Vitalijus Čiapas

Klaipėdos paplūdimyje – specialiųjų tarnybų bei pajūrio gelbėtojų bendros pratybos: gelbėjamos dvi jachtos bei į vandenį iškritę jų įgulų nariai. Šios pratybos remiasi 2018 metais įvykusia tragedija, kai regatoje į nelaimę pateko 2 jachtos ir žuvo 3 žmonės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Klaipėdos pajūrio gelbėtojai vandens motociklais skuba į jūrą – dvi regatoje dalyvaujančios jachtos pranešė apie nelaimę. „Pranešta, kad keletas žmonių yra už borto, ir dabar vyksta gelbėjimas.

Per savaitgalį Lietuvoje nuskendo du žmonės. Vienas vyras tvenkinyje Klaipėdoje, o kitas – šalia Rumšiškių. Iš viso šią vasarą vandens telkiniuose nuskendo 26 žmonės, šešiais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Viename tvenkinyje pietinėje Klaipėdos dalyje nuskendo 70 metų vyras. Jo kūną pastebėjo ir specialiąsias tarnybas iškvietė 10 valandą ryto pro šalį ėjusi moteris.

Per miškus, pelkes ir pievas, apsupti erkių bei uodų, į žygį iškeliavo būrys ornitologų, lydimų Klaipėdos universiteto studentų. Jų tikslas – suskaičiuoti kormoranų lizdus šių paukščių kolonijoje prie Karklės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Būrys praktiką atliekančių Klaipėdos universiteto studentų, vedami patyrusio ornitologo Juliaus Morkūno, brido per miškus ir pelkes į netoliese esančią kormoranų koloniją. Jų užduotis – suskaičiuoti, kiek čia yra šių paukščių lizdų.

Klaipėdoje ošia antroji Jūros šventės diena. Perpildyti viešbučiai ir uostamiesčio gyventojų namai. Panašu, kad šį savaitgalį į Klaipėdą suplūdo visa Lietuva. Tačiau stebisi net policija – žmonių marios, o protokolų vos vienas kitas. Kuršių marių purslai ir greitis ar burlaiviai ir pilnos žmonių krantinės. Štai kaip atrodo Jūros šventė žvelgiant iš vandens. Katerio savininkas Edvinas pasakoja, jog iš tokios perspektyvos pamatyti festivalį nori labai daug žmonių.

Be įprastų darbų vasaromis, Palangos paplūdimio gelbėtojams tenka reaguoti ir į kuriozines situacijas. Viena tokių įvyko pirmą kartą net ilgametę patirtį turinčių gelbėtojų praktikoje. Grupelė vyriškių apsimetė gelbėtojais ir ant visureigio užsidėję emblemas bei švyturėlius važinėjosi paplūdimiu. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Palangos gelbėtojai filmuoja į paplūdimį vandens motociklą atvežusį visureigį. Dėl jo nusiskundimų sulaukė iš poilsiautojų. Tačiau skambutis buvo išties keistas.

Tik dabar į pajūrį atkeliavę geri orai verčia Neringos verslininkus prabilti apie vėsią vasarą. Ir nors niekas to nesitikėjo – į šį gamtos kampelį atvyko net daugiau žmonių nei pernai. Viešbučiai pilni, kavinių virtuvės vos spėja suktis, o poilsiautojai randa, ką veikti ir apniukusiomis dienomis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Nidos uostelyje prisišvartuoja laivelis ir iš jo plūsteli būrys turistų. Nors ši vasara karščiu lepina ne itin dažnai, žmonės sako toks oras pats tas.

Viename Klaipėdos rajono kaime, vidurnaktį vykstant Pasaulio futbolo čempionato finalui, neatsargiai elgdamasis su tėvui priklausančiu pneumatiniu ginklu, 16-metis peršovė bendraamžiui galvą. Paauglys Klaipėdos vaikų ligoninėje buvo skubiai operuotas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Į Klaipėdos rajone esantį Galčių kaimą po vidurnakčio skubėjo greitosios pagalbos automobilis. Vienoje sodyboje 16-metis, kaip įtariama, netyčia pneumatiniu ginklu sužalojo savo bendraamžį.

