Vitalijus Čiapas

Siekdami paskatinti žmones sugrįžti į parodas, menininkai rengia vis išskirtinesnes ir lankytojus įtraukiančias ekspozicijas. Vieną tokią Klaipėdoje pristato menininkas Žilvinas Landzbergas. Parodoje apsilankę žmonės atsiduria bute ir čia gali elgtis tarsi svečiuose arba kaip savo namuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Bilietų kasoje pasiėmęs kodą, lankytojas žengia prie užrakintų durų. Suvedus kodą, durys prasiveria.

Lobių ieškotojas šalia Klaipėdos aptiko unikalų šiam kraštui XIV amžiaus lobį – 46 sidabrinius lietuviškus pinigus ilguosius ir jų dalis. Istorikai spėja, kad tai paslėpta kasdienė smulkaus pirklio valiuta. Ir nors už lobį jo radėjui priklausytų iki pustrečio tūkstančio eurų, jis negaus nė cento. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas rodė XIV amžiaus sidabro lydinius.

Po rekonstrukcijos į Lietuvos jūrų muziejų sugrįžo Saulės įlanka. Tai – atvira erdvė, kurioje visą vasarą bus rengiami jūrų liūtų bei delfinų pasirodymai po atviru dangumi. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Treneriai sako, kad taip smagiau ne tik žiūrovams – gyvūnams taip pat labai patinka pasipliuškenti po saulute, o ne po prožektoriais. „Karis (jūrų liūtas) sveria virš 300 kilogramų, o Čita (jūrų liūtas) yra apie 100 kilogramų svorio“, – pasakojo gyvūnų trenerė Greta.

Klaipėdos ir Kauno mokslininkai sukūrė pirmąjį pasaulyje geriamą preparatą, kuris organizme naikina mikroplastiko daleles ir apsaugo nuo jų patekimo. Vadinamieji ftalatai gali sukelti įvairias ligas ar paaštrinti jau esamas, todėl lietuvių išradimas turi potencialo sudominti pasaulinę rinką. Apie tai daugiau – TV3 Žiniose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Jurga beria iš pirmo žvilgsnio paprastus miltelius.

Kretingos Žiemos sode įvykis, pasitaikanti tik kartą per trejus metus – sunoko banano vaisiai. Pasak ragavusiųjų, jų skonis nei iš tolo neprimena pirktų prekybos centruose, o botanikai išduoda – bananų namuose užsiauginti gali kiekvienas lietuvis. Jei tik turės kantrybės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Bananai sunoko Kretingos Žiemos sode. Tai ne tik išskirtinis, kas trejus metus nutinkantis įvykis, o ir rekordas.

Į Šylių kaimą Šilutės rajone žmonės traukia iš visos apskrities pasižiūrėti neįtikėtino reginio. Ant traktoriaus priekaboje sukrautų šieno rulonų lizdą susisuko ir, rodos, kaip niekur nieko gyvena gandrų pora. Priekabos ir šiaudų savininkai – senjorų pora – turi naują hobį: stebi lizdą ir nekantriai laukia, kada išsiris gandriukai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Grakščiai ant vežime sukrautų šiaudų rulonų nusileidžia gandras.

Klaipėdoje pradeda veikti pirmoji degalinė vandeniliu varomam transportui. Tai ypač ekologiški degalai, kurių kilogramas kainuoja apie 15 eurų. Su vienu vandenilio kilogramu galima nuvažiuoti apie 100 kilometrų. Tiesa, tokių automobilių Lietuvoje kol kas tik kelios dešimtys – dauguma Klaipėdoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Savaitgalį vestuvių sostine tituluojamoje Švėkšnoje vienuoliktą kartą šėlo nuotaikingas vestuvių muzikantų festivalis. Ten beveik pusšimtis kolektyvų iš visos Lietuvos atliko kūrinius, kurie yra „ant bangos“, o į festivalį sugūžėję žiūrovai ne tik klausėsi populiarių vestuvinių dainų, bet ir patys ėjo šokti.  Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Švėkšnoje vyko Vestuvių muzikantų festivalis „Esame patrauklūs visiems. Ir jaunesniems, ir vyresniems.

