Vitalijus Čiapas

Šilalės rajone gaisrą gesinti atvykusį ugniagesį pasitiko ne tik liepsnos, o ir laidotuvininkų smūgių kruša. Policija įtaria, kad sodybos, kuriame kilo gaisras, šeimininką kaip tik tą pačią dieną laidoję žmonės taip išliejo dėl netekties skausmą ir susikaupusį įtūžį dėl į gaisravietę vėluojančių ugniagesių.

Šunys sukarpytomis balso stygomis, tačiau kaltų nėra. Vykdydami patikrinimą policininkai bei maisto ir veterinarijos specialistai aptiko 26 šunis, daliai kurių buvo nukarpytos balso stygos. Tačiau veisėjas pasiteisino, kad keturkojus tokius jau įsigijo iš kažkokios baltarusės moters, o tokios prokurorams rasti nepavyko. Prokuratūra nutraukė tyrimą.

Praėjus pusantrų metų nuo skandalo, kai prokuratūra nustatė, jog bendrovė „Grigeo Klaipėda“ ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias, įmonė „Grigeo“ klesti ir džiaugiasi pelnais bei pakilusia verte. Nors tuomet daugybė žmonių apimti emocijų skelbė įmonei boikotą, tačiau emocijos pasimiršo ir įmonės pardavimai maksimalūs. Tam įtaką turėjo ir pandemija.

Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, Palanga vis dar ošia. Žmonių pilna tiek paplūdimiuose, tiek jūroje, tiek kurorto gatvėse. Pakilios nuotaikos net Palangos verslininkai. Anot jų, ši vasara buvo ypač pelninga.  Lietuvoje vasara keliauja pabaigos link. Tačiau tik ne Palangoje. Čia šviečia saulė, oro temperatūra 19 laipsnių, tiek pat įšilusi ir Baltija. Tad kol vieni šilčiau apsirengę poilsiautojai paplūdimyje skaito knygas, kiti drąsiai neria į bangas, taškosi, ar tik braido.

Klaipėdos rajone gyvenantis vyras sugalvojo išskirtinę idėją – vieną namo kambarį atidavė maistiniams augalams, kuriais prekiauja. Ir dar muziką jiems groja. Sako, taip žalumynai auga greičiau, tampa tvirtesni ir maistingesni. Ypač augalams patinka klasikinė muzika. Skamba atpalaiduojanti muzika, čiulba paukščiai, ore tvyro taika ir ramybė. Anot Klaipėdos rajone gyvenančio choreografo Dariaus, tokia aplinka tobula augalams.

Kuršių nerijoje po kelis tūkstančius eurų kainuojančių dviračių jau neteko ne vienas poilsiautojas. Specialistai aiškina, kad vagims siautėti padeda ne tik per daug atsipalaidavę poilsiautojai, o ir vogtus dviračius nesibodintys pirkti tautiečiai iš visos Lietuvos, tad prašoma to nedaryti. Dviračio vagišių septintą ryto užfiksavo prie vienų poilsio namų Nidoje sumontuota kamera. Iš pradžių vyriškis lyg niekur nieko užkandžiaudamas praeina pro šalį.

Neringos gyventojams sužibo viltis, kad vėl sužibs ir Nidos švyturio senoji lempa. Ją, pasenusią ir keliančią pavojų laivybai, švyturio valdytojai išjungė prieš ketverius metus. Tačiau neringiškius užplūdo nostalgija ir jie ėmėsi žygių, kad autentiška švyturio šviesa vėl užlietų jūrą ir marias.  Prieš ketverius metus paskutinį kartą sužibo ir amžinai užgeso senoji Nidos švyturio lempa. Ji buvo Neringos gyventojų pasididžiavimas ir simbolis.

Stichijos šėlsmas pajūryje – Klaipėdą siaubia 27 metrų per sekundę vėjas, o gatves skandina itin smarkios liūtys. Ugniagesiai gelbėja iš po nuvirtusių medžių automobilius, o šių išvengusios mašinos skęsta tiesiog kiemuose. Klaipėdos uoste apribota laivyba, o specialistai įspėja, kad vėjas nurims tik rytoj.  Klaipėdą talžo audra. Vėjo gūsių greitis 27 metrai per sekundę, jūros bangos pakyla iki puspenkto metro. Ir visą tai vainikuoja staigios, tačiau milžiniškos liūtys.

