Vitalijus Čiapas

Nors dar tik lapkričio pradžia, lietuviai jau žvalgosi, o ne vienas ir namo vežasi eglutes Kalėdoms. Verslininkai pasakoja, jog pardavė ir nukirstų eglių. Tiesa, ne visiems tokia ankstyva Kalėdų dvasia priimtina, žmonės sako, kad reikia laikytis tradicijų ir eglutes puošti prieš pat šventes. O uostamiesčio botanikos sodas žaliaskares vazonuose nuomoja, o po Kalėdų jos grįš atgal botanikų globai. Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotojos vaikšto tarp vazonuose susodintų eglučių.

Tauragėje į pusmečio trukmės misiją Irake išlydėti Lietuvos kariai. Tolimoje ir pavojingoje šalyje jie saugos NATO partnerius, kurie apmoko irakiečius kautis su savo šalies priešais bei teroristais. Išlydėti mūsų karius susirinkę jų artimieji sunkiai tvardė emocijas. Į misiją Irake išlydimi 34 Lietuvos kariai. Visi jie tarnauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione šalia Tauragės.

Įspūdingais vaizdais, kaip purvynuose rungtyniauja garsūs Lietuvos motociklininkai ir keturratininkai nustebinę tokių varžybų organizatoriai, dabar priversti atsiprašinėti. Paaiškėjo, kad sportininkai ne tik galimai išdraskė lašišų nerštavietes, tačiau ir pačios varžybos vyko nelegaliai. Motociklų federacijos atstovai sako, kad toks įvykis pirmas šalies istorijoje, o aplinkosaugininkai jau skaičiuoja žalą gamtai.

Lietuvos pajūryje vyksta akcija, pavadinta „Kopoms reikia tavęs!“ Daugiau nei šimtas talkininkų, nepabūgę lietaus ir žvarbaus vėjo, tvirtino paplūdimio ruožą ties Karkle. Vos per kelias valandas žmonės šakomis padengė du tūkstančius kvadratinių metrų pustomų kopų. Taip darbštūs savanoriai Pajūrio regioniniam parkui sutaupė kone 10 000 eurų. Pajūrio gyventojai nuo bangų ir vėjo gelbėja Karklės paplūdimio kopas. Žmonių į talką susirinko per šimtą.

Palangos paplūdimį pamėgo ruonis. Žinduolis jau nuo gegužės kone kasdien išropoja ant smėlio ir sulaukia didelio žmonių susidomėjimo. Kai kurie įsivaizduodami, kad ruonį gelbėja bando jį nustumti atgal į bangas ar skambina atsakingoms tarnyboms. Tačiau biologai liepia žinduolį palikti ramybėje – pavalgęs ruonis tiesiog nori ramiai pagulėti ir suvirškinti maistą.  Palangos paplūdimyje – sujudimas. Žmonės buriuojasi aplink krante gulintį gyvą ruonį.

11-os metų patirtį įgijęs naras iš Klaipėdos turi neįprastą hobi. Ieško žmonių vandens telkiniuose pamestų daiktų. Ir nesvarbu, jog per daug įsijautę jaunavedžiai nuskandina naujutėlaičius vestuvinius žiedus, vyras sugeba juos rasti. Kartą trijų metrų gylyje teko ieškoti net iškritusių dantų protezų.  Narui Jurgiui blogo oro nėra. Net lyjant lietui, jis kabinasi įrangą ir keliauja į šaltą vandenį.

Savamokslės menininkės iš Tauragės darbai stebina visą miestą. Moteris lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse, kur nusiperka senus apdarus ir studijoje juos paverčia paveikslais. Taip juostuota suknelė tapo viliokės moters užuolaidomis, striukės kišenės – nuotraukų albumais.  Tauragiškė Sigita nėra baigusi jokių su menu susijusių mokslų, tačiau turi įgimtą talentą. Ne kartą išskirtine technika tapytais paveikslais nustebinusi moteris sugalvojo naują idėją.