Neaiškiems kariniams dronams vis dažniau pažeidžiant Lietuvos bei kitų NATO šalių erdvę, Klaipėdos jūrų uostas bei šalies oro uostai įdiegė antidronines sistemas. Tiesa, jos skirtos kovoti su civilinėmis bepilotėmis skraidyklėmis, kurios gali būti naudojamos strateginių objektų žvalgybai. Sistema bei pareigūnai jau nustatė dešimtis pažeidėjų, kurie gali gauti ir 800 eurų siekiančias baudas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kuršių nerijos ekologai skelbia karą meškėnams, kurių čia daugėja. Nors ir gražūs pažiūrėti, tačiau ši rūšis invazinė: ėda paukščių kiaušinius, tad kenkia vietiniams gyvūnams. O poilsiautojai apie meškėnus dažniausiai žino tik tiek, kad jie yra gražūs, todėl ragina aplinkosaugininkus jų neliesti.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kuršių nerijoje užfiksuojama vis daugiau meškėnų.

Vasara atkeliavo ir į Lietuvos paplūdimius – žmonės jau ieško patogesnės vietos ant smėlio prie jūros, neretas išmėgina ir vandens temperatūrą – o ji kol kas gelia. Poilsiautojų sveikatą bei gyvybę saugo 100 gelbėtojų, tačiau pirmosios nelaimės jau prasidėjo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kaunietis senjoras Algimantas Baltijos jūra ties Palanga mėgaujasi kiekvieną vasarą jau dvidešimt metų. Šį sezoną, sako, į vandenį lenda dar saikingai – iki juosmens ir trumpam.

Iš visos Lietuvos į Klaipėdą suvažiavę plaukikai siekė kilnaus tikslo – rinko pinigus sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Perduodami estafetę vieni kitiems, žmonės be perstojo plaukė visą parą. O būrelis entuziastų siekė ir rekordo – 24 valandas trunkančio nėrimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdos baseine vyko paratonas. 24 valandas sportininkai ir visiškai atsitiktiniai žmonės iš visos Lietuvos pasikeisdami plaukė nuo 15 minučių iki trijų valandų trunkančias atkarpas.

Hormūzo sąsiaurio blokada atnešė naudos Klaipėdos uostui. Negalėdamos įprastu tempu gabenti krovinių, įvairios įmonės apkrovė pagrindinius Europos uostus, todėl kaip alternatyvą ėmė rinktis Lietuvos uostamiestį. Tiesa, ekspertai įspėja: jei krizė Hormūzo sąsiauryje greitu metu nesibaigs, ilgalaikėje perspektyvoje jos padarinius per Klaipėdos uostą pajus visi Lietuvos gyventojai – ne tik sumažės krovinių kiekiai, bet ir gerokai pabrangs žaliavos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Per metus pajūrio gyventojai į maisto atliekų konteinerius išmeta apie 2 000 tonų nesuvalgytų ar pasenusių produktų. Jas perdirbantys specialistai pasakojo, kad tarp maisto atliekų yra radę net dviratį. Gyventojas Vytautas į šiukšliavežę iš maisto atliekoms skirto konteinerio verčia plastikinius maišelius su nesuvalgytu ar pasenusiu klaipėdiečių maistu. Toks rūšiavimas uostamiesčio regione prasidėjo prieš dvejus metus.

Vasara jau ant nosies, o Palanga vis dar intensyviai ieško sezoninių darbuotojų. Norėdami juos prisivilioti, verslininkai siūlo nemokamą apgyvendinimą, dviračius ir net nemokamus masažus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, labai trūksta. Jiems siūlomi atlyginimai siekia net 4 tūkst. eurų „į rankas“. Tunisietis Jamaika jau septintą vasarą iš Afrikos atvyksta į Lietuvos pajūrį ir visą šiltąjį sezoną dirba padavėju Palangos centro ir Kunigiškių restoranuose. „Klientai – tiesiog pasaka.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios egzotiškos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. O patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Žvejoti vėjažuves atvyko iš visos Lietuvos Sutrūkčioja vandenyje esanti plūdė ir žaibiška reakcija – meškeriotojas nuo Palangos tilto jau traukia laimikį savęs link.

Per vieną dieną pajūryje nuskendo net du žmonės. Netoli Drevernos, upėje, mįslingomis aplinkybėmis nuskendo 69-erių meškeriotojas, o tvenkinyje šalia Lapių kaimo – 75-erių moteris. Ištraukę iš vandens, medikai moterį atgaivino, tačiau, nuvežus į Klaipėdos universiteto ligoninę, ji mirė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdietis žvejys Volodia pumpavo valtį šalia Klišupės upės, netoli Drevernos kaimo, Klaipėdos rajone. Mįslingomis aplinkybėmis ten nuskendo 69-erių vyras.