Nidoje iš Rusijos atbėgę šunys užpuolė dzūkiškas avis. Tokia istorija nutiko Kuršių nerijoje. Ten jau trečius metus biologai atsiveža avis bei ožkas, kad šios nugriaužtų invazines augalų rūšis. Vilkų šioje teritorijoje nėra, tad specialistai manė, kad nesaugomoms avims nieko nenutiks. Tačiau avis užpuolė migrantai šunys, o vienai jų perkando gerklę. Jau trečius metus Kuršių nerijoje vyksta specialus projektas.

Po dviejų metų pertraukos į Klaipėdą atplaukė pirmasis kruizinis laivas. Priimdami ilgai lauktą svečią verslininkai, gidai ir turizmo specialistai skaičiuoja kokių finansinių nuostolių atnešė ši, dėl koronaviruso siautėjimo užsitęsusi pertrauka. Klaipėda nesvetingai pasitinka pirmą, po 679 dienų pertraukos dėl koronoviruso pandemijos atvykstantį kruizinį laivą.

Daugiau nei valandą spūstyje magistralėje už Klaipėdos stovinčius vairuotojus kelkraščių lenkusį Seimo narį Petrą Gražulį sugavo policija. Nors pats ne kartą su pareigūnais konfliktavęs seimūnas aiškino, kad ieškojo vietos atlikti gamtinius reikalus, policija juo nepatikėjo ir skyrė baudą bei metams atėmė vairuotojo pažymėjimą.  Spūstys magistralėje nuo Klaipėdos Vilniaus link susiformuoja jau ne pirmo šios vasaros savaitgalio pabaigoje.

Apsilankymas prie Palangos esančiame pramogų komplekso „HBH“ mini zoologijos sode trimetei baigėsi ligoninėje. Iškišęs galvą pro aptvarą, didžiulis raguotis vaikui ragu dūrė į pilvą ir užkabinęs už marškinėlių pakėlė į orą. Medikai sako, jei dūris būtų buvęs stipresnis ar kiek į šoną, jau tektų kovoti dėl mažametės gyvybės.  „Highland“ rūšies karvę pramogų komplekse „HBH“ prie Palangos norėjusi pamatyti klaipėdietė Saulė su mažamete dukra atsidūrė ligoninėje.

Kintų miestelyje, Mažojoje Lietuvoje, kone po 70-ies metų pirmą kartą skamba bažnyčios varpai. Po Antrojo pasaulinio karo čia stovėjusią liuteronišką varpinę sugriovė sovietai, o nauja taip ir neiškilo. Iki šiol. Vokietijos liuteronų bendruomenė Kintams padovanojo savo varpinę, kuri keltu ir vilkiku iki čia atkeliavo net neišardyta, ir su visais varpais.  Į nedidelį Mažosios Lietuvos Kintų miestelį įvažiuoja vilkikas.

Absurdiška situacija Klaipėdoje. Vieno joje esančio daugiabučio nepasidalina dvi namus administruojančios bendrovės. Net skelbimus laiptinėse viena kitos plėšo. Namo gyventojai tapo šio karo įkaitais – už tas pačias paslaugas, tą patį mėnesį gavo dvi sąskaitas – po vieną iš abiejų administratorių.

Sprendžiamas suskystintų gamtInių dujų terminalo „Independence“ likimas. Jo nuomos sutartis baigsis po poros metų, tad Lietuva jau suka galvą, kuo pakeisti šį laivą-saugyklą. Specialistai neatmeta galimybės ir „Independence“ nusipirkti iš dabartinių jos savininkų norvegų. Vis tik, anot specialistų, kad ir koks bus sprendimas, dujų kainos šalyje augs ir toliau.  Sprendžiasi suskystintų dujų terminalo ant vandens „Independence“ likimas prie Lietuvos krantų.

Šalia Palangos gyvenančios moters kieme užaugo saulėgrąža milžinė. Augalo aukštis net keturi metrai. Pati moteris sako, kad saulėgrąžos specialiai nesodino, greičiausiai, tuo pasirūpino paukščiai.  Milžiniška, net keturių metrų saulėgrąža užaugo netoli Palangos, Girkalių kaimo gyventojos Eugenijos kieme. Moteris pasakoja, kad augalo net nesėjo, tačiau šalia stovėjo lesykla, kurioje paukščiams buvo pabėrusi saulėgrąžų. Tad juokauja, kad augalo tėvai yra sparnuočiai.