Klaipėdoje vieno išgelbėto šuns istorija paskatino veterinarus ir gyvūnų mylėtojus prabilti apie į Lietuvą medžioti atvykstančius ispanus. Šie atsigabena ir medžioklinius šunis. Maža to, su keturkojais elgiasi kaip įpratę savo šalyje – marina badu, alina ir net naudoja Lietuvoje uždraustus elektrinius antkaklius. Tačiau mūsų šalies institucijos net iš tokių svečių išgelbėtus šunis grąžina jiems atgal ir teisinasi, jog tokie įstatymai. Šuo į Lietuvą atkeliavo iš Ispanijos.

Prieš pusmetį visą Lietuvą viduryje gatvės atsidūrusiu elektros stulpu pritrenkusi Šilutė ir vėl stebina. Šį kartą kelininkai ten nutiesė pėsčiųjų perėją tiesiai į medį. Valdininkai žada padėtį ištaisyti, o vietiniai rodo ir daugiau keistų kelininkų sprendimų šiame mieste.  Žengiat pėsčiųjų perėja Šilutėje, neužtenka tik įvertinti ar automobiliai tave praleidžia. Reikia akis pakelti ir į priekį, nes gali netikėtai galva kaukštelėti į medį.

Dar vienas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis Lietuvoje. Gargždiškiai rado nuošaliame tvenkinyje nuskandintą škotų terjero veislės kalytę. Liudininkus sukrėtė žudikų ciniškumas – rūbais aprengtas šuo nuskandintas akmenį pririšus prie jo paties pavadėlio.  Gargžduose palei nuošalų tvenkinį vaikščioję žmonės radėjo traukti vandenyje plaukiojantį pavadėlį. Jo gale, su prie pavadėlio pririštu akmeniu, aptiko nuskandintą šuniuką. Liudininkai iki šiol negali atsigauti nuo pamatyto vaizdo.

Į Lietuvą sugrįžo sekmadienį Rusijos pasieniečių sulaikytas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Politikas su pusbroliu ir draugu žvejojo Kuršių mariose ir patys nepastebėjo kaip kirto Lietuvos – Rusijos sieną. Meras pasakoja apie susidūrimą su pasieniečiais, gautą baudą ir rusų pasieniečių reakciją, kai sužinojo jo užimamas pareigas. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas turbūt niekad taip nesidžiaugė galimybe pirmadienį ateiti į darbą.

Savaitgalį Švėkšnos miestelis plyšo per siūles. Iš visos Lietuvos dešimtys tūkstančių žmonių suvažiavo pasigrožėti išraižytais bei išskaptuotais moliūgais. Miestelyje vyko jubiliejinė dešimtoji moliūgų šventė. Tokio svečių skaičiaus nedidelis Švėkšnos miestelis jau nebepamena kada matė. Vykstanti tradicinė moliūgų šventė sutraukė dešimtis tūkstančių lankytojų. Automobilių eilės į miestelį nusidriekė po 6 kilometrus, spūstyse žmonės laukė ir po pusantros valandos.

Ko gero, pirmas toks atvejis Lietuvoje – medikai visus norinčius uostamiestyje nuo koronoviruso skiepijo bažnyčioje. Vakcinas čia gavo per šimtas žmonių, dauguma sako, kad juos pastūmėjo faktas, jog skiepą gaus būtent bažnyčioje. Neišvengta ir provokacijų – nešinos plakatais apie aborto liekanas vakcinose, čia pasirodė ir porelė antivakserių. Tikintieji neslėpė pasipiktinimo. Prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nusidriekė eilė. Tačiau ne mišių žmonės čia laukia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dalijant turizmo infrastruktūrai gerinti skirtus milijonus, be pinigų liko Neringos ir Palangos savivaldybės. Tai sužinoję šių merai nejuokais užsirūstino. Neringos meras vardija, kad negavus pinigų, neatsiras ir papildomų tualetų, asfaltuotų kelių, toliau gali žiojėti ir duobės keliuose, dėl kurių taip skundžiasi turistai. Palanga net žada kreiptis į teismą. Nidoje vis pluša darbininkai ir, panašu, toks vaizdas nesikeis.