Baltijos jūroje bei Kuršių mariose plūduriuoja arba ant dugno guli tūkstančiai tinklų vaiduoklių. Tokios per audras nutrūkusios ir likimo valiai paliktos šiukšlės kelia rimtą grėsmę ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvybėms. Tiesa, seni tinklai kartais slepia ir netikėtus radinius – Klaipėdos ornitologai viename jų aptiko net droną. Vykdydami vandens paukščių apskaitą uostamiesčio ornitologai pastebėjo tarp bangų kažką ryškaus. Priplaukus arčiau paaiškėjo, kad tai seno tinklo plūdurai.

Antradienį Šilutėje kilo gaisras žinomos įmonės „Dauparų žuvis“ perdirbimo gamykloje. Tikėtina, užsidegė ant stogo buvę saulės moduliai. Dėl sudėtingos pastato konstrukcijos gaisrą teko ilgai malšinti, o pasklidus dūmų stulpams, šilutiškiai paraginti neiti į lauką.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Antradienį apie šeštą valandą ryto užsiliepsnojo žuvies perdirbimo įmonės „Dauparų žuvis“ stogas Šilutėje.

Neringos pliažuose burzgia sunkioji technika. Pasibaigus žiemos ir pavasario audroms, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ėmėsi atstatinėti vėjo bei bangų nusiaubtus paplūdimius. Stichijos šiemet nuostolių pridarė už 200 tūkst. eurų. Tačiau sunkiosios technikos buvimas pliažuose patinka ne visiems. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sunkiosios technikos operatorius Justinas pušų šakomis klojo Neringos paplūdimio kopas. Vyksta krantotvarkos darbai.

Pavasarinės audros paplūdimyje prie Preilos atidengė iki šiol nematytą metalinį karkasą. Specialistai spėlioja, ar tai sovietinio pontoninio tilto liekanos, ar prieš daugiau nei šimtą metų nuskendusi barža. Mat prie Lietuvos krantų yra įvykusių daugybė laivų nelaimių. Kiekvienas paskendęs laivas turi savo istoriją, o jų griaučius, kai jūra leidžia, gali pamatyti visi norintys. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Klaipėdoje kaip reikiant susikibo vilkikus tikrinantys inspektoriai, sunkiasvorių vairuotojai bei vienos įmonės darbuotojai. Jie esą net užblokavo pareigūnų tarnybinį automobilį iš abiejų pusių sava technika. Įmonės atstovai teisinasi, kad tiesiog vyko krovos darbai, o inspektorių mašina atsidūrė ne laiku ir ne vietoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Švęsdami jau ne pirmą dieną besitęsiantį Jurginių festivalį Palangoje, kurorto botanikos sodo kolektyvas nusprendė išmokyti vaikus atpažinti ir sodinti augalus. Kai kurie mažieji tai darė pirmą kartą gyvenime. O pačių pasodintas gėlytes sakė padovanosiantys mylimiausiam žmogui pirmąjį gegužės sekmadienį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Palangos botanikos sodo edukatorė Ineta mažiesiems lankytojams pristatė oranžeriją.

Intensyvėjanti laivyba, uosto darbas bei Kuršių marių gilinimas smarkiai veikia Kuršių nerijos krantus – tą nustatė tyrimus atlikę mokslininkai. Maža to, dėl tokių procesų į gėlavandenes Kuršių marias patenka sūraus jūros vandens, kuris žudo vietos ekosistemą. Uosto plėtra nesidžiaugia ir žvejai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovės, Kuršių nerijoje, ties Alksnyne, yra marių povandeninis šlaitas.

Pajūrio ugniagesiai net dvejose vietose padegtą mišką, malšino liepsnas ant daugiabučio stogo ir gaudė alpakas. Gudručiu bei Šokoladu praminti gyvūnai pabėgo iš aptvaro ir blaškėsi kelyje. Pagėgių apylinkėse net keturios ugniagesių autocisternos gesino mišką. Pleškėjo jaunuolynas – eglės ir pušys. „Gana greitai pavyko atkirsti ugnį nuo didesnio miško ir sėkmingai ją prigesinti. Šiuo metu vyksta atskirų židinių lokalizavimo darbai.