Lietuvos politikai gvildeną mintį prie Klaipėdos esančią Smiltynę paversti kurortu. Tokiu, koks jis buvo dar tarpukariu. Nors šiai minčiai pritaria ir turizmo specialistai, tačiau gausiai Smiltynę lankantys tautiečiai iš visos Lietuvos baiminasi, kad ši gamtos oazė virs tiesiog viešbučių ir kavinių vieta.  Iš Smiltynėje prisišvartavusio keleivinio kelto pasipila gausus būrys žmonių. Vasaromis tokie vaizdai čia įprasti.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo specialią hipoterapijos programą. Ja fizinių ar psichologinių ligų kamuojami žmonės, o ypač vaikai, tobulina savo įgūdžius bendraudami su žirgais. Pasak specialistų, rezultatai ima ryškėti jau po pirmų jodinėjimų. Šešiametis Dominykas vežimėliu rieda pas savo numylėtinį žirgą Antonį. Privažiavęs arčiau, jau žengia savomis kojomis. Kitas žingsnis – atsidurti balne. Kaip tikras kaubojus Dominykas žino ir kaip Antonį paraginti.

Liudininkas užfiksavo baisų smūgį, kaip dideliu greičiu atlėkusio Toyota automobilio vairuotojas stengiasi išvengti spūstyje stovinčių mašinų ir pasuka vairą į priešpriešinę juostą, kur rėžiasi į iš kelio nebespėjusią pasitraukti „Audi“. Baisų automobilių smūgį kaktomuša užfiksavo ir su „TV3 žiniomis“ pasidalijo liudininkas. Gelbėti abiejų automobilių vairuotojų renkasi žmonės. Vienas jų, išvydęs avarijos auką, griebiasi už galvos.

Skaudžios pagirios po Jūros šventės. Sveikatos apsaugos specialistai jau fiksuoja koronavirusu šventėje užsikrėtusius žmones. Specialistai neatmeta galimybės, kad dalis sergančiųjų ir patys skleidė virusą Jūros šventėje. Praėjus savaitei po renginio Klaipėda yra viena iš daugiausia naujų užsikrėtimų atvejų turinti savivaldybė Lietuvoje. Užsikrėtusių čia tris su pusė karto daugiau nei šalies vidurkis.

Klaipėdoje startavo 62 Jūros šventė. Kaip dauguma specialistų ir prognozavo – žmonių uostamiestyje – marios. Medikai griebiasi už galvų, mat net dalis maistu prekiaujančių verslininkų darbuojasi be kaukių ar pirštinių. Kaukes dėvi ir vos vienas kitas praeivis. O Klaipėda pagal susirgimų koronavirusu skaičių šalyje vis dar pirmoje vietoje.   Tradicine eisena Klaipėdoje prasidėjo 62-oji Jūros šventė. Žmonių uostamiestyje daugybė.

Po pusantrų metų kai prokurorai paskelbė informaciją, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus sąmoningai teršė Kuršių marias, teršalai į marias iš šios bendrovės ir vėl plūstelėjo. Aplinkosaugininkai bei klaipėdiečiai neslepia pasipiktinimo, o „Grigeo Klaipėda“ atstovai teisinasi, kad įvyko nedidelis gedimas. Teršalų dėmę užfiksavo klaipėdiečiai Kuršių mariose, kur į jas vamzdžiu nuteka lietaus vanduo.

Pagal koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičių Klaipėda vėl tapo raudonąja savivaldybe. Vis tik, nepaisant sveikatos specialistų niūriausių prognozių ir perspėjimų, tūkstančius iš visos Lietuvos pritraukianti Jūros šventė šį savaitgalį uostamiestyje įvyks. O klaipėdiečiai jau pradėjo krautis lagaminus ir miestą tomis dienomis žada palikti. Masės žmonių pernai tris dienas linksminosi Jūros šventėje Klaipėdoje. Nors Lietuva pirmąją karantino bangą jau buvo patyrusi.

Į Baltijos jūrą Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai paleido būrį ruoniukų. Visi mažyliai mūsų pakrantėje atsidūrė pavasarį, išmesti bangų, nusilpę ir sulysę. Mokslininkai kelis mėnesius jais rūpinosi, tad dabar sustiprėję mažyliai tiesiai iš laivo iškeliavo į laisvę.  Jauniausieji Lietuvos jūrų muziejaus ruoniukai nesupranta kas vyksta. Kodėl baseine, kuriame gyveno nuo pavasario nebeliko vandens ir kam juos gaudo tinklais.