Europos Komisijai paskelbus kitų metų žvejybos kvotas, Lietuvos žvejai neslepia pasipiktinimo. Briuselyje nuspręsta perpus sumažinti silkės kvotą, dar metams uždrausta žvejoti menkę, o lašišas bus galima į krantą parplukdyti tik tas, kurios jūroje atsidūrė paleistos žmonių. Taip komisija siekia atkurti nykstančias Baltijos žuvų rūšių populiacijas, o žvejai jau džiauna tinklus ir į dokus tempia laivus. Baltijoje sugaunamos žuvies kitąmet ant stalų bus mažiau.

Lietuvoje naktį praūžė audra. Be elektros buvo likę 40 000 vartotojų, ugniagesiai kone šimtą kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Nuo žaibo iškrovos supleškėjo namo, šalia Panevėžio, stogas, Šilutė sulaukė krušos. Vis tik stipriausią audrą pajuto Klaipėdos apskritis – uoste vis dar ribojama laivyba, prišvartuotose jachtose budi jų įgulos, o ryte aprimęs vėjas čia vėl stiprėja.

Didžiulė audra artėja prie Lietuvos pajūrio – jos smūgiui intensyviai ruošiasi ir tarnybos ir vietiniai gyventojai. Vėjo gūsiais sieks 32 metrus per sekundę, o Klaipėda atsidurs uragano pašonėje. Tad pajūrio gyventojai jau uždarinėja langus, perstato automobilius toliau nuo medžių, namo vedasi gyvulius ir augintinius. Pirmieji audros atodūsiai sukėlė problemų jau dieną – ant mašinų medžiai pradėjo virsti dar per pietus.

Šilutiškiai siekia, kad jų gimtasis miestas taptų Lietuvos robotikos sostine. Būrys jaunų kūrėjų vieną po kito gamina prototipinius robotus ir jais stebina aplinkinius. Vienas robotas gali išvirti ir patiekti jums kavos, kitas – darbuotis žmonėms pavojingose zonose. Keturkojis robotas tipena Šilutės gatvėmis. Vos 15 tūkst. gyventojų turinčiame mieste robotika vis sparčiau vystosi. Ir žingsniuoja naujausias kūrėjų darbas. Jie pasakoja, kaip į tokį praeivį reaguoja aplinkiniai.

Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje neįtikėtinai sunku nusipirkti šviežios, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies. Prieš daugiau nei dvidešimt metų prekyba vyko tiesiai iš laivų. Tačiau dėl teisinių niuansų ši tradicija išnyko. Dabar žvejai idėją bando vėl atgaivinti, vis dėlto kliūčių tam tiek daug, kad procesas stringa.  Restorane Klaipėdoje skaniai kepa upėtakis.

Vos prieš mėnesį prasidėjusi neršti plaukiančioms lašišoms ir šlakiams apsaugoti skirta akcija „Lašiša 2021“ jau duoda pirmuosius rezultatus. Iš brakonierių atimti žūklės įrankiai rikiuojasi aplinkosaugininkų sandėliuose, užfiksuotas ir rekordas. Pas vieną brakonierių gamtosaugininkai aptiko net kelis kilometrus tinklų.  Šilutės aplinkosaugininkai atvyksta į brakonieriavimu įtariamo vyro brolio sodybą.

Aplinkosaugininkai pagaliau išgirdo metų metus klaipėdiečių reiškiamus skundus. Žmonės kovojo su jūrinių krovinių kompanija KLASCO, mat joje kraunamos geležies rūdos dulkės gulė ir ant klaipėdiečių langų, ir į jų plaučius. Tyrimą atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad tarša sklido net pusę kilometro už bendrovės ribų, tad įmonei KLASCO geležies rūdą krauti uždraudė.  „Sena boba, bet nebėra jau žodžių. Aš gyvenu, branguti, žinai kiek aš čia gyvenu? 60 metų.