Palangoje šį savaitgalį visus kviečia Jurgio mugė. Beveik šimtas prekybininkų, amatininkų bei edukatorių Jurginių proga pristato išskirtinai tik su gamta susijusias prekes bei pramogas. Neatskiriamas mugės simbolis – kalvis, kuris prireikus gali net dantį ištraukti. Šiaulių rajono gyventojas Raimondas Palangoje susikaupęs piešia geltoną gėlytės ir saulytės hibridą ant meduolio, kurį netrukus bus galima skaniai suvalgyti. „Iš viso pirmą kartą piešiu.

Vieną Klaipėdos rajono mokyklą lankančių vaikų tėvai patyrė šoką sužinoję, kad norėdami pereiti iš nulinės į pirmą bei iš ketvirtos į penktą klasę vaikai vėl turės dalyvauti konkurse kartu su visais kitais į ją pretenduojančiais pirmą kartą. Į vieną vietą čia taikosi trys mokiniai, tad dalis ją jau lankančių vaikų kitais metais turės ieškotis kitos ugdymo įstaigos. Valdininkai aiškina, kad taip numato įstatymai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Juodkrantėje prasidėjo kormoranų perėjimo metas. Nenorėdami, kad šių medžius ir miškus savo išmatomis naikinančių paukščių kolonija augtų, ornitologai juos baido sprogdindami garsinius užtaisus. Išsigandę kormoranai palieka lizdus ir kol į juos grįžta, kiaušiniai atšąala ir paukščiukai juose žūsta.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Šiemet ornitologai sprogimu bando išbaidyti kormoranus.

Klaipėdoje net 50 moksleivių komandų iš viso pajūrio specialioje mugėje pristato savo pirmuosius verslus. Pradinukai demonstruoja pačių kurtus bendraujančius robotus, o vyresnieji – dronus. Mokiniai sukūrė net aparatą, apskaičiuojantį, kada per pamokas pradeda imti miegas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Moksleivių iš Šilutės komanda demonstravo pačių kurtą drono ir lėktuvėlio hibridą.

Palangos valdžia susikibo su Nacionaline biblioteka. Ši kreipėsi į verslą prašydama padėti išgelbėti kurorte griūvančią vasaros skaityklą. Tačiau Palanga pasiūlė statinį perimti savo žinion, ją iš pagrindų suremontuoti ir paversti visų metų skaitykla. Tačiau biblioteka baiminasi, kad taip bus pakeista unikali vasaros skaityklos aura, paskirtis bei išvaizda.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Baltijos bangos prie mūsų krantų išmetė pirmąjį šiais metais nusilpusį ruoniuką. Vos 17 kilogramų sveriantį mažylį, tikėtina, bangos atnešė iš Latvijos. Ypač šalta žiema ir Baltiją sukaustęs ledas šiemet daugumai tokių mažylių padėjo – jie ilgiau išbuvo su motina. Vis tik dabar biologai neabejoja, ruoniukai pamestinukai pasipils vienas po kito. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Lietuvos jūrų muziejaus Gyvūnų reabilitacijos centre liūdnai žvelgė ruoniukas.

Skuodo centre ko gero didžiausias margutis Lietuvoje. Kiaušinio aukštis kone 9 metrai, o skersmuo – 6. Nors milžino idėja kilo vienam vietos menininkui, margutį konstruoti ėmėsi didžiulė miesto bendruomenė. Žmonės neabejoja – Skuodas pasiekė šalies rekordą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Skuodiškė Inga su dukrelėmis Izabele bei Paulina ėjo pasigrožėti milžinišku margučiu miesto centre. Kaušinio aukštis beveik devyni metrai, skersmuo plačiausioje vietoje – 6 metrai.

Šturmų kaime Šilutės rajone 92 savo gimtadienio išvakarėse senolis iš Antrojo pasaulinio karo vokiško pistoleto apšaudė savo žentą. Tiesa, nepataikė. Užsibarikadavusį pensininką sulaikė atvykę „Aro“ kovotojai, kurie vyro namus šturmavo ir jame rado dar du šautuvus bei šovinių.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Name, stovinčiame Šturmų kaime netoli Ventės rago, gyventojas savotiškai paminėjo savo 92 gimtadienio išvakares.