Pajūryje beveik nebeliko šviežios žuvies. Žvejai pasakoja, kad Baltija ir Kuršių marios niekada nebuvo tiek įšilusios, tad jiems vis sunkiau į krantą atgabenti šviežią laimikį – žuvis genda vos ištraukta iš vandens. Sako, net valtyje ant žuvies užpilti ledai tirpsta akimirksniu, tad dažnai į krantą žvejai grįžta su jau pašvinkusiu laimikiu, kurį tenka išmesti. Todėl neabejoja – jei ateityje vasaros išliks tokios pats karštos, šviežios žuvies kaina kils.

Vienoje Klaipėdos rajono gyvenvietėje siautėjo iškrypėlis. Vyras slapčia žiūrėdavo ar net filmuodavo, kaip jo kaimynės ir nepilnametes ar net mažametės jų dukros maudosi dušuose. Iškrypėlį už rankos sučiupo patys bendruomenės gyventojai pasakoja, kaip viskas nutiko ir yra įsibaiminę, kad vyras lieka gyventi šalia. Gyventojams pagavus iškrypėlį juos ištiko šokas – paaiškėjo, kad taip savo aistrą tenkino visų gerbiamas šios gyvenvietės pirmininkas.

Geras oras ir įšilusi Baltija į Palangą priviliojo ne tik minias poilsiautojų, bet ir būrius vagių. Dviračiai, rankinės, telefonai ar papuošalai – ilgapirščius domina viskas, ką per daug atsipalaidavę poilsiautojai palieka be priežiūros.  Į Palangą kartu su miniomis poilsiautojų atvyko ir vagys, tik jie nesiilsi. Pavyzdžiui, šią savaitę per vieną dieną ilgapirščiai nugvelbė dviračių, kurių bendra vertė beveik 10 000 eurų.

Gamtos sergėtojai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo, kaip bandomi sudrausminti Kuršių mariose tiklais žuvį semiantys žvejai verslininkai juos apmėto šviežiais karšiais. Patys verslininkai sako, kad buvo išprovokuoti. Vaizdo įrašą jau pamatęs aplinkos ministras įžvelgia ir neetišką elgesį. Gamtos saugotojus karšiais apmėtė žvejai verslininkai.

Palangoje riaumoja galingi varikliai ir cypia padangos. Kurortas jau alsuoja didžiausio Baltijos šalyse žiedinių lenktynių festivalio „Aurum 1006-ių kilometrų lenktynės“ ritmu. Pasigrožėti galingais ir greitais automobiliais surinko didžiulė minia.  Palangoje galingų automobilių variklių gausmas ir padangų cypimas.

Klaipėdos uoste iškraunama amerikiečių karinė technika – trys šimtai tankų bei šarvuočių. Visi jie pajudės į Pabradę, kur treniruosis su Lietuvos kariais.

Klaipėdos zoologijos sode kelios dešimtys jauniklių. Mamų akylai saugomi ir žmonių žvilgsnius prikaustantys liūtukai, tigriukai bei lūšiukai tyrinėja pasaulį. Pirmą kartą šio sodo istorijoje ten gimė lemūras. Įstaigos kolektyvas už tiek mažųjų naujokų dėkingas karantinui.  Klaipėdos zoologijos sode gyvena naujokai, pustrečio mėnesio mažyliai liūtukai – Hero ir Haru.  „Dažniausiai per tokius karščius jie ilsisi, bet šiaip pažaidžia, labai mėgsta bendrauti su žmonėm.

Pasklidę gandai, kad į vieną, ramiame Klaipėdos rajone stovintį daugiabutį valdžia planuoja perkelti prie sienos su Baltarusija sučiuptus pabėgėlius, tarp vietos gyventojų pasėjo baimę. Žmonės surengė piketą, kuriame pradėjo rinkti parašus reikalaudami svetimtaučių čia negabenti. Uostamiesčio valdžia tokius nuogąstavimus neigia ir gandus vadina priešiškų Lietuvai jėgų sukeltu chaosu. Klaipėdoje verda aistros.

Netikėtas atradimas senoje Žemaitijos bažnyčioje. Paveldosaugininkai aptiko Vakarų Europoje prieš du šimtus metų išnykusias judančias žmogaus dydžio lėles, kurių paskirtis buvo per Velykines apeigas budėti bažnyčiose prie imituoto Kristaus kapo. Istorikai sako, kad tai išskirtinis atradimas Lietuvos istorijoje.  Į senos Žemaitijos bažnyčios bokštą pasidairyti užmirštų istorinių įdomybių užlipę paveldosaugininkai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.

