Ministras vėjo parką siūlo dar gelbėti europiniais pinigais. O lenkai ir šioje srityje lietuviams nušluosto nosį – jau po metų žada užbaigti savo vėjo parko statybas netoli Gdansko ir gaminti elektrą.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lenkija statosi pirmąjį vėjo elektros parką Baltijos jūroje už 40 km nuo kranto prie Gdansko. Jau po metų šios vėjo elektrinės turi pradėti gaminti elektrą.
Tuo metu Lietuvoje prieš dešimtmetį pradėtas projektuoti jūros vėjo elektros parkas dar labiau klimpsta. Postą paliekantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas rėžia, kad „Ignitis“ vykdytas komercinis projektas – klaida.
Vaičiūno kirtis „Ignitis“ vadovui
„Padaryta klaida – nebuvo tęsiamas su valstybės pagalba, inicijuotas Igničio komercinis projektas, dabar turime pasekmes, labai didelis klausimas, ar komercinėmis sąlygomis projektas gali būti tęsiamas“, – aiškino laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tačiau „Ignitis“ vadovas Darius Maikštėnas išsisukinėja tai pripažinti ir ragina palaukti naujosios Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės pozicijos.
„Jei dalis, fragmentiška informacija būtų pradedama viešai aptarinėti anksčiau, būtų pažeistas piktnaudžiavimo rinka reglamentas, aš finansų, energetikos ministras, kurie susipažinę su informacija, mes pažeistume reglamentą“, – pasakojo „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Kad lenkai, šį savo jūros vėjo parko projektą kaip ir lietuviai pradėję prieš dešimtmetį, jau po metų jį įgyvendins, o lietuviai – vis dar įstrigę popieriuose, Seime politikai jau svaidosi kaltinimais vieni kitiems.
„Atidėliojant nuo 2013 iki 2023 m., viskas parengta, bet konkursas nebuvo skelbtas dėl energetikos ministro Kreivio politinio avantiūrizmo, ant kurio kabliuko pakibo D. Maikštėnas „Ignitis“ vadovas“, – sakė Seimo narys, „aušrietis“ Artūras Skardžius.
„Parkas sugriautas ministro rankomis inspiruojant Skardžiui, kuris nuosekliai veikia prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Išsigando, pakeitė įstatymus, uždarė konkursą, pablogino sąlygas, niekas neatėjo, o dabar ieško kaltų“, – kalbėjo Seimo narys, konservatorius Dainius Kreivys.
Ar milijardinį projektą dar gali išgelbėti ES pinigai?
O nueinantis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas lietuviško jūros vėjo parko visgi dar nelaidoja. Ir neatmeta, kad 3 milijardus eurų kainuojantį parką Lietuva gal ir pasistatytų, jei sulauktų europinės paramos.
„Tam būtų galima panaudoti būsimos ES perspektyvos finansines lėšas, kad vartotojams prie projekto plėtros reikėtų prisidėti minimaliai ir nauda jiems būtų. Grįžtame prie istorijos 2018 m.“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė perspėja, kad Lietuva jūros vėjo elektros parko gali neturėti ir po 5 metų, ir dar ilgiau, jei naujoji M. Sinkevičiaus vyriausybė iš peties nesiims šį projektą gaivinti.
„Yra didelė rizika, kad projektas nebus įgyvendintas laiku kaip buvo suplanuota. Tą matome ir analizė veiksnių vidinių ir išorinių turi atsakyti į daugelį klausimų, viskas tik procese“, – minėjo Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Tačiau pažadų dėl vėjo elektros parko statybų dalinti nedrįsta nei paskirtasis premjeras M. Sinkevičius, nei kandidatas į energetikos ministrus Savickas.
„Apie vieną jūrinį parką vis dar šnekama, projekto skaičiavimai rodo pozityvą vienam jūriniam parkui, manau, turės eigą, iš manęs bus tik pozityvas, jei ekonomika tame yra, daug prielaidų skaičiavimuose, bet nematau problemos“, – kalbėjo paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Gerai ekonomiškai sukonstruotas projektas gali pritraukti ir privačias investicijas, jei namų darbai sudėlioti, rinkos sąlygos tinkamos ir ekonominis vertinimas kokybiškai parengtas“, – sakė kandidatas į energetikos ministrus Lukas Savickas.
Sausumos vėjo jėgainių savininkai priešinasi
Energetikos ekspertai tikisi, kad panašus į lenkišką, Lietuvos vėjo parkas jūroje sukurs mūsų šalyje elektros perteklių ir sumažins jos kainas. Tačiau panašu, kad to nenori užsienietiškos elektros pardavėjai ir Lietuvos sausumos vėjo parkų valdytojai.
„Yra labai didelis pasipriešinimas iš vėjo energetikos gamintojų, kurie turi sausumoje prisistatę daugybę vėjo elektrinių, kurių yra daugiau negu Lietuvos maksimalus poreikis. Kam bus pirmenybė, jei paleisime vėjo elektrines jūroje ir krante, kažkurias reikės stabdyti“, – aiškinio energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Jis gamintų elektrą ir kai sausumoje vėjo nėra, o jūroje yra, išstumtų elektrą ir brangesnę importuojamą“, – pridūrė atsinaujinančios energetikos asociacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
M. Nagevičius siūlo vyriausybei ir dar vieną projektą, kaip galima būtų privatų verslą paskatinti skirti milijardus eurų jūros vėjo parko statybai – į bendrą projektą sujungti sausumos vėjo parkus, kaupimo baterijas ir dujų elektrines.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