Mirtina drama netoli Šilutės. Gelbėdamas skęstančią mylimąją nuskendo 42-ejų vyras. Moteris pasakoja, kad paskutinėmis akimirkomis širdies draugas ją pastūmėjo arčiau kranto, o pats paniro po vandeniu. Atvykę ugniagesiai ištraukė jo kūną be gyvybės ženklų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ugniagesiai gelbėtojai naršo ežerą netoli Saugų kaimo Šilutės rajone. Tikėtina, kad čia nuskendo vyras. Anot liudininkų, prie vandens telkinio poilsiavo dvi porelės.

Viename Šilutės rajono kanale užduso dešimtys didžiulių karšių. Aplinkosaugininkai spėja, kad žuvims pritrūko deguonies. Tačiau seniūnijos darbuotojams pradėjus rinkti gaišenas, pasipiktino gamtininkai. Anot jų, negyvos žuvys yra svarbus maisto šaltinis kitiems gyvūnams, todėl jas reikėtų palikti ten, kur jos yra. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šiurpus vaizdas atsiveria Šilutės rajone, prie Sausgalvių kaimo esančiame kanale. Vanduo pilnas negyvų žuvų. Dauguma jų – didžiuliai karšiai.

Vasara įpusėjo, o Palangos verslininkai griebiasi už galvų – vis dar tebeieško sezoninių darbuotojų, mat šiuo metu jų reikia apie poros šimtų. Privilioti jaunimo nepadeda net kelis tūkstančius eurų siekiantys atlyginimai. Tad dalis kurorto verslininkų jau ėmė vežtis specialistus iš užsienio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Palangos verslininkai skundžiasi, kad šią vasarą atsakingų darbuotojų reikia ieškoti su žiburiu.

Renginių vedėjas Linas Lapėnas užfiksavo, kaip vestuves švenčiantys lietuviai jaunavedžiai į pasirinktą pobūvio vietą atskrenda sraigtasparniu. Nors užsienyje rengti vestuves tampa vis populiariau, o kartais tai gali kainuoti net pigiau nei gimtinėje, renginių vedėjas sako, kad geriausia vestuvių šventė – Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Anot jo, aptarnaujančio personalo ir techninis lygis Lietuvoje yra gerokai aukštesnis. „O į užsienį nuvažiuoji – neseniai grįžau iš Maljorkos.

Šiomis dienomis siautusi audra Neringoje nuplovė tūkstančius tonų smėlio, susiaurino paplūdimius, išnešiojo kopų sutvirtinimui išklotas šakas, o pačias kopas pavertė skardžiais.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kuršių nerijos nacionalinis parkas po praėjusių metų audrų šiemet pavasarį tvarkė padarytą žalą – dirba sunkioji technika, milžiniškos pušų šakos gula ant kopų.

Ar pažadai dėl Šventosios uosto pagaliau virs realybe? Trečią kartą per šimtą metų Palangos valdžia vis bando sukurti normaliai veikiantį Šventosios uostą. Paskutinį kartą, dar 2011 metais, uostas buvo išgilintas prieš tai nepastačius molų, tad kone per vieną naktį vanduo ir vėjas visą darbą pavertė niekais. Kurorto valdžia ir Klaipėdos uosto direkcija žada, kad šį kartą uostą pagaliau pavyks atgaivinti. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vieno Šilutės daugiabučio gyventojai, gavę sąskaitas už renovaciją, nustėro. Per 17 metų jiems reikės susimokėti 1,2 mln. eurų. Net 500 tūkst. eurų daugiau nei buvo įvardinta pirminė suma. Maža to, renovacija atlikta taip nekokybiškai, tad žmonės ir juokiasi, ir verkia vienu metu. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Šilutiškė Everita pasakoja apie pabaigtą jų penkiaaukščio renovaciją. Rūsyje lubos išklotos stiklo vata ir niekuo neuždengtos. „Skraido tie plaušeliai gi.

Birželio 23 d. į Klaipėdą atplaukė neeilinis Jungtinių Amerikos Valstijų karinio vadovavimo ir valdymo laivas „USS Mount Whitney“. Tokios klasės laivai yra tik du pasaulyje. Na, o amerikiečiai dar kartą pabrėžė – Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios Lietuvos saugumui ir to niekas nepakeis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Gelbėti Kuršių nerijos gamtos darbostogoms atvyko būrys ožkų iš Žemaitijos. Skeltanagės ten ėda invazinius, vietines rūšis užgožiančius ar net išstumiančius augalus. Kas vietos gyvūnijos skrandžiams tikras iššūkis, ožkoms – didžiausias delikatesas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Svilinant savaitgalio karščiams Lietuvoje nuskendo du vyrai. Vienas Lazdijų rajone, o kitas – policijos pareigūnas – Kretingos rajone. Dar du skendusius vyrus medikams pavyko atgaivinti. O prie Baltijos jūros ir gelbėtojai, ir medikai plušėjo be atvangos, mat paplūdimiuose žmonės alpo sutrikus širdies veiklai bei nuo šilumos ar saulės smūgių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šiemet mūsų šalyje jau nuskendo 43 žmonės.