Visiems pasaulio lietuviams Liepos 6-ąją giedant tautišką giesmę, vieno Klaipėdos kvartalo vaikai niekino trispalvę. Vienas kitą ant jos tampė tarsi rogutėmis, ant vėliavos nupiešė vyrišką lytinį organą ir užrašė prezidentą Nausėdą žeidžiantį nepadorų užrašą. Vaikai su visu kotu nukabino trispalvę ir vienas ant jos atsigulė, o kiti jį su visa vėliava traukė po žolynus ir purvynus.

Lietuvos muziejuose daugėja tuščių ekspozicijų stendų. Vadovaudamiesi įstatymu, policininkai išsiveža tikrinti, ar praėjusių šimtmečių karus menantys ginklai tikrai nešaudo ir nesprogsta. Pradėti ir ikiteisminiai tyrimai, tad muziejų vadovai sunerimę. Deaktyvavimas savivaldybėms patuštins biudžetą – vieno ginklo deaktyvavimas kainuos per 100 eurų. O Kretingai reikės krapštyti tūkstančius, mat čia deaktyvuoti reikės ir seną tanką.

Pirmadienį, prieš liepos šeštąją, pasiėmę laisvą dieną ir taip prasitęsę savaitgalį į Nidą suplūdo per dešimt tūkstančių tautiečių. Žmonių net ir didelės maisto ar nakvynės kainos negąsdina – Nidos svečiai renkasi ramų ir prabangų poilsį.  Oro temperatūra 26 laipsniai, Baltijos – 21. Saulė, debesys ir karts nuo karto prapliumpantis lietus. Tokiomis sąlygomis Nidoje ilgąjį savaitgalį leidžia per dešimt tūkstančių poilsiautojų iš visos Lietuvos.

Klaipėdos vaikų ligoninės mažieji pacientai istorijos gali mokytis ją įvertindami savo akimis. Būsimam ligoninės priestatui žemę lyginę darbininkai netikėtai atkasė Antrojo Pasaulinio karo vokiečių stebėjimo postą. Statinys po žemėmis puikiai išsilaikė 80 metų, tik pokario sovietiniai vandalai šiek tiek pasidarbavo.  Ekskavatorininkas Mantas su bendradarbiais ruošia sklypą, kuriame išdygs Klaipėdos vaikų ligoninės priestatas.

Palangoje kaimyno paleistas neatsargus šūvis sužalojo 6-metę. Vyriškis teisinasi, jog šaudė į jo trešnes pamėgusius špokus ir kulka atsitiktinai kliudė kaimynystėje su su tėvais pietavusią mažametę. Medikai sako, kad toks šūvis galėjo mergaitę ir nužudyti.  Nugaros sužalojimus patyrė šešiametė iš Palangos, kai ją pneumatiniu ginklu pašovė kaimynas. Savo šeimos privataus namo kieme pietaujanti mergaitė staiga pajuto smūgį į nugarą ir veriantį skausmą.

Palangoje, pliažo prieigose, jau stovi palapinė, kurioje vietiniai bei poilsiautojai gali paskiepyti nuo koronaviruso. Tačiau žmonės kurorte penktadienį mieliau rinkosi jūrą, o ne vakcinas – eilės prie palapinės nesusidarė.  Šiaulietis Tadas pirmasis išbandė Palangoje šalia paplūdimio pastatytą skiepų nuo koronaviruso palapinę. Kurorte poilsiautojų minios, tad Nacionalinis kraujo centras taip sumanė pritraukti kuo daugiau žmonių vakcinuotis.

Neringos meras Darius Jasaitis galimai lengvatinėmis sąlygomis įsigijo būstą Preiloje. Nors jokių įstatymų meras nepažeidė, nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad butą jis nusipirko kone 30 000 eurų pigiau nei rinkos kaina.  Priestatas su butu Preiloje nuo šiol priklauso Neringos merui D. Jasaičiui. Meras jį ilgą laiką nuomavo iš valstybės. Prieš porą metų Turto bankas šį būstą perdavė Neringos savivaldybei, kad ši galėtų jį panaudoti kaip paramą ieškantiems buto.