Kretingoje – reta proga išvysti seniausią Lietuvoje medinę skulptūrą. Dar Vytauto Didžiojo laikus menanti Marija su Kūdikiu visiškai atsitiktinai Laukžemės bažnyčioje buvo atrasta vienos menotyrininkės. Tyrimai parodė, kad skulptūrai – apie 600 metų. Per tą laiką ji buvo perdažyta net 11 kartų, tačiau nuo sunykimo ją išgelbėjo prieš pusę tūkstančio metų naudoti dažai. Po stikliniu gaubtu Kretingos muziejuje stovi seniausia Lietuvoje žinoma medinė skulptūra – Laukžemės Madona.

Nemuno deltoje pailsėti nutūpė dešimtys tūkstančių įvairiausių rūšių laukinių žąsų, ančių ir gulbių. Jos čia ilsisi tęsdamos ilgą kelionę į perėjimo vietas Skandinavijoje ir Arktyje. Mažojoje Lietuvoje užfiksuotos ir itin retos mažosios žąsys, kurių Europoje liko vos pusantro šimto. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Klaipėdą užpuolė bebrai, kurie tiek išdrąsėjo, kad verčia lietuvių taip saugomus medžius pačiame uostamiesčio centre ir visai nebebijo juos filmuojančių žmonių. Vis tik kova su bebrais sunki – šaudyti mieste jų negalima, spąstus spęsti privalu atokiose vietose, o bebrams atbaidyti skirtais repelentais išteptus medžius bebrai ėmė griaužti dar įnirtingiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Į Dangės upę meškeres užmetę du seni draugai – Vytautas ir Adas.

Medžių Eurovizijoje pramintame Europos medžio rinkimų konkurse triumfavo Lietuva. 2026 metų Europos medžiu išrinktas Skuodo rajone, Rukų kaime augantis Laukių ąžuolas. Net 400 metų skaičiuojantis Lietuvos simbolis nušluostė nosis 11 šalių, tarp jų Jungtinei Karalystei bei Prancūzijai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 2026 metų Europos medis šaknis įleidęs Lietuvoje, Skuodo rajone, Rukų kaime. Ten – Laukių ąžuolas. Tai pavardė šeimos, kuri pasodino didingą ąžuolą.

Palanga pradeda ruoštis karštajam sezonui. Pasimokę iš pernykštės vasaros, kai darbuotojų teko ieškoti net ir užplūdus poilsiautojams, šį kartą kurorto verslininkai tuo rūpinasi vos pasibaigus kalendorinei žiemai. Vis dėlto jie sako, kad specialistų labai trūksta – ypač virėjų. Nemotyvuoja net ir siūlomas iki 3000 eurų atlyginimas. Palangos kopose kaukši plaktukai. Darbininkai kurortą rengia artėjančiam vasaros sezonui – atnaujina paplūdimio takelius, pila smėlį, kala lentas.

Nedidelį Darbėnų miestelį sudrebino žinia – po penkerių ar dešimties metų jis kasmet gaus po milijoną eurų. Taip gali nutikti, mat Darbėnų seniūnijoje, kone 30 hektarų plote įsikurs Baltijoje stovėsiančio vėjo jėgainių parko infrastruktūra. „TV3 žinių“ komanda nuvyko į Darbėnus ir paklausė, kur žemaičiai šiuos pinigus panaudotų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Darbėnai – nedidelis miestelis Kretingos rajone, kuriame žmonės dirba visą dieną.

Vieną Klaipėdos daugiabučių kvartalą terorizuoja iškrypėlis. Pamatęs pro šalį einančią moterį, vyras nuogas atsistoja ant palangės ir savęs nevaržo. Maža to, dar ir šnabžda pro orlaidę, o jei kaimynės bando jį sudrausminti – niokoja jų automobilius. Moterys įtaria, kad be viso to, jis dar ir prievartauja savo šunį. Tai jau tęsiasi ne vienerius metus, tačiau visos valdžios institucijos vyrui tolerantiškos – savo namuose jis jaučiasi visagaliu.

Nors ties Rusne vanduo jau slūgsta, tačiau arčiau Klaipėdos esančioje Priekulėje ir aplinkiniuose kaimuose žmones gąsdina išsiliejusi Minija. Užlietas miestelio parkas bei ūkininkų laukai su paruoštu šienu. Po vandeniu atsidūrė ar buvo nuplauti į kaimus vedantys keliai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Tarsi kokių begemotų galvos iš vandens kyšo šieno rulonų kraštai užlietuose laukuose netoli Priekulės Klaipėdos rajone.

