Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Daugiau kaip 13 milijonų kainavusį sporto ir sveikatingumo centrą Panemunėje per dvejus metus Kaunas pastatė vien savo biudžeto lėšomis.
„Čia ne Europos Sąjungos pinigai, ne Lietuvos Vyriausybės pinigai – grynai kauniečių pinigai“, – minėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Baseinas priims ir pramogauti nusiteikusius lankytojus, ir sportinių aukštumų siekiančius plaukikus. Pastariesiems bus daugiau galimybių mieste rasti palankų laiką treniruotėms.
„Patogų laiką ir šalia, kad nereikėtų tėvams važiuoti per visą miestą, atrasti tą savo sporto šaką. Mes šiame baseine turėsime plaukimą ir šiuolaikinę penkiakovę“, – sakė Kauno plaukimo mokyklos direktorius Saulius Banevičius.
Kaune planuojamas jau 9 baseinas
Ir, žinoma, čia pagal nacionalinę programą mokysis plaukti antrokai.
„Lietuva buvo labai atsilikus šiuo klausimu kasdieniškai, kad vaikus išmokyt plaukti, tai mes turbūt per daug vaikų praradome, kai jie paskęsdavo, todėl tam Kaune labai skiriame dėmesį“, – aiškino V. Matijošaitis.
Tai jau 8 baseinas Kaune, tinkamas ir pramogoms ir itin svarbioms plaukimo pamokoms. O greitu metu mieste ims dygti ir devintasis.
„Aleksote padarysime bangą, kur bus galima su banglente paplaukioti – prifarširuotas daug visko“, – pridūrė V. Matijošaitis.
Kuo arčiau baseinas – tuo visiems patogiau.
„Miestas tą pačią užduotį mums užduoda, kad vaikai, kurie mokosi mokykloje, kad kuo arčiau būtų baseinas. Tai mes sutaupome kaštus pavežėjimo, taip nuo mokyklų neatsitraukia ir mokytojai“, – kalbėjo S. Banevičius.
Plaukimo pamokos daugeliui savivaldybių virsta logistine kančia
Deja, tokia baseinų infrastruktūra kaip pavyzdžiui Kaune tikrai negali pasigirti visi miestai – todėl antrokų mokymas plaukti daugeliui tampa kančia
„Ne tik vietų radimas, bet ir transportavimas. Iš ugdymo proceso kol nuveži, kol parveži trukdosi pamoka, tada ligos įvairios, kada tokia infrastruktūra šalia mokyklos- tai idealios sąlygos“, – pasakojo Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Infrastruktūra geriausia tuose miestuose, kur požiūris ir pinigai leidžia tą infrastruktūrą greičiau gerinti. Tos kur nėra ekonomiškai stiprios – negali pasistatyti iš savo biudžetų baseinų“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.
Dalis savivaldybių, mokinius vežioja į kitus miestus, kartais ir keliasdešimt kilometrų
„Kitos skaičiuoja, jei 25 km nutolusi nuo tos, kur turi baseiną, tai jai vežti vaikus 28 metus pigiau negu turėt baseiną – jį statyti, išlaikyti ir dar subsidijuot išlaidas“, – tikino G. Grybauskas.
Sudėtingiausia pusšimtį ir daugiau kilometrų nuo baseino nutolusioms mokykloms, jų steigėjos savivaldybės ne visada randa lėšų nuvežti vaikus, tad eina lengviausiu keliu – vaikai plaukti nesimoko. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras sugėdinti jų viešai – nenori
„Kur situacija geriausia ar blogiausia mes nereitinguojame, nes vienos supyks, kitos apsidžiaugs. Mes matome spragų vienu aspektu, kad turėtume užtikrinti nediskriminaciją – vaikų mokymas plaukti turėtų pasiekti visus vaikus, o ne kaip dabar tik dalyje savivaldybių vyksta mokymo plaukti programa“, – aiškinio G. Grybauskas.
Nacionalinei mokymo plaukti programai iš valstybės biudžeto kasmet atseikėjama apie 760 tūkst. eurų, vienam antrokui tenka 18 plaukimo pamokų. Šiomis lėšomis iš 60 savivaldybių naudojasi kiek daugiau kaip pusė. Kelios savivaldybės, tiesa, tokių mažuma, neima dotacijos, nes plaukimo pamokas dengia savo lėšomis. Deja, likusieji miestai – nesinaudoja parama, nes vaikų nemoko plaukti. Tad iš viso plaukti kasmet mokosi tik apie pusė Lietuvos antrokų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
