Nepabijoję Valstybės saugumo departamento perspėjimų apie galimus Lukašenkos valdomos šalies žvalgybos bandymus verbuoti lietuvius ir versti dirbti jiems, lietuviai važiuoja ten tiek lankyti gimines, tiek įsipilti daugiau nei dvigubai pigesnio kuro, nusipirkti baltarusiškų prekių.
O Lukašenka tai jau naudoja savo propagandai – sveikindamas tautiečius per Velykas, aiškino, neva lietuviai, lenkai ir latviai išsirikiavę pasienyje maldauja baltarusių grikių ir druskos.
Lietuvos pasienyje, Medininkų kontrolės punkte prie sienos su Baltarusija, nors eilių ir nėra, karts nuo karto pasirodo mašinos su lietuviškais numeriais. Pakalbinti vairuotojai sako, kad važiuoja į Baltarusiją pas gimines. Kas į svečius, kas aplankyti kapų:
„Tėvą vežu pas tėvą į kapines.“
„Mes važiuojam dar į Minską, ten tėvo sesuo gyvena, tai ten dar pabūsim iki ketvirtadienio, tai vat taip.“
„Mes važiuojam ant kapų. Uošvis ten palaidotas, tiesiog padėsim vainikus ir grįsim po kelių dienų. Pas močiutę apsilankysim ir viskas.“
„Pas gimines aplankyt ir namo.“
„Aš jau 3 metus nebuvau ten dėl kovido ir kitų visokių priežasčių negalėjau aplankyt kapinių. Penktadienį susirinkom, nereikia rūpintis vizom. Nuėjom į kapines su visa šeima.“
Pasienyje grįžtantis iš Baltarusijos tolimųjų reisų vairuotojas Pavel sako, kad degalinėse Baltarusijoj dažnai mato lietuvius, besipilančius daugiau nei 2 kartus pigesnį kurą.
„Lietuvių vairuotojai, taip, pilasi kurą į savo mašinas. Pas mus kuras kainuoja apie 75–76 centus už litrą. Europoje brangiau. Turbūt daugiau nei 2 kartus brangiau pas jus. Apie 1,86 pas jus“, – kalba vairuotojas Pavel.
Atsiranda ir tų, kurie Baltarusijoje ieško pigiau nusipirkti ir kitų prekių:
„Mes pirkom tik pastilą, zefyrų, saldainių. Ikrų taip pat.“
„Apsipirkom baltarusiškų vaistų, už tai, kad yra analogai tie baltarusiški, jie visi atitinka mūsų organizmus.“
Pasieniečiai nuo pat švenčių pradžios, balandžio vidurio, pastebi maždaug trečdaliu išaugusius į Baltarusiją keliaujančių lietuvių srautus. Per dieną patikrina 150–200 mašinų. Kai įprastai būdavo apie 100.
„Pirmiausia, kažkiek įtakos turėjo nuo balandžio 15 įvestas Baltarusijos respublikoj bevizis režimas. Bet mūsų nuomone, didesnę įtaką turėjo šventinis periodas – Velykinė savaitė, tiek lietuvių, tiek stačiatikių Velykos“, – teigia Padvarionių pasienio užkardos vadas Sigitas Valainis.
Ir tai, nepaisant to, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentas, Baltarusijai paskelbus bevizį režimą, perspėjo lietuvius ten nevykti. Mat tiek Rusijos, tiek Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali bandyti užverbuoti atvykstančius lietuvius ar panaudoti juos propagandai.
„Aš manau, kad visi girdėjo mūsų institucijų įspėjimus dėl to, kad dalis tų žmonių, ypatingai jei eina kažkokias pareigas, kad ir vietinėse savivaldybėse, gali tapti ir provokacijų aukomis, ir patys jau pasirenka vertinti savo elgesį. Tai, šiuo atveju manau, kad kai vyksta karas ir Baltarusija į jį įsitraukusi, žmonės turi vertinti šias aplinkybes“, – sako Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kad lietuviams, užuot vykstant į Baltarusiją tokiu laiku, reikėtų labiau pasisaugoti, perspėja ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.
„Tie, kas vyksta į Baltarusiją ir Rusiją gali būti užverbuoti, ir nebūtinai, kad žmogus norėtų jiems dirbti. Tiesiog, tai gali pastatyti žmogų į tokias aplinkybes, kai žmogus privalės dirbti baltarusiams, pavyzdžiui, pakišti narkotikus, ar kitas draudžiamas medžiagas, paskui surasti ir priversti tą žmogų dirbti priešiškai valstybei“, – sako D. Antanaitis.
Tuo metu Baltarusija išaugusius atvykėlių iš Lietuvos srautus jau ima naudoti savo propagandai. Sako, kad lietuviai kartu su latviais, išsirikiavę pasienyje, kaulija iš baltarusių grikių ir druskos.
„Jūs pažiūrėkite kas vyksta su kaimyninėmis Lietuva, Latvija, lenkais, apie Ukrainą jau net nekalbu. Jie juk buvo tokie laimingi, tokie linksmi, gyveno tokiame turtingame pasaulyje, jie viską turėjo. Ir kur jie šiandien? Jie stovi palei sieną ir prašo mūsų, kad praleistume juos į Baltarusiją, bent jau grikių nusipirkti. Gerai, jei grikių. Druskos nėra. Druskos mūsų prašo“, – kalba Baltarusios prezidentas Aleksandras Lukašenka.
„Reikėtų traktuoti kaip tam tikrą propagandinį momentą, kai bandoma kažkokį naratyvą formuoti, tai reikia vertinti kritiškai. O kalbant apie žmonių srautus, jie šiek tiek padidėję, bet tą reikėtų daugiau sieti su šventėmis“, – kalba Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Baltarusija nuo pat bevizio režimo pradžios apribojo tam tikrų maisto produktų kiekio išsiveržimą. Druskos, cukraus, miltų, aliejaus, įvairių konservų, grikių bei kitų kruopų iš šalies draudžia išsivežti daugiau kaip 1 kilogramą žmogui.