Automagistralėje Klaipėda–Vilnius dirbantys kelininkai jaučia nuolatinę įtampą. Nors remontuojamuose kelio ruožuose automobilių greitis apribojamas iki 70 ar 50 kilometrų per valandą, dažnas vairuotojas ir toliau spaudžia 130. Kelinikams į pagalbą pasikvietus pareigūnus, šie pažeidėjus fiksuoti ėmė vieną po kito.  „Baisu, o ką daryti?“ – taip kelininkai apibūdina savo darbo sąlygas, kai tenka darbuotis magistralėje Klaipėda–Vilnius.

Kitaip nei įprasta tokiam metų laikui, meškeriotojai Baltijos jūroje nebepagauna plekšnių. Sako, gamta visai išsiderino. Tačiau pajūrio gyventojams labiau ant stalo trūksta kitos žuvies – Baltijos menkės. Jos žvejyba nuo pernai yra uždrausta, tad šios žuvies mėgėjams tenka pirkti brangesnę Atlantinę menkę, o žvejai jau traukia valtis ant kranto ir ieškosi kito pragyvenimo šaltinio. Prieš metus tokiu laiku Palangos tiltas lūžo nuo meškeriotojų. Vyrai ir moterys vieną po kitos traukė plekšnes.

Iš Lietuvos pajūrio namo išvažiavusius vilniečius, kauniečius ar kitų miestų bei miestelių poilsiautojus pliaže pakeitė kitokie svečiai. Tiesa, šiems pasilinksminimo vietų nereikia, užtenka saulės, vandens ir smėlio – Lietuvos pliažus pamėgo ruoniai. Vis tik specialistai įspėja – šiuos svečius geriau palikti ramybėje.  Baltijos jūra Palangos kranto link lyg niekur nieko plaukia ruonis. O tada jis lipa į krantą.

Kretingos teismas atvertė nelegalios šunų daugintojos bylą. Eilinių žmonių aptikta moters daugykla sukrėtė visą Lietuvą. Šunys ten buvo laikomi ypač žiauriomis sąlygomis – tamsoje bei per mažuose narvuose. Maža to, daugintoja apsimetinėjo neegzistuojančia veterinare ir pati pasirašinėjo medicinines pažymas. O kilus šurmuliui du šunis išmetė tiesiog gatvėje, kur šie žuvo po automobilių ratais.  Didelis šurmulys prieš metus, pernai rugsėjį vyko Kretingos rajone, Padvariuose.

Pats darbymetis Ventės rago ornitologijos stotyje. Prasidėjusi paukščių migracija čia sutraukia būrius sparnuočių. Tad ornitologai vos spėja juos traukti iš tinklų ir žieduoti. Kaip tai vyksta? Ventės rago ornitologas Vytautas veja į stovinčius tinklus įkliuvusius paukščius. Per landą šie suskrenda į mažesnę erdvę, kurią vyras uždengia. Taip sparnuočius, šį kartą zyles, kur kas lengviau sučiupti. Paukščiai žnybia ornitologui į pirštą.

Neįtikėtina istorija iš pajūrio. Uostamiesčio medikai negalėjo patikėti tuo, ką mato nuotraukoje, kai peršvietė vyrą besiskundžiantį pilvo skausmais. Paciento skrandyje gulėjo daugybė varžtų, vinių ir medvaržčių. Ištraukę juos ir pasvėrę, chirurgai nustatė, kad pajūrio gyventojas prarijęs skrandyje nešiojosi kilogramą metalo. Varžtus jis tikino pradėjęs valgyti, kai metė gerti. Taip neva norėjo kompensuoti alkoholio trūkumą gyvenime.  Kilogramas vinių, varžtų, veržlių ir medvaržčių.

Pajūryje – bobų vasara. Šviečianti saulė ir šiltas oras į Palangą ir Šventąją vis dar traukia žmones. Kai kurie viešbučiai savaitgaliais net negali pasiūlyti laisvų kambarių. Atsiranda drąsuolių, norinčių panerti ir į Baltiją, tačiau medikai įspėja, kad maudynės gali baigtis tragiškai. Prieš keletą dienų vienam besimaudančiam vyrui vandenyje sustojo širdis. Jo gyvybės nepavyko išgelbėti. Šventosios paplūdimyje šviečia saulė, oro temperatūra 16 laipsnių ir poilsiautojų netrūksta.

