrauklesnės tampa motyvuodamos savo komandas vadinamosiomis darbostogomis – kelionėmis į šiltuosius kraštus, su mokymais, komandos stiprinimo užsiėmimais. Anot kelionių agentūrų, tokių kelionių kainos siekia kelis šimtus ir net kelis tūkstančius eurų žmogui. Laiką Maltoje leidžia vienos lietuvių komunikacijos agentūros darbuotojai.

Vyriausybė pritarė Baudžiamojo kodekso pataisų projektui. Jį palaiminus Seimui, vagišiai, tik privogę turto už 500 eurų ir daugiau, būtų pripažinti padarę baudžiamąjį nusikaltimą. Dabar tokios žalos riba siekia 250 eurų.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė pasijusti nesaugiai ir lietuvius. Ruošdamiesi įvairiausiems scenarijams, žmonės suskubo į kelioninių prekių parduotuves – nuo prekystalių ėmė šluoti greitai paruošiamą kelioninį maistą, miegmaišius, kelionėms skirtą aprangą ir kitas panašias prekes, kurių prireiktų skubiai evakuojantis iš šalies.  Vilnietis Darius į vieną iš turistinių prekių parduotuvių atėjo pirkti dujų balionėlio.

Ukrainos kariškiai į nelaisvę paėmė mažiausiai porą šimtų jų šalį sprogdinančių ir siaubiančių rusų karių. Internete plinta vaizdo įrašai, kur rusų karo belaisviai nuginkluoti ir sugluminti skambina savo mamoms, žmonoms ir šaukiasi pagalbos, o supratę, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, verkia ir atsiprašinėja. Ukrainiečiai paskelbė atiduosiantys visus karo belaisvius jų motinoms, jei šios pačios atvyks į Kijevą pasiimti savo vaikų.

Ukrainos kariškiai į nelaisvę paėmė mažiausiai porą šimtų jų šalį sprogdinančių ir siaubiančių rusų karių. Internete plinta vaizdo įrašai, kur rusų karo belaisviai nuginkluoti ir sugluminti skambina savo mamoms, žmonoms, ir šaukiasi pagalbos, o supratę kas iš tiesų vyksta Ukrainoje verkia ir atsiprašinėja. Ukrainiečiai paskelbė atiduosiantys visus karo belaisvius jų motinoms, jei šios pačios atvyks į Kijevą savo vaikų pasiimti. „– Alio, mamyte, labas.“ „– Vaikeli, mano mielas.

Už padarytus nusikaltimus, Ukrainą užpuolusiam Rusijos prezidentui Putinui gali tekti atsakyti prieš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagos tribunolą. Tokį ieškinį teismui pateikė Ukraina, prie jos prisijungė ir Lietuva. Tad kokie šansai, kad tarptautinis teisingumas kada nors pasieks Putina, TV3 Žinios aiškinosi su teisės ekspertais.

Rusijos invazija Ukrainoje Lietuvos verslams kainuos gerokai brangiau, nei konfliktas su Kinija. Boikotuodami Putino vadovaujamą Rusiją, daugelis mūsų verslų nutraukia turėtus ryšius ir su ja, o taip pat ir su Baltarusija, atsisakydami šių šalių produkcijos.  Pasak specialistų, sunkumų patirs ir verslai, kurie su Rusija neturi jokių ryšių, bet per ją veža prekes į kitas šalis, tačiau tokia esą yra nepriklausomybės kaina.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas prasidėjo visais frontais, taip pat ir informaciniame lauke. Kremliaus žiniasklaida pila propagandą su aiškia linija – teisina Putino agresiją, kuris neva pradėjo karą išprovokuotas „fašistinės“, kaip ją vadina propagandistai, Ukrainos. Propagandistai dėl karo kaltina ir NATO, kuri neva apgulė Rusiją ir nepaliko jai nieko kito kaip paleisti ugnį. Lietuva melagienų srautą bando sumažinti stabdydama 5 propagandinių kanalų transliavimą.

Rusijai įplieskus karą Ukrainoje – smūgis pasaulio ekonomikai. Naftos kainai perkopus 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už barelį ribą, ekonomistai ragina ruoštis kainų šuoliui – sako, kad brangs viskas. Esą ant degalinių švieslenčių matysis ūgtelėję skaičiai už degalus, o kalbinti ekspertai sako, kad neišvengiamai kiek daugiau teks pakloti už paslaugas ir maisto prekes.

Prekybos tinklai jau atidaro dirbtinio intelekto valdomas parduotuves, kuriose nėra pardavėjų. Pirkėjas įeidamas pasižymi mokėjimo kortelę arba mobiliąją programėlę, ir gali laisvai krautis prekes, o išeinant pinigai bus nuskaičiuoti. Tą padaro dirbtinio intelekto valdomos išmaniosios kameros. Lietuvoje duris atvėrė pirmoji tokia parduotuvė Europoje. Nauja autonominė „Iki” parduotuvė sostinės Didžiojoje gatvėje dirbs nuolatos – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Dalis pavėžėjimo platformos „Bolt“ vairuotojų paskelbė streiką – atsisakė dirbti ir atsijungė nuo įmonės sistemos parai. Taip jie protestuoja prieš didėjančius nuo kovo komisinius mokesčius vairuotojams, kuriuos turės atiduoti įmonei už naudojimąsi platformos paslaugomis. Daugelis vairuotojų sako, kad jei „Bolt“ nepersigalvos ir mokesčius pakels, jie pereis į kitas platformas. Vilnietė Jolanta „Bolt“ platformos vairuotoja dirba jau pusmetį.

Vasario 16-osios šventę Vilniuje vainikavusį dronų pasirodymą sujaukė vėjas. Susirinkę stebėti šviečiančių dronų šou vilniečiai, grožėjosi danguje formuojamais Lietuvos kontūrais bei kitais Lietuvos simboliais. Tačiau dėl prasto oro, dronai pasirodymo neužbaigė, o dalis jų nusileido tiesiai į Nerį. Pasirodymą organizavusi įmonė dėl praradimų skaičiuoja tūkstantinius nuostolius, o šou užsakiusi savivaldybės įmonė sako už trečdalį renginio nemokėsianti.