Ginklakaliai bei istorijos entuziastai pirmą kartą Lietuvos istorijoje atkūrė originalų kuršišką kalaviją. Jį, XII amžiuje, taigi prieš kone 900 metų, nešiojo Kretingos pilies didikas. Archeologai aptiko ir labai išskirtinį radinį – makštų liekanas, tad pavyko atkurti jas būtent tokias, kokias tais laikais ir gamindavo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kuršių kalaviją atkūrė trijų meistrų bendras darbas.

Vyksta kova dėl Klaipėdos švyturio. Šiuo metu užrakintą švyturį bei jo teritoriją visuomenė nori lankyti, tačiau entuziastus piktina tai, kad iš švyturio išmontuotas senovinis optinis lęšis, o pats krašto istoriją atspindintis statinių kompleksas tiesiog neprieinamas. Švyturio administratoriai aiškina, kad jis stovi šalia strateginių naftos objektų, todėl statinyje apsilankę asmenys galėtų fotografuoti svarbius objektus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gargžduose įvyko pirmosios neįprastos sporto šakos – povandeninės torpedos – rungtynės Europoje. Gimęs Amerikoje, šis sportas kol kas žaidžiamas tik Lietuvoje ir Australijoje. Taisyklės panašios į regbio, tačiau viskas privalo vykti po vandeniu.   Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Sušukę kovos šūkį būrys vyrų šoka į Gargždų sporto centro baseiną. Netrukus čia prasidės pirmosios ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje povandeninės torpedos lygos varžybos.

Šį savaitgalį Lietuvoje nuskendo du žmonės, vienas jų – vos 13 metų berniukas. Kitas – 39-erių vyras. Dar du vyrus pavyko išgelbėti: vienas skendo Šventojoje, kitas – Vilniuje. Prie jūros žmonės alpo nuo saulės smūgių, gelbėtojai vos spėjo ieškoti be priežiūros paliktų vaikų. Teko vykti ir į vieną labai neįprastą iškvietimą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Penktadienio pavakarę ugniagesiai valtimi Šyšos upėje, netoli Šilutės, ieškojo nuskendusio 13-mečio.

Siekdami paskatinti žmones sugrįžti į parodas, menininkai rengia vis išskirtinesnes ir lankytojus įtraukiančias ekspozicijas. Vieną tokią Klaipėdoje pristato menininkas Žilvinas Landzbergas. Parodoje apsilankę žmonės atsiduria bute ir čia gali elgtis tarsi svečiuose arba kaip savo namuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Bilietų kasoje pasiėmęs kodą, lankytojas žengia prie užrakintų durų. Suvedus kodą, durys prasiveria.

Lobių ieškotojas šalia Klaipėdos aptiko unikalų šiam kraštui XIV amžiaus lobį – 46 sidabrinius lietuviškus pinigus ilguosius ir jų dalis. Istorikai spėja, kad tai paslėpta kasdienė smulkaus pirklio valiuta. Ir nors už lobį jo radėjui priklausytų iki pustrečio tūkstančio eurų, jis negaus nė cento. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas rodė XIV amžiaus sidabro lydinius.

Po rekonstrukcijos į Lietuvos jūrų muziejų sugrįžo Saulės įlanka. Tai – atvira erdvė, kurioje visą vasarą bus rengiami jūrų liūtų bei delfinų pasirodymai po atviru dangumi. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Treneriai sako, kad taip smagiau ne tik žiūrovams – gyvūnams taip pat labai patinka pasipliuškenti po saulute, o ne po prožektoriais. „Karis (jūrų liūtas) sveria virš 300 kilogramų, o Čita (jūrų liūtas) yra apie 100 kilogramų svorio“, – pasakojo gyvūnų trenerė Greta.