Po Klaipėdos uosto teritoriją šaudydami ir mojuodami ginklais lakstė kaukėti žmonės, sprogo pavojingų medžiagų konteineris. Į incidento vietą sulėkė visos specialiosios tarnybos, teroristus likvidavo „Aro“ kovotojai. Tiesa, tai tik pratybos – taip uostininkai treniruojasi, kaip atremti realias teroristų grėsmes.  „Dabar mes viską kontroliuojame, niekas nebandote artintis, supratote?“ – Klaipėdos konteinerių terminale šlaistosi ir ginklais į orą šaudo kaukėti asmenys.

Iškilmingos laidotuvės su simboliniais palaikais. Minint 400-ąsias Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metines bent taip sumanyta įvykdyti paskutinę jo valią – atgulti šalia žmonos. Labiausiai išgarsėjęs, kai per 20 minučių sutriuškino švedų kariuomenę Salaspilio mūšyje, Jonas Karolis Chodkevičius įkūrė ir Kretingos miestą. Tačiau prisimenamas ir visoje Lietuvoje. Kretingos gatvėmis traukia iškilminga procesija.

Išskirtinės lenktynės Klaipėdoje. Kas rytinio piko valandą greičiau kirs uostamiestį gatvėmis bei šaligatviais, susirungė septynių skirtingų transporto priemonių vairuotojai ir bėgikas.  Prieš pat rytinio piko valandą Klaipėdoje buriuojasi išskirtinių lenktynių dalyviai. Netrukus jie susirungs, kas greičiau gatvėmis ir šaligatviais įveiks 8 km trasą per visą miestą.

Įsibėgėjant mokslo metams uostamiesčio policininkai tikrina, kaip savo vaikus tėvai veža į mokyklas bei darželius. Ar mažieji sėdi specialiose kėdutėse, yra prisegti. Policininkai net pasakoja atvejį, kai mama, išleidusi savo vaiką, prie tos pačios mokyklos partrenkė kitą mažametį. Pasak pareigūnų, situacija metams bėgant nesikeičia – tėvai ir toliau pamiršta pasirūpinti vaikų saugumu. Su vienais vairuotojais griežtai, su kitais švelniau bendrauja uostamiesčio pareigūnai.

Palangoje gyvena viena seniausių sutuoktinių porų Lietuvoje. Šimtametė Zuzana ir šimto šešerių jos vyras. Pora santuokoje netrukus skaičiuos jau 75-erius metus. Koks buvo jų pirmas bučinys, dėl ko sutuoktinis net savaitę žmonai nepratarė nė žodžio ir kokia tokio ilgo buvimo kartu paslaptis – iš pačios poros lūpų.  Zuzanai 100 metų, o jos vyrui Aleksandrui jau 106-eri. Rami pora gyvena Palangoje ir netrukus švęs 75-ąsias savo vestuvių metines.

Prieš tris mėnesius įsigaliojęs reikalavimas ženklinti visus šunis, kates bei šeškus Lietuvoje kelią į gyvenimą skinasi vangiai. Ypač mažesniuose miesteliuose bei kaimuose. Žmonės nesupranta tokios procedūros tikslo, gąsdina ir kaina. Veterinarai sako, kad šalies valdžia įstatymą priėmė, tačiau jo įgyvendinimu visai nesirūpina. O gyvūnų prieglaudos jau ruošiasi išmestų keturkojų antplūdžiui.  78-erių Karolina jau trečius metus augina šunį vardu Kora.

Trejus su puse metų iki išnaktų plušę du klaipėdiečiai pastatė elektrinį laivą. Tyliai dūzgiančiu varikliu šis po vieno įkrovimo gali plaukti dvi paras. Tiesa, kaina nemaža – 70 000 eurų. Tačiau kūrėjai aiškina, kad į ekologija investuoti būtina. Užkūrus laivo variklį nepasigirsta įprastas kitiems laivams gaudimas ir nepasipila dūmų debesis. Šis tik tyliai dūzgia. Klaipėdiečiai pastatė elektrinį laivą. Laivo statytojai, dizaino sumanytojai ir inžinieriai – Klaipėdos universiteto magistrantai.

