Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas rodė XIV amžiaus sidabro lydinius. Juos, užkastus po žeme, atrado vienas lobių ieškotojas Klaipėdos apylinkėse po medžiu. Ekspertai neabejoja – šis lobis yra tikra mokslinė sensacija.
„Jei imti Vilnių, tai bendrai yra apie 60 kilogramų lobių bendras svoris. O visoje Lietuvoje – 90 kilogramų. Tai taip žiūrint, Vilnius vis tiek, tos aplinkinės teritorijos pats pagrindas. O pas mus čia unikalu. Beveik 100 kilometrų atstumu keli tik tokie lobiai rasti“, – sakė muziejininkas Dmitrijus Papariga.
Kilogramo svorio lobį sudaro 46 sidabro lydiniai ir jų fragmentai, XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi bei vario lydinio ir geležies dirbinys. Lazdelės, tai tuomečiai lietuviški valstybiniai pinigai – Ilgieji.
Kaip veikė lietuviškieji ilgieji ir ką už juos buvo galima nusipirkti?
„Sidabrinis tas ilgasis 13 centimetrų, už jį buvo galima nusipirkti karvę, 14 avių. O už pusantro – žirgą“, – aiškino paveldosaugininkas.
Specialistai mano, kad šis radinys greičiausiai buvo smulkaus pirklio valiuta kasdieniams atsiskaitymams. Mat maži sidabro gabaliukai – sukapotas pinigas ilgasis.
„Tarkim, žirgą nutariau įsigyti. Aš paimu ant svarstyklėlių, jos yra su svareliais, dedu vieną, antrą. Jis sako, man turi būti tiek tai. Tarkim, 330 gramų. Ir va taip pasisveria. Gaunasi per daug. Ką jis daro? Jis kerta dalį ir prieina prie tos vertės, kurios pageidavo pardavėjas“, – pasakojo Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Vieta, kurioje lobį atrado, tais laikais buvo Vokiečių ordino kontroliuojamos Klaipėdos priemiesčiai. Ten pagrindinis pinigas jau buvo monetos. Tad lobis unikalus ir tuo, kad įrodo, jog, nepaisant to, į Klaipėdą atvykę lietuviai galėdavo čia atsiskaityti ilgaisiais ar sidabro gabaliukais.
„Istorikams, archeologams ir numizmatams yra užduotis atsekti ir pabandyti pažiūrėti, kaip komunikavo šitos atskiros piniginės sistemos“, – kalbėjo J. Genys.
Tad tikėtina, jog palei upę ar laivu atkeliavęs pirklys galėjo savo lobį paslėpti nuo plėšikų. Tačiau kažkodėl jo pasiimti nebegrįžo.
„Žmonės slėpė, kad jį neatimtų. Ir nebūtinai lietuviškus ilguosius. Šiaip tie sidabro lobiai, kurie gali būti ir daiktai, jie grupuojasi prie pagrindinių kelių prekybos“, – minėjo J. Genys.
Vyras už lobio radimą negaus jokios premijos
Žmogus, kuris lobį atrado, pilietiškumo vedinas, apie jį informavo. Lobio vertė apie 10 su puse tūkstančio eurų. Tad, pagal įstatymą, radėjui priklausytų nuo tūkstančio iki pustrečio tūkstančio eurų. Tačiau valdininkai nusprendė, kad jis negaus nė cento. Todėl, kad lobį rado Klaipėdos savivaldybės žemėje, kur jo ieškoti neturėjo leidimo. Absurdiškiausia, anot paveldosaugininkų, kad toks leidimas iš viso neegzistuoja.
„Nėra nei žmogaus savivaldybėj, kuris galėtų tą padaryti. Nėra nei nustatyta tvarka, nei forma, kokia tą leidimą duoti“, – aiškino paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Paveldosaugininkai sako, kad valdininkai galėjo radėjui premiją išmokėti, o tada jau sukurti leidimų tvarką. Mat dabar toks trumparegiškas biurokratų sprendimas padarys meškos paslaugą valstybei.
„Galimai, tai gali būti paskutinis Lietuvoje atrastas lobis, kadangi niekas nebus suinteresuotas juos atnešti ir valstybei atiduoti“, – pridūrė L. Kavaliauskas.
Didžiausią Lietuvoje lobį sudarė beveik 16 tūkstančių monetų, o pasaulyje archeologai yra aptikę radinių, kuriuose jų buvo daugiau nei 50 tūkstančių.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
nieko nesiima įstatymiškai keisti.