Klaipėdos ir Kauno mokslininkai sukūrė pirmąjį pasaulyje geriamą preparatą, kuris organizme naikina mikroplastiko daleles ir apsaugo nuo jų patekimo. Vadinamieji ftalatai gali sukelti įvairias ligas ar paaštrinti jau esamas, todėl lietuvių išradimas turi potencialo sudominti pasaulinę rinką. Apie tai daugiau – TV3 Žiniose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Jurga beria iš pirmo žvilgsnio paprastus miltelius.

Kretingos Žiemos sode įvykis, pasitaikanti tik kartą per trejus metus – sunoko banano vaisiai. Pasak ragavusiųjų, jų skonis nei iš tolo neprimena pirktų prekybos centruose, o botanikai išduoda – bananų namuose užsiauginti gali kiekvienas lietuvis. Jei tik turės kantrybės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Bananai sunoko Kretingos Žiemos sode. Tai ne tik išskirtinis, kas trejus metus nutinkantis įvykis, o ir rekordas.

Į Šylių kaimą Šilutės rajone žmonės traukia iš visos apskrities pasižiūrėti neįtikėtino reginio. Ant traktoriaus priekaboje sukrautų šieno rulonų lizdą susisuko ir, rodos, kaip niekur nieko gyvena gandrų pora. Priekabos ir šiaudų savininkai – senjorų pora – turi naują hobį: stebi lizdą ir nekantriai laukia, kada išsiris gandriukai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Grakščiai ant vežime sukrautų šiaudų rulonų nusileidžia gandras.

Klaipėdoje pradeda veikti pirmoji degalinė vandeniliu varomam transportui. Tai ypač ekologiški degalai, kurių kilogramas kainuoja apie 15 eurų. Su vienu vandenilio kilogramu galima nuvažiuoti apie 100 kilometrų. Tiesa, tokių automobilių Lietuvoje kol kas tik kelios dešimtys – dauguma Klaipėdoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Savaitgalį vestuvių sostine tituluojamoje Švėkšnoje vienuoliktą kartą šėlo nuotaikingas vestuvių muzikantų festivalis. Ten beveik pusšimtis kolektyvų iš visos Lietuvos atliko kūrinius, kurie yra „ant bangos“, o į festivalį sugūžėję žiūrovai ne tik klausėsi populiarių vestuvinių dainų, bet ir patys ėjo šokti.  Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Švėkšnoje vyko Vestuvių muzikantų festivalis „Esame patrauklūs visiems. Ir jaunesniems, ir vyresniems.

Neaiškiems kariniams dronams vis dažniau pažeidžiant Lietuvos bei kitų NATO šalių erdvę, Klaipėdos jūrų uostas bei šalies oro uostai įdiegė antidronines sistemas. Tiesa, jos skirtos kovoti su civilinėmis bepilotėmis skraidyklėmis, kurios gali būti naudojamos strateginių objektų žvalgybai. Sistema bei pareigūnai jau nustatė dešimtis pažeidėjų, kurie gali gauti ir 800 eurų siekiančias baudas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kuršių nerijos ekologai skelbia karą meškėnams, kurių čia daugėja. Nors ir gražūs pažiūrėti, tačiau ši rūšis invazinė: ėda paukščių kiaušinius, tad kenkia vietiniams gyvūnams. O poilsiautojai apie meškėnus dažniausiai žino tik tiek, kad jie yra gražūs, todėl ragina aplinkosaugininkus jų neliesti.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kuršių nerijoje užfiksuojama vis daugiau meškėnų.

Vasara atkeliavo ir į Lietuvos paplūdimius – žmonės jau ieško patogesnės vietos ant smėlio prie jūros, neretas išmėgina ir vandens temperatūrą – o ji kol kas gelia. Poilsiautojų sveikatą bei gyvybę saugo 100 gelbėtojų, tačiau pirmosios nelaimės jau prasidėjo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Kaunietis senjoras Algimantas Baltijos jūra ties Palanga mėgaujasi kiekvieną vasarą jau dvidešimt metų. Šį sezoną, sako, į vandenį lenda dar saikingai – iki juosmens ir trumpam.