Vakarėlyje šalia Tauragės pasikėsinusio išžaginti merginą, o šiai pasipriešinus ją žiauriai sumušusio kovinio sporto medalininko iš Jurbarko byloje apklausiami liudininkai. Vakarėlyje dalyvavę jaunuoliai su siaubu prisimena kokią tada išvydo savo draugę. Nuo pamatyto vaizdo ašarų nesutramdė net vaikinai. Teisme Klaipėdoje apklausiami tragiškai pasibaigusio neoficialaus išleistuvių vakarėlio netoli Tauragės liudininkai.

Lietuvoje dėl koronaviruso šiais mokslo metais uždaryta pirmoji mokykla. Virusas įsisuko net į penkias Šilutės rajone Usėnuose esančios mokyklos klases. Vos pradėję lankytis pamokas, jas jau prie kompiuterių priversti stebėti visi – 126 mokyklos mokiniai.  Tai pirmoji šiais mokslo metais dėl koronoviruso protrūkio uždaryta Lietuvos mokykla.

Būrys poilsio komplekse atostogaujančių žmonių nustėro, kai pro juos pražingsniavęs šautuvu rankose nešinas vyras visų poilsiautojų akyse nušovė netoliese vaikščiojusį pilkąjį garnį. Esą paukštis rijo jo pažįstamo tvenkinyje esančias žuvis. Liudininkai cinišką ir aplinkiniams pavojingą vyro elgesį nufilmavo, o policija pradėjo tyrimą. Nustėrę tenisą žaidę pramogų komplekso svečiai stebėjo pro šalį su šautuvu rankose einantį vyrą. Netrukus nuaidėjo šūvis.

Mirties kilpos, suktukai ir kiti akrobatiniai lėktuvų bei sraigtasparnių triukai gniaužia kvapą Nidos gyventojams ir svečiams. Ypač šiltą, net 25 laipsnius termometruose rodantį rudens savaitgalį kurorte įvykusi aviacijos šventė sutraukė minias poilsiautojų. Kai kurie į lėktuvus pažiūrėti atėjo tiesiai iš Baltijos bangų. Prieš metus atidarytame Nidos aerodrome pilotas užkuria nedidelį lėktuvėlį. Įsitikina, kad skristi galima ir pakilimo taku šauna į padangę.

Viena Darbėnų gyventoja pamokyta mamos bei senelės, gamina tarp mūsų protėvių buvusį populiarų, o vėliau užmirštą pieno gėrimą. Senoliai dėl šio gėrimo išskirtinumo ir svaigumo jausmo jį net praminė pieno šampanu. O kaip jis gaminamas ir kokias emocijas kelia? Ji pasakoja: „Turim saldų pieną. Šviežią, pamelžtą. Ir mums reikia jį susikaitinti. Ir turim rūgusį pieną. Kad supiltume saldų pieną su rūgusiu ir sutrauktų.“ Darbėnų miestelio gyventoja Vida virina pieną.

Nors kalendoriuje jau ruduo, vasara iš Palangos trauktis neskuba. Basanavičiaus alėjoje knibždėte knibžda žmonių, viešbučiai pilni, o 16 laipsnių Baltija vis dar gundo išsimaudyti. Su pasimėgavimu Palangoje poilsiaujantis vyriškis krenta į Baltijos bangas. Kurorte – vidurdienis. Tačiau šviečianti saulė ir iki dvidešimties laipsnių įšilęs oras tebetraukia žmones. Nors jau ruduo, panašu, kad vasara kurorte dar liko.