Ornitologai visame pasaulyje rengia akciją, pavadintą „laikykime kates namuose“. Tokių veiksmų jie griebiasi, mat naujausių turimų duomenys rodo, kad palakstyti išleidžiamos naminės katės kasmet visame pasaulyje išpjauna milijonus paukščių. Ne išimtis ir mūsų šalis. O gyvūnų globėjai aiškina, kad tai natūralus gamtos mitybos ratas, į kurį žmogui kištis nereikėtų. Kretingalės gyventojas Romas sutartiniu būdu kviečia savo katę Milą.

Gargžduose vyko Atminties eisena, kai nešini akmenukais žmonės prisimena Holokausto pradžią Lietuvoje. Prieš 80-metų ten, specialiu nacistinės Vokietijos nurodymu, buvo nužudyti du šimtai žydų, kurie tapo pirmosiomis šios tautos aukomis mūsų šalyje. Susikibę už rankų ir nešini akmenukais – taip tyloje žmonės Gargžduose žengė Atminties eisenoje. Žudynių vietoje sušaudyti žydai buvo pagerbiami tylos minute.

Lapių kaime, esančiame Klaipėdos rajone, gyvenantis vyriškis negalėjo patikėti savo akimis – į jo kiemą kaip niekur nieko atėjo lūšis. Gamtininkai sako, jog tai retas, bet geras ženklas – šių, į Raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų mūsų šalyje daugėja, mat gamtoje joms nebestinga maisto – kiškių bei stirnų. O štai medžiotojai pastebi, kad lūšių pamėgtose teritorijos stirnų ėmė mažėti, ir mano, kad po 40-ies metų pertraukos šiuos plėšrūnus vėl bus galima medžioti.

Lietuvą toliau alinant kaitrai, kenčia ne tik žmones, bet ir gyvūnai. Dažnas augintinio šeimininkas pasakoja, kad jo keturkojis šeimos narys net naktimis neranda vėsesnio kampo ir slankioja po namus ieškodamas, kur prigulti. Su iššūkiais susiduria ir dešimtis keturkojų laikančios prieglaudos, ir karščio nemėgstančių gyvūnų namais tapę zoologijos sodai.  Gyvūnų paplūdimyje Klaipėdoje Svetlana į jūrą neša savo keturkoję augintinę Pufi.

Prakratę beveik tūkstantį Lietuvos kavinių Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai šokiruoti – tokio sukčiavimo mąsto jie nematė jau gerą penkmetį, pažeidimų aptiko 8 iš 10 maitinimo įstaigų. Beveik trys milijonai eurų neapskaitytų pajamų ir nelegalūs darbuotojai. Dalis verslininkų nusprendė valstybę apvogti pasinaudodami lietuvių ypač pamėgtais patiekalais – cepelinais bei šaltibarščiais.

30 laipsnių oro temperatūra ir iki 19 laipsnių įšilusi Baltija į Palangą sutraukė tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos. Kurorto paplūdimyje nė uodas nosies įkišti negali, o viešbučiuose nebeliko net brangiausių kambarių. Vis tik gerą nuotaiką Palangoje spinduliuoja ir poilsiautojai, ir verslininkai. Palanga sprogsta nuo karščio ir žmonių kiekio. Beveik jokio vėjo, 30 laipsnių karštis ir iki 19 laipsnių įšilusi jūra. Tad kurorto paplūdimys kaip magnetas traukia žmonės.

Klaipėdoje entuziastai švenčia tarptautinę banglenčių dieną. Specialistai veda grupines ir individualias treniruotes visiems norintiems pažaboti bangas stovint ant banglentės. Kai kurie pirmą kartą tokią pramogą išbandyti į pajūrį atvyksta net iš sostinės. Paminėti tarptautinę banglenčių dieną sutuoktinių pora Donatas ir Gintė į Klaipėdą atvyko net iš sostinės.

Pajūryje skraido kariniai sraigtasparniai, keliais važinėja šarvuota technika, o po uostą zuja karo laivai. Vyksta septynių NATO šalių bendros pratybos. 1000 karių treniruojasi, kaip bendromis jėgomis užkirsti kelią Lietuvos pajūrį pulti ketinančiam priešui. Įtempta tarptautinė padėtis. Į Klaipėdos uostą NATO laivas gabena gyvybiškai svarbų krovinį. Staiga įgula pastebi, kad jų link nemažindamas greičio artėja priešiškos valstybės karinis laivas.