Iš visos Lietuvos į Klaipėdą suvažiavę plaukikai siekė kilnaus tikslo – rinko pinigus sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Perduodami estafetę vieni kitiems, žmonės be perstojo plaukė visą parą. O būrelis entuziastų siekė ir rekordo – 24 valandas trunkančio nėrimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdos baseine vyko paratonas. 24 valandas sportininkai ir visiškai atsitiktiniai žmonės iš visos Lietuvos pasikeisdami plaukė nuo 15 minučių iki trijų valandų trunkančias atkarpas.

Hormūzo sąsiaurio blokada atnešė naudos Klaipėdos uostui. Negalėdamos įprastu tempu gabenti krovinių, įvairios įmonės apkrovė pagrindinius Europos uostus, todėl kaip alternatyvą ėmė rinktis Lietuvos uostamiestį. Tiesa, ekspertai įspėja: jei krizė Hormūzo sąsiauryje greitu metu nesibaigs, ilgalaikėje perspektyvoje jos padarinius per Klaipėdos uostą pajus visi Lietuvos gyventojai – ne tik sumažės krovinių kiekiai, bet ir gerokai pabrangs žaliavos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Per metus pajūrio gyventojai į maisto atliekų konteinerius išmeta apie 2 000 tonų nesuvalgytų ar pasenusių produktų. Jas perdirbantys specialistai pasakojo, kad tarp maisto atliekų yra radę net dviratį. Gyventojas Vytautas į šiukšliavežę iš maisto atliekoms skirto konteinerio verčia plastikinius maišelius su nesuvalgytu ar pasenusiu klaipėdiečių maistu. Toks rūšiavimas uostamiesčio regione prasidėjo prieš dvejus metus.

Vasara jau ant nosies, o Palanga vis dar intensyviai ieško sezoninių darbuotojų. Norėdami juos prisivilioti, verslininkai siūlo nemokamą apgyvendinimą, dviračius ir net nemokamus masažus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, labai trūksta. Jiems siūlomi atlyginimai siekia net 4 tūkst. eurų „į rankas“. Tunisietis Jamaika jau septintą vasarą iš Afrikos atvyksta į Lietuvos pajūrį ir visą šiltąjį sezoną dirba padavėju Palangos centro ir Kunigiškių restoranuose. „Klientai – tiesiog pasaka.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios egzotiškos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. O patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Žvejoti vėjažuves atvyko iš visos Lietuvos Sutrūkčioja vandenyje esanti plūdė ir žaibiška reakcija – meškeriotojas nuo Palangos tilto jau traukia laimikį savęs link.

Per vieną dieną pajūryje nuskendo net du žmonės. Netoli Drevernos, upėje, mįslingomis aplinkybėmis nuskendo 69-erių meškeriotojas, o tvenkinyje šalia Lapių kaimo – 75-erių moteris. Ištraukę iš vandens, medikai moterį atgaivino, tačiau, nuvežus į Klaipėdos universiteto ligoninę, ji mirė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdietis žvejys Volodia pumpavo valtį šalia Klišupės upės, netoli Drevernos kaimo, Klaipėdos rajone. Mįslingomis aplinkybėmis ten nuskendo 69-erių vyras.

Baltijos jūroje bei Kuršių mariose plūduriuoja arba ant dugno guli tūkstančiai tinklų vaiduoklių. Tokios per audras nutrūkusios ir likimo valiai paliktos šiukšlės kelia rimtą grėsmę ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvybėms. Tiesa, seni tinklai kartais slepia ir netikėtus radinius – Klaipėdos ornitologai viename jų aptiko net droną. Vykdydami vandens paukščių apskaitą uostamiesčio ornitologai pastebėjo tarp bangų kažką ryškaus. Priplaukus arčiau paaiškėjo, kad tai seno tinklo plūdurai.

Antradienį Šilutėje kilo gaisras žinomos įmonės „Dauparų žuvis“ perdirbimo gamykloje. Tikėtina, užsidegė ant stogo buvę saulės moduliai. Dėl sudėtingos pastato konstrukcijos gaisrą teko ilgai malšinti, o pasklidus dūmų stulpams, šilutiškiai paraginti neiti į lauką.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Antradienį apie šeštą valandą ryto užsiliepsnojo žuvies perdirbimo įmonės „Dauparų žuvis“ stogas Šilutėje.

Neringos pliažuose burzgia sunkioji technika. Pasibaigus žiemos ir pavasario audroms, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ėmėsi atstatinėti vėjo bei bangų nusiaubtus paplūdimius. Stichijos šiemet nuostolių pridarė už 200 tūkst. eurų. Tačiau sunkiosios technikos buvimas pliažuose patinka ne visiems. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sunkiosios technikos operatorius Justinas pušų šakomis klojo Neringos paplūdimio kopas. Vyksta krantotvarkos darbai.