Ilgus metus nuolatine tarša uostamiesčio gyventojų kaltinta Klaipėdos jūrinių krovinių kompanija KLASCO įsirengė dulkėtumui mažinti skirtas vandens bei oro patrankas, bei viešai pranešė, kad geležies rūda jų teritorijoje sandėliuojama nebebus. Vis tik, šalia bendrovės gyvenantys klaipėdiečiai šiais pažadais daugiau nebetrešti aplinkos netiki, mat sako, jog tokias kalba girdi jau ketverius metus, o niekas nesikeičia.

Mokslo metai ką tik prasidėjo, o mokyklos jau tuštėja. Klasės siunčiamos izoliuotis, užsikrėtusių koronavirusu daugėja. Ir mokyklose COVID-19 jau įsisiautėja, mokinių testavimas dar neprasidėjo. Mokyklų administracija aiškina, kad iki šiol negavo pakankamai testų. Specialistai sunerimę ir dėl dalies požiūrio – yra mokyklų, kur testuoti vaikus sutiko tik penktadalis.

Nida pasitinka rudenį. Ištuštėjęs paplūdimys ir gatvelės, košti jau mėginantis vėjas. Vis tik, daliai poilsiautojų to ir tereikia – mažiau šurmulio ir paskutinių saulės spindulių. O verslininkai jau skaičiuoja vasaros pelną. Nors užsieniečiai Nidą šį sezoną aplenkė, lietuviai išlaidavo kur kas labiau nei ankstesniais metais.  Nors šviečia saulė, oro temperatūra 19 laipsnių, tačiau prie jūros Nidoje vėjuota. Vaikštinėja vos keletas šiltai apsirengusių poilsiautojų.

Kasinėdami buvusios bažnyčios pamatus Klaipėdoje, archeologai aptiko prieš 200 metų ten laidotų žmonių kapavietes. Kai kurios mokslininkams užminė tikras mįsles – dalis žmonių čia amžinojo poilsio atgulė Klaipėdos kraštui visai nebūdingai. Archeologė Rima atsargiai iš kapo traukia žmogaus kojos kaulą. Ir ten tokių daugybė.

Susivieniję klaipėdiečiai ieško jau dešimta para dingusios šunytės Skaivos. 12-kos metų kalytė pabėgo išsigandusi fejerverkų, o jos šeimininkė deda visas pastangas savo šeimos narę surasti. Klaipėdoje sunku rasti stulpą ar duris ant kurių nekabėtų dingusio šuns nuotrauka, radusiems bus išmokėta 1000 eurų premija. Viktorija išgyvena milžinišką stresą. Mergina jau 10-ta para ieško savo dingusios šunytės Skaivos.

Skandalingai pagarsėjęs vienuolis, kunigas iš Kretingos Paulius Vaineikis ir vėl sukėlė audrą. Feisbuke jis viešai parašė, kad vakcina nuo koronaviruso, kurią visiems rekomenduoja ir popiežius, yra šėtonas bei kad pats matė po skiepų nuo COVID-19 mirštančius vaikus. Tokios melagienos kretingiškiams sukėlė pasipiktinimą, o medikams juoką pro ašaras.  Skandalingais pasisakymais pagarsėjęs pranciškonų vienuolis, kunigas P. Vaineikis ir vėl kursto aistras.

Prokuratūra baigė tirti garsiąją „Grigeo Klaipėda“ bylą ir ją parduoda teismui. Nustatė, kad nevalytas nuotėkas, kurių tarša normas viršija daugiau nei 100 kartų, įmonė į Kuršių marias leido mažiausiai 8-erius metus. Suskaičiavo ir gamtai padarytą žalą – ją vertina 48-niais milijonais eurų. Įmonė sako kaltę pripažįstanti ir siūlo savo būdus, kaip atlyginti milijoninę žalą gamtai.

Kasmet Lietuvoje vėžiu suserga per šimtas vaikų. Kai kurie nesulaukę net metų. Su vėžiu susidūrusias šeimas globojanti unija įvairiausiais būdais siekia surinkti lėšų reabilitacijos centro modernizavimui, mat iš valstybės paramos ir dėmesio tokioms šeimoms beveik nėra.  Judrus ir sportiškas 13-metis gargždiškis Titas kelerius metus kovojo su vėžiu.