Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Anot jo, aptarnaujančio personalo ir techninis lygis Lietuvoje yra gerokai aukštesnis.
„O į užsienį nuvažiuoji – neseniai grįžau iš Maljorkos. Tu ten kankiniesi. Jiems viskas neįdomu, viskas daroma paprastai – atveža aparatūrą, kažkokią visiškai nudėvėtą kolonėlę. Tu turi pats dirbti. Pas mus su tokia aparatūra niekas jau nebedirba. O jiems viskas gerai. Dar labai brangiai išnuomoja“, – tikino renginių vedėjas Linas Lapėnas.
Pasakė, kiek atsieina vestuvių šventė
Renginių vedėjai pasakoja, kad šiais laikais jaunavedžiai dažniausiai vestuvėms samdosi planuotoją, kviečiasi apie 50 svečių, samdo gyvai dainuojančius atlikėjus arba didžėjų. Tokios vestuvės kainuoja apie 25 tūkst. eurų.
„Biudžetinėms vestuvėms galima tilpti į 10–15 tūkst. eurų. Tai būtų apie 30 žmonių, vieno vakaro pasisėdėjimas restorane, galbūt iliuzionistas, arba didžėjus ir kažkoks nebrangus vedėjas. Šventė iki 12 ar 1 valandos nakties. Toks nelabai triukšmingas pasibuvimas“, – sakė renginių vedėjas Remigijus Žiogas.
Vestuvės gali bent iš dalies atsipirkti, jei svečiai dovanoja ne daiktus ar pramogų kuponus, o pinigus vokeliuose. Pasak R. Žiogo, tradicinėse vestuvėse vienas svečias jauniesiems kainuoja apie 200–400 eurų.
„Dažniausiai būna taip: kai kalbuosi su jaunaisiais, jie jau mintyse planuoja, kiek įdės tėvai ir seneliai, kad galėtų susiplanuoti savo biudžetą. Kartais jie eina va bank ir net klausia, ar galima po savaitgalio, ar po savaitės, nes gal kas nors neatėjo arba gali tekti patiems primokėti, jei nesurinko tiek, kiek planavo“, – pasakojo R. Žiogas.
Atskleidė, kokią sumą vertėtų dėti į vokelį
Kartais sumos vokeliuose viršija jaunavedžių lūkesčius, todėl jie net vakaro metu ima prašyti papildomų pramogų. „Swedbank“ užsakyta apklausa parodė, kiek tautiečiai šiais laikais dovanoja.
„Trečdalis planuoja į vokelį dovanai įdėti 200–300 eurų, o ketvirtadalis sumą ketina padidinti ir skirti daugiau nei 300 eurų“, – sakė finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad tokias sumas į vokelius deda ne todėl, kad gali sau leisti, o todėl, kad jaučia pareigą.
„Jie jaučia socialinį spaudimą įdėti didesnę sumą. Jei įdėtų mažiau, jaustųsi nepatogiai, nesmagiai, tarsi nepakankamai įvertinę šios šventės svarbą“, – teigė J. Bagdanavičiūtė.
Remiantis tos pačios apklausos duomenimis, į kitas šventes, tokias kaip krikštynos ar jubiliejai, lietuviai dažniausiai dovanoja iki 200 eurų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.