Pavasarinės audros paplūdimyje prie Preilos atidengė iki šiol nematytą metalinį karkasą. Specialistai spėlioja, ar tai sovietinio pontoninio tilto liekanos, ar prieš daugiau nei šimtą metų nuskendusi barža. Mat prie Lietuvos krantų yra įvykusių daugybė laivų nelaimių. Kiekvienas paskendęs laivas turi savo istoriją, o jų griaučius, kai jūra leidžia, gali pamatyti visi norintys. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Klaipėdoje kaip reikiant susikibo vilkikus tikrinantys inspektoriai, sunkiasvorių vairuotojai bei vienos įmonės darbuotojai. Jie esą net užblokavo pareigūnų tarnybinį automobilį iš abiejų pusių sava technika. Įmonės atstovai teisinasi, kad tiesiog vyko krovos darbai, o inspektorių mašina atsidūrė ne laiku ir ne vietoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Švęsdami jau ne pirmą dieną besitęsiantį Jurginių festivalį Palangoje, kurorto botanikos sodo kolektyvas nusprendė išmokyti vaikus atpažinti ir sodinti augalus. Kai kurie mažieji tai darė pirmą kartą gyvenime. O pačių pasodintas gėlytes sakė padovanosiantys mylimiausiam žmogui pirmąjį gegužės sekmadienį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Palangos botanikos sodo edukatorė Ineta mažiesiems lankytojams pristatė oranžeriją.

Intensyvėjanti laivyba, uosto darbas bei Kuršių marių gilinimas smarkiai veikia Kuršių nerijos krantus – tą nustatė tyrimus atlikę mokslininkai. Maža to, dėl tokių procesų į gėlavandenes Kuršių marias patenka sūraus jūros vandens, kuris žudo vietos ekosistemą. Uosto plėtra nesidžiaugia ir žvejai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovės, Kuršių nerijoje, ties Alksnyne, yra marių povandeninis šlaitas.

Pajūrio ugniagesiai net dvejose vietose padegtą mišką, malšino liepsnas ant daugiabučio stogo ir gaudė alpakas. Gudručiu bei Šokoladu praminti gyvūnai pabėgo iš aptvaro ir blaškėsi kelyje. Pagėgių apylinkėse net keturios ugniagesių autocisternos gesino mišką. Pleškėjo jaunuolynas – eglės ir pušys. „Gana greitai pavyko atkirsti ugnį nuo didesnio miško ir sėkmingai ją prigesinti. Šiuo metu vyksta atskirų židinių lokalizavimo darbai.

Palangoje šį savaitgalį visus kviečia Jurgio mugė. Beveik šimtas prekybininkų, amatininkų bei edukatorių Jurginių proga pristato išskirtinai tik su gamta susijusias prekes bei pramogas. Neatskiriamas mugės simbolis – kalvis, kuris prireikus gali net dantį ištraukti. Šiaulių rajono gyventojas Raimondas Palangoje susikaupęs piešia geltoną gėlytės ir saulytės hibridą ant meduolio, kurį netrukus bus galima skaniai suvalgyti. „Iš viso pirmą kartą piešiu.

Vieną Klaipėdos rajono mokyklą lankančių vaikų tėvai patyrė šoką sužinoję, kad norėdami pereiti iš nulinės į pirmą bei iš ketvirtos į penktą klasę vaikai vėl turės dalyvauti konkurse kartu su visais kitais į ją pretenduojančiais pirmą kartą. Į vieną vietą čia taikosi trys mokiniai, tad dalis ją jau lankančių vaikų kitais metais turės ieškotis kitos ugdymo įstaigos. Valdininkai aiškina, kad taip numato įstatymai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Juodkrantėje prasidėjo kormoranų perėjimo metas. Nenorėdami, kad šių medžius ir miškus savo išmatomis naikinančių paukščių kolonija augtų, ornitologai juos baido sprogdindami garsinius užtaisus. Išsigandę kormoranai palieka lizdus ir kol į juos grįžta, kiaušiniai atšąala ir paukščiukai juose žūsta.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Šiemet ornitologai sprogimu bando išbaidyti kormoranus.