Potvynis užliejo Žalgirių kaimą ir dešimtis sodybų. „TV3 žinių“ komanda leidosi į išskirtinę ir paslaptingą kelionę baidarėmis po užlietus miškus bei kaimus. Unikalūs kadrai ir istorijos pasakoja, kokiomis nuotaikomis gyvena nuo pasaulio atkirsti žmonės bei kokie pavojai tyko paskendusiame miške – kraštuose, kur paskelbta ekstremalioji situacija. Iš paukščio skrydžio matyti, kokia vieniša, spalvota baidarė iriasi palei po vandeniu atsidūrusį pagrindinį kaimo kelią.

Pavasarinis potvynis pasiekė Vakarų Lietuvą – Šilutės rajone apsemtas 4000 hektarų plotas. O vandens apsuptyje atsidūrė septyni kaimai, kai kurie visiškai užlieti. Žmonės automobilius palieka ant neužlietų kelių ir į namus plaukia valtimis ar netgi važiuoja keturračiais, o vanduo vis kyla. Įtempta padėtis ir ties Kėdainiais per tris dienas Nevėžio upės vandens lygis pakilo kone pustrečio metro. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius Kretingos muziejuje pristato savo durklų, peilių, kardų bei kalavijų kolekciją. Anot ginklų ekspertų – ji stulbinanti. Tačiau užvis įdomiau yra už kiekvieno eksponato slypinti istorija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Šis durklas yra legendinių britų SAS durklas, Antrojo pasaulinio karo metų.

Klaipėdoje pasirodė pirmieji pavasario pranašai. Prie jūros sprogo „kačiukai“, kitur žiedus išskleidė snieguolės bei saulutės. Pučiasi lazdyno pumpurai – dar kelios dienos ir pasirodys rausvi žiedeliai. Pasak botanikų, tokia snieguota žiema augalams labai padėjo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Botanikė Asta žengė Klaipėdos universiteto Botanikos sodu. Nors sniego buvo vis dar nemažai, pirmieji pavasario pranašai jau pasirodė.

Klaipėdos rajone, netoli Gargždų esančiuose karjeruose vyksta tikra žuvų gelbėjimo operacija. Pusmetrio storio ledu pasidengusiuose telkiniuose žuvys ėmė dusti ir prie eketės susispietė tūkstančiais. Tad tiek seniūnijos darbuotojai, tiek apylinkių žvejai gręžia skyles bei pjauna eketes, kad žuvys galėtų įkvėpti deguonies. „Iš pradžių tai buvo wow – džiaugsmas. O paskui, kai ateini vakare ir jau 10 metrų nuo eketės girdisi, kaip jos pliauškenasi – čia verda. Dabar jos laksto, gaudo.

Lietuvos pamarys intensyviai ruošiasi artėjančiam potvyniui. Gyventojai skubiai nešasi malkas, vandenį, maistą į namus ir rūpinasi, kad galėtų pragyventi iš visų pusių apsupti vandens. Vis tik, pagrindinio potvynio kaltininko – ledų sangrūdos tarnybos sprogdinti neketina, o ir ledlaužį įsigyti galvoja tik ateityje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 78-erių Ričardas gyvena Žalgirių kaime, Rusnės pašonėje.

Griūva lankomiausias saugomų teritorijų objektas Lietuvoje – Olandų kepurė. Tirpstantis sniegas susigėrė į gruntinius vandenis, o šie kaip reikiant išplovė skardį. Žemyn nuo Olandų kepurės nugarmėjo medžiai bei kelios tonos žemių ir smėlio. Gražiausios pajūrio vietos lankytojus specialistai įspėja vaikščioti ypač atsargiai, laikytis atstumo nuo skardžio, mat tokios griūtys, tikėtina, kartosis.

Palangoje veiksmo pilna ne tik vasarą, bet ir žiemą, mat čia žmonės atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir darbuotis. Vienas į Palangą atsikraustęs verslininkas įkūrė erdvę, kur visi norintys padirbėti kompiuteriu gauna idealias sąlygas. O darbo atostogų žmonės ten atvyksta iš visos Lietuvos. Vienam verslininkui taip patiko dirbti kurorte, kad išvyko iš Vokietijos ir atsikraustė į Palangą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.